Reguliarus sportas ar šokiai - apsauga nuo diabeto, širdies ligų ir net nuo vėžio

Jau seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti daugeliu ligų - širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, krūties ir storosios žarnos vėžiu. Taip pat yra daug įrodymų, kad daugiau judantys žmonės gyvena ilgiau. Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkai apskaičiavo kiekybinę nejudrumo išraišką ir įtaką viso pasaulio žmonijai. Paaiškėjo, kad pradėjus vos kiek aktyviau judėti per metus būtų galima išgelbėti daugiau nei milijoną gyvybių. 

Reklama

 Gyvenimą galima prailginti daugiau judant 

Atlikdami tyrimą JAV mokslininkai vertino didžiausių pasaulio šalių gyventojų pagrindinių ligų dažnumą ir sergamumo šiomis ligomis pokyčius darant prielaidą, jog neaktyvūs asmenys taptų fiziškai aktyviais.

Analizės duomenimis viso pasaulio mastu fizinis nejudrumas sukelia 6 proc. koronarinės širdies ligos atvejų (3,2 proc. - pietryčių Azijoje ir 7,8 proc. - rytiniame Viduržemio jūros regione), 7 proc. antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų (atitinkamai 3,9 ir 9,6 proc.), 10 proc. krūties vėžio (5,6 ir 14,1 proc.) bei tiek pat storosios žarnos vėžio atvejų (5,7 ir 13,8 proc.).

Tingėjimas judėti sąlygoja 9 proc. (atitinkamai minėtiems regionams - 5,1 ir 12,5 proc.) priešlaikinių mirčių, kas sudaro daugiau kaip 5,3 milijono mirčių iš visų 57 milijonų pasaulyje 2008 metais. Netgi sumažinus nejudrumo lygį bent 10 proc. ar 25 proc. per metus būtų išgelbstima daugiau nei 533 tūkstančius pietryčių Azijos ir daugiau nei 1,3 milijono rytinio Viduržemio jūros regiono gyventojų gyvybių. Visiškai pašalinus šį žalingą įprotį pasaulyje gyvenimas pailgėtų 0,68 (atitinkamai 0,41 ir 0,95) metų.

Pakeičia cholesterolio sandarą

„Sportuojantis žmogus paprastai atsisako ir žalingų įpročių – rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, - amerikiečių tyrimo rezultatus aiškino gydytojas kardiologas Algirdas Valiulis. – Fizinis aktyvumas eina lygiagrečiai su sveiku gyvenimo būdu“.

Tačiau aktyvus judėjimas, pasirodo, ir tiesiogiai teigiamai veikia žmogaus organizmą. „Pastoviai nuolat sportuojant pasikeičia cholesterolio sandara (bet kalbu ne apie profesionalų sportą), – aiškino kardiologas. – Padidėja nedidelio tankio lipoproteidų kiekis, kurie valo kraują, ir sumažėja mažo tankio lipoproteidų, kurie kemša kraujagysles, kiekis. Bet tam pasiekti būtina sportuoti reguliariai, bet pakanka dviejų-trijų kartų per savaitę po pusantros-dvi valandas. Tyrimais yra įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažina būtent reguliarus vidutinio intensyvumo sportas, o ne labai didelis fizinis krūvis“.

A. Valiulis atkreipė dėmesį, kad tiems, kurie iki šiol neužsiminėjo jokiu sportu ir gyveno pasyviai, fizinį krūvį reikia derinti palaipsniui, jokiu būdu staigiai nepradėti itin aktyviai sportuoti, nes gali iškilti ir infarkto grėsmė. Gydytojas pataria prieš pradedant gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą atlikti medicininį savo sveikatos būklės tyrimą, pas specialistą tam skirtu aparatu netgi nusistatyti ribinį savo krūvį. Padedant gydytojui ir jam stebint krūvį didinti palengva.

