Pačios skalbdamos savo chalatus slaugytojos neša infekciją į savo namus(9)

Devyniasdešimt procentų Žemaitijos slaugytojų savo darbinę aprangą skalbia namuose. Tiksliau, devyniasdešimt procentų iš tų, kurios šiomis dienomis dalyvauja Lietuvos slaugos specialistų organizacijos rengiamuose mokymuose. O nešdamos savo chalatus į namus parsineša ir kai ką daugiau – hospitalinę infekciją sukeliančius mikroorganizmus.

Tik dešimtadalis nesineša į namus

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentei Danutei Margelienei paklausus, kas nesineša savo darbinių chalatų į namus, tiek Klaipėdoje, tiek Gargžduose vykusiuose seminaruose į viršų pakilo tik dešimtadalis rankų. Todėl slaugytojų vadovė ir priminė kolegoms darbų saugos reikalavimus, iš kurių vienas – darbinė apranga neneština į namus. Kodėl visos Lietuvos (prezidentė pabrėžė – ne tik Vakarų) slaugytojos dar vis nešasi savo chalatus į namus? Pasak D. Margelienės, vienais atvejais gydymo įstaigos darbuotojų aprangai skiria labai daug dėmesio, kitais – pačios slaugytojos, nusipirkusios gražesnį chalatėlį, nepasitiki skalbyklų kokybe.

„Įstaigos privalo aprūpinti slaugytojus, kaip ir kitus darbuotojus, darbine apranga bei pasirūpinti jų švara, bet yra Lietuvoje ligoninių, kurios nuperka medikui vieną chalatą tik kartą per penkerius metus, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo D. Margelienė. – Tad kaip save gerbianti moteris gali dėvėti tokį chalatą tiek laiko? Tad žmonės ir perka juos iš savo nedidelių atlyginimų. Ir tada neša į namus tą rūbą, pilną hospitalinės infekcijos, į socialinę aplinką, kurioje gyvena“.

Kita vertus, LSSO prezidentė sako, kad „ne visi turi tokią aukštą savigarbą“ ir savo darbinės aprangos priežiūrą patiki savo darbovietei. „Tačiau šiais laikais, kai įvairios technologijos yra tiek daug pažengusios, skalbimo technologijos tame kontekste yra labai pigios“, - kalbėjo LSSO prezidentė.

Turi mažiausiai keturis komplektus

Kad vieno chalato per penkerius metus akivaizdžiai per maža, patvirtino ir pokalbis su Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) slaugos administratore Natalija Kuchareva, tvirtinusia, kad šios ligoninės medikai turi mažiausiai po keturis chalatus (beje, šios ligoninės slaugytojos buvo tarp minėto dešimtadalio, pakėlusio rankas seminare). „Vienas dėvimas, kitas – skalbiamas, dar du – atsarginiai, nes būna, kad išsitepus tenka per dieną jį pasikeisti ir kelis kartus“, - aiškino N. Kuchareva.

Tačiau ne visus darbuotojus įstaiga aprūpina apranga, bet tai, pasak slaugos administratorės, priklauso nuo pačių darbuotojų: „Jei patys nori kokio įdomesnio modelio, gražesnės apykaklės, tai ir užsisako brangesnį, bet ir patys už jį sumoka. Šiaip ligoninė darbuotojų aprangos neperka, bet yra sudariusi sutartį su siuvykla ir ją siūdinasi. Yra vienam komplektui skirta suma, kurios negalima viršyti“. Tiesa, N. Kuchareva negalėjo pasakyti konkrečios sumos – tai ne jos žinių kompetencija.

Avalynę Jūrininkų ligoninė perka dirbantiems operacinėje, nes reikalinga speciali, patogi prižiūrėti, bet kitų skyrių darbuotojai, administratorės teigimu, darbine avalyne pasirūpina patys. Tačiau aprangos skalbimu griežtai rūpinasi ligoninė – yra sudariusi sutartį su skalbimo įmone. Pašnekovė pabrėžė, kad higienos reikalavimai draudžia darbinius medikų drabužius skalbti namuose, o skalbyklos paslaugomis nė vienas darbuotojas nėra nusiskundęs: „Drabužiai ir išskalbiami, ir išdezinfekuojami. Kadangi jie siuvami iš specialios medžiagos, tad nenusidažo. Reanimacijos skyriaus darbuotojų apranga išskalbiama po kiekvienos pamainos, operacinėje drabužiai keičiami po kiekvienos procedūros“.

