Ketvirtadienis, 2025.04.03
Reklama

Raudonojo vyno naudą širdžiai lemia ne alkoholis

vlmedicina.lt | 2012-09-28 00:03:45

Vidutinis nealkoholinio raudonojo vyno kiekis per keturias savaites sumažina tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujo spaudimą. Poveikis susijęs su azoto oksidu, kurio lygis kraujo plazmoje žymiai pakyla. Taigi gerdami vidutinį kiekį nealkoholinio raudonojo vyno, bet ne jo intoksikuojantį organizmą atitikmenį, vyrai, turintys didelę širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, gali ją sumažinti..

Raudonas vynas
© Fotolia.com

Eksperimentinės ir in vitro studijos rodo, kad raudonojo vyno polifenoliai mažina kraujo spaudimą ir padidina endotelio azoto oksido kiekį, tačiau vyno efektas žmogui nebuvo aiškus.

„Polifenoliai – tai augalinės kilmės organinės jungtys, pasižyminčios stipriomis, natūraliomis antioksidacinėmis savybėmis. Vyne  randamas stipriausias polifenolis- proantocianidinas, kurio taip pat galima rasti vynuogių sėklose“, - paaiškino gydytoja dietologė Žana Antonova.

Ispanų randomizuotos studijos metu buvo nagrinėjamas raudonojo vyno ir džino poveikis kraujo spaudimui. Studijoje dalyvavo 67 vyrai, kurių vidutinis amžius siekė 60 metų ir kuriems rizika sirgti ŠKL buvo didelė dėl diabeto ir mažiausiai trijų rizikos faktorių. Keturias savaites vyrams buvo skiriama pastovi „dieta“: 30 g alkoholio raudonojo vyno pavidalu (apie 9 uncijas), 9 uncijas nealkoholinio raudonojo vyno, 30 g alkoholio džino pavidalu ( apie 3,4 uncijos). Tiek alkoholinis, tiek nealkoholinis vynas turėjo vienodą kiekį polifenolių. Džinas polifenolių neturėjo.

Studijos metu tiriamųjų kūno masės indeksas, liemens ir šlaunų apimties santykis ar širdies susitraukimų dažnis nesikeitė. Tačiau vyrams, vartojusiems nealkoholinį vyną, buvo nustatyti žymūs kraujo spaudimo ir plazmos azoto oksido kiekio pakitimai, o to nebuvo pastebėta džino vartotojų grupėje.

Po keturių savaičių tyrimo vartojusiems nealkoholinį vyną kraujo spaudimas sumažėjo vidutiniškai  5,8/2,3 mm Hg, o plazmos azoto oksido kiekis padidėjo 4,1 µmol/L. Priešingai, vartojusiems alkoholinius gėrimus, nieko panašaus nebuvo nustatyta, nors standartinis raudonasis vynas kraujo spaudimą šiek tiek sumažino.

Taigi kraujo spaudimą mažinantis ir azoto oksido kiekį didinantis efektas turi būti priskirtas raudonojo vyno polifenoliams, bet ne alkoholiui, kuris, atrodo, nealkoholinio raudonojo vyno poveikį tik neutralizuoja.

Kasdieninis nealkoholinio raudonojo vyno, turinčio didelį polifenolių kiekį,  vartojimas gali būti naudingas esant mažai ir vidutiniškai išreikštai hipertenzijai, taip pat rizikos ŠKL mažinimui.

Nors kraujo spaudimą mažinantis efektas yra kuklus, tačiau susijęs su 14 proc. mažesne koronarinės širdies ligos rizika ir 20 proc. mažesne insulto rizika, - teigia autoriai.

Dietologė Ž. Antonova rekomenduotų laikyti atidarytą vyną kambario temperatūroje ir apsaugoti nuo saulės spindulių.  Atidarytame vyne polifenoliai išlieka apie vieną savaitę.

Šaltinis

      Chiva-Blanch G, et al "Dealcoholized red wine decreases systolic and diastolic blood pressure and increases plasma nitric oxide" Circ Res 2012; DOI: 10.1161/CIRCRESAHA.112.275636.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų džiaugsmą gerėjančiu oru apsunkina infekcijos: kaip nuo jų apsisaugoti?
Sezoninės infekcijos kasmet tampa iššūkiu vaikų organizmui – sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas jį s...
Gydytojų onkologų kompetencija, patirtis ir kolegų nuojauta lėmė sėkmę
Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai,...
Pavasarį sugrįžta ne tik saulė: kaip palengvinti alergijos simptomus?
Vis dažniau danguje pasirodanti saulė ir pamažu aukštyn kylantis lauko termometro stulpelis praneša apie netrukus sužydė...
70 valandų per savaitę – asmeniniam gyvenimui. Ar tikrai?
Net jei nelaikome savęs perfekcionistais, staiga pajuntame, kad para tiesiog turėtų būti ilgesnė. Tada laiku pabaigtume...
Kartu su gamta bunda ir erkės: ragina nedelsti – erkinis encefalitas gali kainuoti gyvybę
Su pirmaisiais šiltesniais saulės spinduliais į gamtą traukia poilsiautojai, tačiau kartu bunda ir mažieji, bet pavojing...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų