Japoniškoji itotermija – terapija skubantiems ir stresuojantiems

Kol vieni gadiname sau sveikatą netinkamais įpročiais, o po to ieškome gydytojų pagalbos ir perkamės vaistų, kiti ieško subtilių ar  egzotinių atsipalaidavimo ir terapijos būdų. Kas jau kas, bet egzotika Lietuvoje populiarėja ir įsitvirtina. Vien Klaipėdoje rasi ne vieną saloną, kur atliekamos ajurvedinės, japoniškos, kitų Rytų šalių terapijos paslaugos.

Reklama

Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė Aleta Chomičenkienė neslepia, jog rytietiškos praktikos – jos mėgstamiausia sritis. Jų išmoko ir poveikį pati išbandė kelionių po Indiją metu, įvairiuose kursuose. Tik įsitikinusi terapijos veiksmingumu, taiko ją savo darbe, moko kitus ja pasinaudoti kasdieniame gyvenime. Jos mėgstamiausios subtiliosios terapijos – marmos, ajurvedinis aliejinis, giluminis, tailandietiškas ir kiti masažai.

Viena iš naujausių terapijų, kurios prieš trejus metus orientalistė išmoko iš šios srities Japonijos specialisto, tai itotermija.  Itotermijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos  žodžio  „thermie"  („šiluma, karštis“) bei šio metodo kūrėjo pavardės.

„Kinitsu Ito ieškojo  terapijos, kurioje būtų sukaupta geriausia praeities patirtis: kad ji būtų lengva, greita, paprasta, prieinama kiekvienam žmogui. Jis peržiūrėjo įvairius šaltinius,  stengdamasis  rasti sintezę, bet nepavyko. Tada  jis ilgam pasinėrė į badavimo praktiką ir paskutinę badavimo dieną jau žinojo apie tą metodą“, - pasakoja A. Chomičenkienė.

Naujasis metodas buvo pristatytas 1929 metais.

Harmonizuoja

Pagrindinis šios terapijos, kuris iš Japonijos pasklido po visą pasaulį,  tikslas - skubančio žmogaus funkcijų harmonizavmas ir suaktyvinimas, padedantis giliai atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir atsikratyti ligos.

„Man labai gerai išjungia protą. Nugrimzti į plaukimą, šilumą, vidinį  jaukumą“, – taip savo pačios įspūdžius itotermijos metu apibūdino A. Chomičenkienė.

„Kai įėjau į ramybės būseną, supratau, kad mūsų visi išgyvenimai, dramos, emocijos yra tarsi vandenyno paviršius. Kai nueini į gelmę - visa tai dingsta“, - prasitarė vienas klientas po itoterapijos sesijos.

„Žmogui sugrįžus į savo esmę, laikas tarsi nueina į kitą planą - jį pakeičia amžinybės pulsacija. Terapijos efektą patyręs žmogus jau pats žino, ko jam reikia, ir kitą kartą kreipiasi tik korekcijai“, - pastebėjo orientalistė, terapiją atliekanti ne pagal schemą, o vidinį matymą.

Itotermijos technika

Terapijai reikalinga priemonė – specialūs smilkalai, pagaminti iš penkių augalų, iš kurių žinomi keturi – kietis, pušis, kedras, japoninė šliandra,  ir dvi itotermijos lazdelės.

Smilkstančios terminės lazdelės įdedamos į nerūdijančio plieno vamzdelius, padengtus variu. Temperatūra lazdelių viduje siekia 200 laipsnių. Pro specialias angas išeina karštis,  infraraudonieji spinduliai ir aromatingi dūmai.

Lazdelėmis įvairiais judesiais – braukiant, sukant, zigzagais, švelniai arba giliai spaudžiant taškus, pučiant kūno link lazdelių skleidžiamus dūmus, – kelis kartus pagal meridianų bei energetinių taškų sistemą pereinamas visas žmogaus kūnas. Itotermijos sesija trunka 15-20 minučių. Lazdelių žaismas ant kūno padeda žmogui išvengti monotonijos jausmo.