Mažiau nei 3 litai už komplektą

Vilniaus klinikinės ligoninės medikų darbinė apranga irgi skalbiama skalbykloje, kurios paslaugas įstaiga pirko paskelbusi viešąjį konkursą. „Tačiau kas nori labiau pasipuošti, yra nusipirkę gražesnį chalatą už savo pinigus, tada gali būti, kad jie ir parsineša į namus išsiskalbti. Juk turime daugiau nei 500 darbuotojų, tad negalime žinoti“, - sakė ligoninės slaugos administratorė Raimonda Steikūnienė. Ji tvirtino, kad įstaigoje vykdoma griežta kontrolė, kad darbinė apranga neiškeliautų į namus – už tai atsakingi skyrių vadovai.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad darbuotojas savo aprangą parsinešė skalbtis į namus, pašnekovės teigimu, visų pirma būtų išaiškintos priežastys. „Galbūt prieš atostogas parsinešė, kad niekas kitas nenešiotų – priežasčių gali būti įvairių, - kalbėjo R. Steikūnienė. – Jei tokie atvejai kartotųsi, tada jau būtų kalbama griežčiau, bet irgi nesakau, kad būtų imamasi kokių griežtų sankcijų“.

Portalo pašnekovė sakė žinanti, kad yra ligoninių, kuriose darbuotojai atvirai neša savo aprangą į namus. „Gal nekokybiškai yra išskalbiama, - svarstė moteris. – Ir mūsų ligoninėje būna nusiskundimų. Dar visai neseniai buvo toks atvejis, kad išsilydė chalato sagutės“.

R. Steikūnienės nuomone, kai kurios gydymo įstaigos darbuotojų drabužių neskalbia gal ir tam neturėdamos lėšų. Administratorė pabrėžė, kad skalbimo įkainiai skiriasi skalbiant aprangą ir patalynę. „Mums aprangą atveža ant pakabos pakabintą, tad ir kaina už šią paslaugą yra kitokia“, - sakė pašnekovė. Jos teigimu, Vilniaus klinikinei ligoninei skalbykla komplektą skalbia mažiau nei už 3 litus.

Pačios ir perka, ir skalbia

LSSO Klaipėdos skyriaus vadovė Vaida Lebedeva sakė žinanti konkrečias ligonines, kurių darbuotojai skalbia namuose, bet nenorėjo jų įvardinti. Jos teigimu, slaugytojos pačios perka sau ir chalatus, kelnes, avalynę. Moters emocijos rodė, kad tai daroma anaiptol ne savo noru: „Kai kurios ligoninės ir pačios perka, ir pačios skalbiasi. O kainuoja komplektas apie 80 litų, avalynė – 50 litų“.

V. Lebedevos manymu, su drabužiais iš ligoninės į namus yra rizika parsinešti ir hospitalinę infekciją. „Ligoninėje švarūs ir išskalbti skalbiniai labai griežtai atskiriami, o namuose jie sumetami į bendrą šeimos skalbinių dėžę ir dar iš karto neplaunami. Žinoma, įjungus virinimo programą tie skalbiniai išdezinfekuojami“, - kalbėjo portalo pašnekovė.

Žūva 71 laipsnio temperatūroje

Tačiau naminis skalbinių dezinfekavimas problemos neišsprendžia, - tvirtino Lietuvos higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė. Mat su ligoninės drabužiais parnešami mikrobai, sukeliantys hospitalinę infekciją, kurie pasklinda aplinkoje. „Ligoninėje cirkuliuoja kitokie mikrobai nei gamtoje – atsparesni antibiotikams. Taip pat – didesni jų kiekiai, - aiškino R. Valintėlienė. – Jei į namus parnešta darbinė apranga netinkamai ar ilgai laikoma (šiltoje, drėgnoje aplinkoje), mikrobai sparčiai dauginasi“.

Vis dėlto pašnekovė sakė tikinti, kad niekas ilgai nešvarių skalbinių nelaiko – priešingu atveju tokiomis sąlygomis jie pradėtų pelyti. O hospitalinės infekcijos sukėlėjai, kaip ir kiti mikrobai, pasak R. Valintėlienės, žūsta ne mažesnėje nei 71 laipsnio temperatūroje. Tokia temperatūra ligoninės skalbiniams ir yra reglamentuojama. Tiesa, esant minėtai temperatūrai vis tiek žūsta tik 80 proc. mikrobų, - tvirtino specialistė.

