Pirmadienis, 2025.04.14
Reklama

Svarbi organizmo dalis – bakterijos ir virusai(1)

Vytautas Valevičius | 2012-11-28 00:04:17

Labai dažnai ne medikai, o kai kada ir medicinos darbuotojai imasi kovoti su bakterijomis.  Lyg viskas ir aišku. Bėda ta, jog bakterijos yra žmogaus kūno sandaros pagrindas. Kiekviena bakterija sudaryta iš vienos ląstelės, šią dengia membrana, o virš jos yra tvirta apsauginė sienelė. Ląstelę gali supti prigludusi gleivių kapsulė arba laisvas drebutiškas apvalkalas. Šie dangalai ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

Bakterija
© Fotolia.com

Organizme – daugiau nei 500 bakterijų rūšių

O dabar keletas naujų faktų. Viename straipsnyje radau žmogaus, kaip labai sudėtingo organizmo, aprašą. Jame visą savo dėmesį mokslininkai  iš Londono imperatoriškojo koledžo (Didžioji Britanija) skyrė bakterijoms, kadangi, jų duomenimis, mūsų organizme egzistuoja daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių. Iš viso mūsų organizme jų būna daugiau nei po 100 trilijonų ląstelių. Tuo tarpu grynai „žmogiškoji“ žmogaus dalis sudaryta vos iš kelių trilijonų ląstelių, todėl galima teigti, kad žmogus sudaro mažesniąją savo organizmo dalį. Suprantama, kad didžioji dalis mūsų kūnų genetinės medžiagos taip pat yra bakterinės kilmės.

Mokslininkų teigimu, superorganizmo veiklos suvokimas yra be galo svarbus, norint ateityje kurti konkretiems asmenims skirtus vaistus bei sveikatos apsaugos paslaugas, nes žmonių reakcija į vaistus, priklausomai nuo jų mikrobinės faunos, yra ganėtinai skirtinga.

Bakterijos saugo organizmą

Straipsnyje, išspausdintame žurnale „Nature Biotechnology“, mokslininkai aiškina, kaip visi šie mikrobai sąveikauja didžiojo kūno viduje.

Iš šio straipsnio tampa aišku, kad bakterijos nėra žmogaus priešais, o sudėtinė kūno dalis. Vadinasi, kovoti su bakterijomis – kovoti su savimi. Iš to peršasi liūdna išvada – reikia skirti pelus nuo grūdų, draugus nuo priešų. Sakykime, kai kurios bakterijos sudaro mūsų odos dalį, t. y. saugo organizmą nuo nepageidaujamo išorės poveikio. Šalindami jas įvairiomis medicininėmis ar kosmetinėmis priemonėmis, kaip antimikrobinis muilas,  darome organizmą mažiau atsparų išorės infekcijoms.  

Tiesa, yra ir kitokių bakterijų apibūdinimų. Kai kurios įvardijamos kaip „gerosios“, kitos „blogosios“. Gerosios bakterijos, arba probiotikai, yra naudingi mikroorganizmai, gyvenantys žarnyno mikrofloroje. Pagrindinis jų tikslas ir darbas – apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių ir išlaikyti jį sveiką. Nustatyta, kad virškinamajame trakte egzistuoja daugiau kaip 500 skirtingų bakterijų rūšių, nors normalioje sveiko žmogaus mikrofloroje iš jų dominuoja apie 10–20 rūšių. Įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, ligos ar imuninės sistemos sutrikimai, antibiotikų ar kitų vaistų vartojimas, blogi mitybos įpročiai ir netgi žalingos aplinkos sąlygos, gali sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, o dėl to gali sumažėti naudingų gerųjų bakterijų. Nuo šių mikroorganizmų pusiausvyros žarnyne priklauso darni organizmo veikla. Svarbiausi probiotikų atstovai yra bifidobakterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.

Bene naujausios medicinos naujienos teigia ką kita.  Ką tik perskaičiau, kad žmogaus burnoje vien bakterijų gali būti randama apie 600 rūšių, taip pat joje aptinkama mielių, mikoplazmų, pirmuonių bei virusų. Šių individualių

mikroorganizmų kiekis vieno žmogaus burnoje yra didesnis nei žmonių kiekis visame pasaulyje. Pavyzdžiui, ištraukus dantį ar atlikus kitokią operaciją vidaus organuose, bakterijos pakliūva į skysčius ir audinius, išplinta po visą organizmą, o tada sunaikina organų imunines savybes ir taip prisitaiko gyventi žmogaus organizme. Be to,  bakterijų tam tikra kritinė masė organizme sukuria tam tikras struktūras, kurios jau neleidžia vaistais (nuodais) jų panaikinti ir nuolat atsinaujina.