Teigiama, jog šiluma stimuliuoja kraujotaką, medžiagų apykaitą, reguliuoja plaučių ir širdies funkcijas, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, harmonizuoja vidaus organų funkcijas ir kt. Fizinė stimuliacija padeda perduoti šilumą, atpalaiduoti raumenis, sureguliuoti gyvybinės energijos tėkmę. Infraraudonieji spinduliai aktyvina kapiliarinę kraujotaką, reguliuoja medžiagų apykaitą, ramina skausmą, skatina žaizdų gijimą, didina sąnarių lankstumą.

Efektas sustiprėja, kartu su dūmais įkvepiant gydančiųjų augalų aromatą. O kvapas, sako orientalistė, duoda greičiausią poveikį kūnui, nes jis pirmiausia veikia plaučius, ir šie atsako ramybe.  Smilkalų dūmai stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina kraujavimą, dezinfekuoja, atpalaiduoja.

Stiprina ugnies elementą

„Lazdelėmis stiprinamas ugnies elementas, kurio mūsų klimato zonoje labai trūksta, ypač rudenį, žiemą, pavasarį, todėl labai kenčia mūsų imuninė sistema. Zonose, kuriose yra per daug šalčio, atsiranda skausmas. Pirmasis  itoterapijos efektas, kurį pajunta žmogus - šalčio krėtimas.Taip yra todėl, kad karštis iš raumenų, sausgyslių, iš visų organizmo sistemų tą šaltį pradeda stumti lauk. Apskritai žmogaus sveikatai labai svarbi ugnies ir vandens elementų pusiausvyra. Vanduo nusilpsta, jei žmogus blogai miega, prastai valgo, pervargsta. Vandens elementas – mūsų prigimtinė energija, kurią gauname iš tėvų. Kita ašies dalis – ugnies elementas. Stipri ugnis suteikia greitą ir gerą mąstymą, stiprią seksualinę energiją, gerą virškinimą. O virškinimas – visų ligų profilaktikos pagrindinis laidas. Su ugnimi susiję ir metabolizmo procesai. 90 proc. pas mane ateinančių žmonių turi šąlančias galūnes, sutrikusią termoreguliaciją, galvos bei skausmus dėl šalčio pertekliaus“ – pasakoja A. Chomičenkienė.

Orientalistė jau įsitikino, jog itotermiją galima naudoti kaip greitosios pagalbos priemonę užėjus staigiam skausmui, patyrus traumą. Nebūtina turėti net lazdeles – galima padėti vien smilkalu. Pavyzdžiui,  kraujuojant žaizdai smilkalas uždegamas, dūmai pučiami į žaizdą. Jei su dūmais kasdien papučiama į tą zoną - žaizda sugyja labai gerai.

„Teko terapiją taikyti žmogui, turėjusiam šviežią šuns įkandimo žaizdą. Padirbus su lazdelėmis žaizda per kelis seansus išsilygino“, - papasakojo pokalbininkė.

Be to, ši atpalaiduojanti ir harmonizuojanti terapija  pagerina ir padaro gilesnį miegą, ypač lengvai ir greitai veikia nervingus, blogai miegančius vaikus, tinka sloguojantiems bei kosėjantiems, nes pravalo plaučius.

Galima naudoti savarankiškai

Itotermijos metodą pramokęs ir įsigijęs specialių smilkalų kiekvienas gali taikyti sau ar šeimos nariams ir namų sąlygomis – smikstančiomis lazdelėmis veikdamas ne visą kūną, o lengvai pasiekiamas vietas -  rankas, pėdas, kelius.

Tam tikrus itotermijos elementus galima taikyti masažo metu. Pvz, esant šaltoms galūnėms, pašildyti pėdos taškus.

Neturint specialių lazdelių, vien smilkalus,  savijautą galima pagerinti vien uostant jų dūmus. Tai gali ne tik pagerinti bendrą savijautą, bet ir sustabdyti beprasidedančią slogą peršalus.

Beje, japonai smilkalus naudoja labai ekonomiškai: nesudegusius galiukus sudeda į sietelį arbatai ir daro išangės, ginekologinės sferos aprūkymus nuo infekcijų. O  likusiais pelenais patręšia gėles.

Genovaitė Privedienė

genovaite@vlmedicina.lt