Išduoda puošnios detalės

Todėl, pabrėžė R. Valėntilienė, higienos norma griežtai draudžia ligoninės darbo drabužius skalbti namuose. „Draudimas yra skirtas sumažinti hospitalinės infekcijos rizikai, bet neretai medikai mano, kad tai nėra svarbu, ir ignoruoja artimųjų sveikatą. Pastebėta, kad dažniausiai savo darbinę aprangą namuose skalbia ne gydytojai, o slaugytojos“, - sakė pašnekovė. Specialūs tyrimai Lietuvoje šiai problemai nagrinėti nėra atlikti, bet, pasak specialistės, kai kurios medikų aprangos detalės išduoda, kad drabužis skalbiamas namuose. „Pavyzdžiui, jei baltas chalatas turi žalias kišenėles, ir apskritai jei drabužis – dvispalvis, tai pamėginkime įsivaizduoti, kaip jis atrodytų po dviejų skalbimų 70 laipsnių temperatūroje. Tam net nereikia specialių tyrimų – akivaizdu, kad tokie rūbai skalbiami namie, - tikino pašnekovė. - O užsienyje pamatai, kaip medikai paprastai apsirengę“.

Kokių pasekmių galima sulaukti, parsinešus hospitalinę infekciją sukeliančius mikrobus į namus? „Kuo daugiau jie kedenami, tu didesnę aplinką gali užteršti. Ir galimi susirgimai priklauso nuo įstaigos, kokioje medikas dirba. Jei tuberkuliozinėje ligoninėje, gresia ši liga. Tačiau kad stafilokokai sukeltų infekciją, jų reikia labai daug. Kita vertus, žmogus gali tapti infekcijos nešiotojas. Neštis darbinius drabužius iš ligoninės į namus tolygu su šeimos nariu vaikščioti tarp infekuotų pacientų gydymo įstaigoje“, - tvirtino R. Valėntilienė.

Pavojus gali slypėti ir po žiedu

Specialistė priminė beveik dešimties metų senumo Tado Sajanko bylą, kai po operacijos iš ligoninės išrašytas kaip sveikas berniukas netrukus užsikrėtė MRSA mikrobu – auksiniu stafilokoku, dėl ko neteko rankų ir kojų. „Berniukui operacija buvo atlikta Vilniuje, tad gali būti, kad jis užsikrėtė ligoninėje, - kalbėjo R. Valėntilienė. – Tačiau netrukus po operacijos berniukas atvažiavo pas savo močiutę į Klaipėdą, kuri dirbo ligoninėje. Todėl egzistuoja tam tikra teorinė galimybė, kad stafilokoką parnešė ir močiutė. Tačiau niekieno kaltės įrodyti šioje byloje nepavyko, ir iš tiesų tai įrodyti labai sudėtinga. Reikalingi tokio lygio tyrimai, kaip nustatant tėvystę. Turi būti atliekami to mikrobo genetiniai tyrimai. O jei šeimos narys dirba ligoninėje, mikrobus iš ten jis gali parsinešti ne tik su drabužiais, bet ir su neplautomis rankomis. Jei rankas plauna, mikrobai gali užsilikti net po žiedu“.

Baigdama savo mintis specialistė atkreipė dėmesį, kad namuose skalbdami savo darbinę aprangą medikai pacientams nekelia jokios grėsmės, bet jų namiškiams kyla sunkios ligos pavojus.

Kokį pavojų slepia hospitalinė infekcija, nuo kurios vaistai tebeieškomi, „Vakarų Lietuvos medicina“ rašė spalio 22 d. straipsnyje „Atsparumas antibiotikams – medicinos sukurta amžinąja tapusi problema?“

Privalo aprūpinti ir rūpintis darbdavys

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specialistai „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad darbo kodeksas numato, jog asmenines apsaugos priemones darbuotojui privalo išduoti darbdavys. Asmeninėms apsaugos priemonėms priskiriami ir darbo rūbai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams – chalatai, darbo avalynė, pirštinės ir kt.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas numato, kad darbdavio įgalioti asmenys privalo organizuoti asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą. Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita).

Kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, darbdavius kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt