Juodgrūdė: ašaros formos sveikatinantis aguonų pakaitalas(4)

Juodgrūdė (sanskritu krsnajiraka: krsna – juodas, jiraka - kmynas) – tai juodos augalo Nigella sativa sėklos, turinčios ašaros formą. Nuo seno Lietuvoje juodgrūdė buvo auginama vietoj aguonų. Ją berdavo ant riestainių bei kitokių mielinių kepinių, dėdavo į raugintus kopūstus, agurkus.

Ji nuostabiai tinka pusryčiams: beriama į varškę, ryžius, lietinius blynus. Juodgrūdės sėklų dedama į blynų ir duonos, bandelių, kūčiukų tešlas, daržovių patiekalus, nokinamus sūrius, nes jiems suteikia puikų aromatą. Darželinės juodgrūdės sėklomis aromatizuojami gėrimai.  Galima pabarstyti juodgrūdės sėklų tarp vilnonių drabužių nuo kandžių.

Reklama

Amžiais juodgrūdės sėklos buvo naudojamos Ajurvedoje. Ji  laikoma puikia priemone nuo skrandžio, širdies, kvėpavimo takų, akių ligų, bronchito, kepenų sutrikimų, inkstų disfunkcijos, galvos ir dantų skausmo, persišaldymo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo ir daugelio kitų negalavimų. Ajurvedoje minima Krsnajiraka subalansuoja vata došą ir yra naudojama anoreksijai, dispepsijai, vidurių pūtimui ir įvairioms vata ligoms gydyti.

Juodgrūdė istorijos šaltiniuose

Senovės egiptiečiai sėjamąsias juodgrūdes vartojo kaip panacėją nuo visų ligų. Net Tutanchamono kapavietėje aptiktas buteliukas su juodgrūdžių aliejumi.

Senovės Romoje juodgrūdė taip pat buvo žinoma, čia šis augalas buvo vadinamas graikiškąja kalendra ir buvo vartojamas kaip maisto skonį papildantis priedas.

Graikų gydytojas Dioskoridas (I a.) rašė, kad juodieji kmynai buvo vartojami galvos, dantų skausmams, slogai gydyti ir kirmėlėms varyti.

Apie sėjamąją juodgrūdę užsimenama Biblijoje (ST, Izaijo knyga 28:25-27).

Ibn Sina, Vakaruose žinomas kaip Avicena, savo traktate „Medicinos kanonas“ šių augalų vaisius charakterizuoja kaip sėklą, „teikiančią kūnui energijos ir padedančią įveikti nuovargį“. Jis teigė, kad juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu – tiek nuo dujų, tiek nuo gleivių, tiek nuo visokių kitokių užterštumų: „juodgrūdė naikina karpas, apgamus, ji džiovina pūlingus spuogus ir ištraukia votis bei kitokius gumbus“.

Avicena rekomendavo gerti juodgrūdę su šiltu vandeniu ir medumi, kad ištirpintų ir išvarytų šlapimkanalio bei inkstų akmenis.

Juodgrūdė gerina laktaciją maitinančioms motinoms, bet besilaukiančioms motinoms ji nerekomenduojama.

Apie juodgrūdę aptinkama rašytiniuose šaltiniuose Europoje, rašytuose prieš 2000 metų.

Kleopatra naudodavo juodgrūdes, kad išlaikytų savo sveikatą, grožį ir gyvybingumą.

Pranašas Mahometas paminėjo, kad juodo kmyno sėklos gali išgydyti visas ligas, išskyrus mirtį.

Sveikatinančios savybės

Juodgrūdės sėklos gerina smegenų veiklą ir skatina virškinimą, turi šlapimą skatinančių savybių, stiprina akių tinklainę, padeda gydant trumparegystę.

Regėjimą gerina juodgrūdės sėklų arbata prieš miegą (beje, sėkliukes patartina sukramtyti).

Šis prieskonis yra natūralus antidepresantas. Grąžina uoslę: tereikia sugrūstų juodgrūdės sėklų, įvyniotų į marlę, palaikyti šnervėje.

Sėklos kramtomos kaip dezodorantas ir burnos gaiviklis.

Nustatyta, kad juodgrūdžių sėklose esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys stiprina imunitetą, slopina alergines reakcijas. Juodgrūdžių sėklose rasta daugiau kaip 100 veikliųjų medžiagų, reguliuojančių daugelį organizmo funkcijų, tarp jų – polinesočios linolio, alfa-linolio ir stearino riebalinės rūgštys. Juodgrūdėse yra imuninei sistemai reikalingų vitaminų ir mineralų.

Juodgrūdėse esančios medžiagos skatina tulžies darbą, varo šlapimą, naikina laisvuosius radikalus. Slopina alerginius pasireiškimus, valo toksinus, varo iš organizmo skysčius, mažina cholesterolio lygį, skatina gleivių išsiskyrimą ir išsivalymą (taip gydo peršalimo ligas), plečia bronchus, naikina bakterijas, virusus, grybelius.

Juodgrūdė stiprina psichiką, veikia raminamai.

Juodgrūde gydomas pankreatitas (kasos uždegimas), lėtinės skrandžio ir žarnyno ligos, gastritas, hepatitas bei cholecistitas.

Sėjamųjų juodgrūdžių aliejus

-skatina plaukų augimą, stiprina juos, suteikdamas švelnumo, stabdo jų slinkimą, padeda atsikratyti galvos odos pleiskanojimo;

-vartojamas gydantis nuo kokliušo, kosulio ir astmos; stiprina balso stygas, „skaidrina“ gerklę, padeda nuo persišaldymo;

-turi natūralių hormoninių medžiagų, gerina potenciją ir vaisingumo funkciją;

-tinka kaip veiksminga priemonė gydantis nuo gerklės susirgimų, skrandžio opos, meteorizmo ir viduriavimo; varo kirmėles;

-vartojamas kaip priemonė gydantis nuo grybelinių ir kitų odos ligų, egzemos ir reumato; lygina odos raukšles;

-palankiai veikia besigydančiuosius nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto; stabilizuoja kraujo spaudimą.

Patartina vartoti, jei vargina

-alerginiai susirgimai (bronchinė astma, alerginės dermatozės: neurodermitas, žvynelinė, alerginiai dermatitai, egzema);

-širdies bei kraujagyslių ligos (aterosklerozė, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija ir kt.);

-padidėjęs cholesterolio kiekis;

-kepenų ligos (hepatitai, cirozė, kepenų suriebėjimas, alkoholiniai kepenų pažeidimai);

-silpnas imunitetas;

-virusinės infekcijos ir bakterinės kilmės susirgimai;

-skrandžio ir kitų virškinamoji trakto organų susirgimai, vidurių užkietėjimas, disbiozė;

-padidėjęs kraujo krešumas;

-intoksikacijos dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais;

-reprodukcinės (vyrų ir moterų) sistemos sutrikimai.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad pranašiška nuoroda juodgrūdžių sėklomis išgydyti visokias ligas nėra perdėtas.

Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad Nigella sativa aliejus  padeda išvengti neigiamo šalutinio  chemoterapijos poveikio. Jis padidino kaulų čiulpų ląstelių augimą net 250 proc.  ir slopina naviko augimą 50 proc.

Sėklas patariama sėti balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje. Pasėtos sėklos sudygsta per 10–14 dienų. Darželinės juodgrūdės pradeda žydėti liepos mėnesio pradžioje. Šio augalo sėklos subręsta rugsėjo mėnesio viduryje. Pilnai subrendusios ir gerai išdžiūvusios darželinės juodgrūdės sėklos būna labai kvapios.

Parengė Žilvinas Užkuraitis