 Sportiškieji neduoda laiko kauptis toksinams

Gydytojas onkologas Pranas Šniuolis irgi pritarė amerikiečių atlikto tyrimo rezultatams, pridūręs, kad nutukėliai dažniau serga ir kitomis onkologinėmis ligomis, ne vien

paminėtosiomis, bet vis dėlto šių lokalizacijų onkologiniai susirgimai juos užklumpa dažniausiai. Ir tam yra paaiškinimas. „Viršsvorio turinčių moterų organizme kaupiasi daugia moteriško hormono estrogeno. Jis susikaupia krūtyse, tada jose susiformuoja mestopatija, vėliau – mazgai, o tada – gerybiniai augliai, kurie vėliau virsta piktybiniais, – krūties vėžio išsivystymo eigą nupasakojo P. Šniuolis. – O fizinis judrumas moterims mažina estrogenų kaupimąsi probleminėse vietose“.

Fiziškai aktyvūs žmonės, pasak onkologo, neserga ir hipodinamija, dėl judrumo jų žarnynas funkcionuoja geriau nei tingiųjų. „Tad prie žarnyno sienelių nesikaupia toksinai, nes maistas greičiau suvirškinimas ir neužsilieka. Greitesnis virškinimas – greitesnis ir pašalinimas,  – aiškino gydytojas. – Kadangi maistas neužsilaiko, tad nesusiformuoja ir uždegimai, polipai, pseudopolipai, nors nejudrius žmones jie kankina“.

Plaukiokite, kaip Valdas Adamkus

Ideali prevencija prieš kolorektalinį vėžį, anot „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovo, aktyvus gyvenimo būdas ir saikingas raudonos mėsos valgymas. „O jei žmogus nesportuoja ir dar labai mėgsta tokią mėsą (jautieną, kiaulieną), jam iškyla didesnė grėsmė susirgti storosios žarnos vėžiu, – tvirtino P. Šniuolis. – Fiziškai aktyvių žmonių raumenys geriau išvystyti, todėl jie rečiau serga plaučių ligomis, depresija, pagerėja jų lytinis aktyvumas. Ir apskritai jie bet kokiomis ligomis serga rečiau“.

Kiek judėti patartų onkologas, kad būtų užkirstas kelias krūties ir kolorektaliniam vėžiui? „Viena kineziterapeutė sakė, kad žmogus kasdien turi nueiti po keliolika kilometrų. Žinoma, tuos kilometrus galima ir nubėgti ar nuplaukti. Juk Valdas Adamkus kiekvieną rytą plaukioja baseine, – pastebėjo gydytojas. – Kiti gali šokti. Jei intensyviai šokama visą valandą, tai prilygsta nueitiems kokiems dviems kilometrams. Kitas gali minti dviračiu“.

Cukraus kiekį reguliuoja raumenys!

Gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris pagrindinėmis priežastimis, vedančiomis žmogų į cukraligę įvardija tokia tvarka: paveldimumas, gyvenimo būdas (mityba ir fizinis aktyvumas). Po šių rizikos faktorių grėsmę kelia hipertenzija, dislipidemija ir nutukimas.

„Žmogus sukurtas judėti, ir pagrindinis endokrinologinis organas, reguliuojantis cukraus kiekį kraujyje yra ne kasa, išskirianti insuliną, ir ne kepenys, kuriose gaminama gliukozė, o raumenys! – tvirtina gydytojas. – Tradiciškai manoma, kad cukraligė vystosi dėl insulino gamybos trūkumo kasoje arba atsparumo insulino veikimui kepenyse, bet iš tiesų problema yra tame, kad mūsų raumenys mažai dirba. Tuomet ir mažiau suvartoja gliukozės, ir taip ligos prasideda. Jau vėliau padidintas svoris uždaro ratą ir išsivysto antrojo tipo cukraligė. Tad bėgti reikia ne nuo infarkto, o nuo cukraligės“, – sako endokrinologas. Ir bėgti nuo šių ligų geriausia – tiesiogine prasme. Ir reguliariai.

Jonas Korsakas

Ligita Sinušienė

Šaltinis

Lee I. et al. The Lancet, Volume 380, Issue 9838, Pages 219 - 229, 21 July 2012