Griaunanti virusų veikla

 Žurnale "The Economist“ pasakyta dar aiškiau: „Normalus sveikas suaugęs žmogus vien savo žarnyne priglaudžia apie 100 trilijoną bakterijų“. Taigi dėl skaičių tikrai nesiginčysime. Išvada kita: žmogus be bakterijų – ne žmogus. Nors ne jie vieni yra mūsų organizme. Bakterijos ir į juos panašūs mikroorganizmai yra bent keletą dešimčių kartų stambesni ir sudėtingesni už virusus. Pastarieji skiriasi nuo bakterijų tuo, jog yra parazitai. Tai reiškia, kad virusai yra vidaus ląstelių parazitai, galintys gyventi tik gyvos ląstelės sąskaita. Pakliuvę ant ląstelės, išskiria tam tikrus fermentus ir jais pasidaro “langą”, vėliau, pakliuvę į ląstelės vidų, pakeičia jos genetinę programą, t.y. ją priverčia dalintis pagal savo “taisykles” ir taip daugina save. Tai ir yra vienas iš vėžio ligų atsiradimo variantų. Virusai yra dviejų vidinės šerdies tipų: DNR ir RNR. Mokslas kol kas nežino visų virusų atsiradimo šaltinių, o gydymas nuo virusinių ligų yra gana sudėtingas, nes nėra absoliučiai patikimų apsaugos priemonių. Skiepai taip pat nėra (virusai nuolat kinta, mutuoja) visai efektyvūs. Žinoma, kad virusai gali sukelti tokias ligas kaip bronchitas, gripas, daugelis gerklės ir ausų uždegimų, tymai, raudonukė, virusinis hepatitas, AIDS ir t.t. Tačiau svarbiausia yra tai, kad antibiotikai virusų neveikia.

Sukelia ligas

Aišku, kad ir bakterijos gali sukelti ligas. Nutukimui ir diabetui, širdies ligoms, astmai ir išsėtinei sklerozei, nervų sistemos ligoms, tokioms kaip autizmas, mikrobų visuma, atrodo, vaidina lemiamą vaidmenį. Dabar žinoma, kad viena iš bakterijų sukeltų ligų yra reumatas – streptokokų išprovokuota alerginė, uždegiminė liga, pažeidžianti širdies raumens audinius, sąnarius, smegenis, odą bei kt. Serga įvairaus amžiaus ir net jauni žmonės (5-17 m). Kartais liga vadinama reumatine karštine ir dažnai net negydoma praeina, tačiau vėlesniame amžiuje kartojasi jau chroniška forma ir tampa nepagydoma. Paprastai prasideda angina, sinusitu, ausies uždegimu. Paprastai ši infekcija yra paveldima iš kartos į kartą, pereina nuo žmogaus žmogui tiesioginio kontakto metu.

Išvados

  Pirmoji – bakterijos būna įvairios, todėl naikinant vienas, galima išnaikinti ir tas, kurios užtikrina normalų žmogaus organizmo veikimą. Todėl būtina visuomet atkurti tą bakterijų balansą organizme, o ypač skrandyje, jei pavartoti medikamentai.

Antroji išvada – žmogaus organizmas yra gerokai sudėtingesnė sistema, nei buvo manoma viduramžiais. Tada tvirtinta, kad žmogus yra iš kaulų, raumenų, kai kurių organų. Dabar matome, kad palaipsniui tirpsta ribos tarp kūno ir aplinkinio pasaulio: aplink esantys mikroorganizmai, pasirodo, yra sistemos veiklos sąlyga. O ir pats kūnas neegzistuoja be jo buvimą garantuojančios bakterijų ir virusų veiklos. O jų funkcijos, teigiami ir neigiami faktoriai iki galo neaiškūs. Iki šiol mes virusus suvokiame kaip neigiamus veiksnius. Gal jų vaidmuo irgi kitoks? Todėl aišku, kad žmogaus kūnas  ir jo veikla vėl turi būti studijuojama, tik iš kitokių pozicijų.

Dr. Vytautas Valevičius  

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas psichiatras apie depresiją be antidepresantų
Greitai susirandame informaciją, greitai atsiduriame kitame pasaulio krašte, greitai atliekame darbus, greitai susipažįs...
Ką daryti užsidegus telefonui ar elektriniam paspirtukui
„Ličio jonų bateriją galima prilyginti sprogstamajam užtaisui. Ji saugi, bet reikia žinoti, kaip su ja elgtis&ldqu...
Nemalonioms problemoms – greitas, modernus ir efektyvus gydymas
Kai kuriuos simptomus esame linkę ignoruoti, atidėliojame ir apsilankymą pas specialistą. Į šią kategoriją greičiausiai...
Velykų simbolis – margutis: kaip dažyti, kad kiaušiniai nesukeltų sveikatos problemų?
Artėjant Velykoms daugelis ieško įmantrių ir originalių margučių dažymo būdų – nuo daržovių nuovirų iki ryškių orn...
Sterilizacija – nematomas, bet svarbus žingsnis rūpinantis pacientų saugumu
Ar kada susimąstėte, kas nutinka su medicinos priemonėmis po operacijos, procedūros ar tyrimo? Pavyzdžiui, kaip paruošia...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų