Gydytojo ir slaugytojo partnerystė: ar įmanoma?(15)

Kol šalies politikai supras, kad autoriteto prasme Lietuvoje tarp slaugytojų ir gydytojų yra didžiulė praraja, galime likti be slaugytojų, - tokia mintis nuskambėjo vakar Klaipėdoje vykusioje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje, skirtoje slaugytojoms, akušerėms ir akademinei bendruomenei.

Slaugos praktikai bei mokslininkai  Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų komplekse surengtoje konferencijoje „Slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje“ diskutavo apie savo  skaudžias darbo nūdienos aktualijas,  taip pat – ką daryti, kad situacija slaugos srityje iš esmės keistųsi.

Slaugytojos-tarnaitės modelis

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovė Nijolė Saulienė pažymėjo,  kad Lietuvoje iki šiol egzistuoja  toks slaugos modelis, kur slaugytoja – tarsi gydytojo tarnaitė: ne tik prižiūri ligonius, bet ir dalija jiems maistą, keičia patalynę, sauskelnes.  Kai vakarais viename skyriuje, kuriame guli 40-50 pacientų, dirba dvi slaugytojos, sukuriamos ne tik nežmoniškos darbo sąlygos,  bet ir visiškai nesaugu tampa pacientams.

„Teko būti skyriuje, kur vienam ligoniui prasidėjo kraujavimas iš virškinamojo trakto. Aišku, kad slaugytoja mėgins sustabdyti kraujavimą, o tuo metu kiti  - ar gulėtų šlapi, ar dar kas atsitiktų, - lieka be priežiūros. Slaugytojų padėjėjų dėl lėšų stokos atsisakyta. Jei jų ir yra kur, tai po vieną dviem skyriams. O slaugytojos vakare ne tik medikamentus turi suleisti,  apversti pacientus, bet ir  vakarienę išdalinti. Užsienyje yra maisto tarnybos. O pas mus, žiūrėkite, čia sriubą pilsto, paskui  neša basoną. Užsienyje yra ir komandos, kurios patalynę kloja, sauskelnes deda – ne slaugytojos tai daro“, -  pasakojo N. Saulienė.

Pacientų ir slaugytojų santykis - nenormalus

Tai, kad ligonių ir slaugytojų santykis Lietuvos ligoninėse, šiandien siekiantis  1:15 ar net 1:20, nėra normalus, patvirtina ir moksliniai tyrimai, kuriuos slaugytojų auditorijai pristatė dr. Audrius Šimaitis iš Jungtinės Karalystės.

Pavyzdžiui, 2002 metais Lindos Aiken su pooperaciniais pacientais atliktas tyrimas atskleidė, kad otimalus ligonių ir slaugytojų santykis, leidžiantis sistemai veikti saugiai ir efektyviai,  skyriuje yra 1:4, o su kiekvienu papildomu pacientu 7 procentais kyla mirtingumas.

„Australijoje toks santykis – 1:4 -  įvestas apie 2000 metus, Jungtinėje Karalystėje šis santykis dieną yra 1:6, naktį– 1:7. Nesakau, kad reikia tuoj pat įvesti tokį santykį Lietuvoje, bet keista, kad per daugybę metų jokios strateginės krypties sprendžiant šitą problemą nebuvo “, - sakė dr. A. Šimaitis.

Konferencijos svečio manymu, sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas, o tuo pat metu ir  slaugytojų profesijos įvaizdis pagerėtų, jei joms būtų suteikta galimybė padaryti darbus, kuriuos Lietuvoje, kitaip  nei Jungtinėje Karalystėje, šiandien dirba gydytojai.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad daugybę funkcijų slaugytojai atlieka geriau negu gydytojai, pavyzdžiui, matuoja ir seka kraujospūdį.

 Slaugytojai tai padaro geriau ne dėl to, kad gydytojas nemoka to padaryti, bet kad gydytojas tuo metu rūpinasi kitais dalykais: principiniu diagnozės ir gydymo nustatymu. Kruopštumo, bendravimo prasme slaugytojos yra nepakeičiamos. Man atrodo, kad gydytojo ir slaugytojo partnerystė – raktas į reformos sėkmę“, - įsitikinęs dr. A. Šimaitis.

Ragino imtis iniciatyvos

Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas mano, kad pagrindinis reformos slaugos srityje variklis - išsilavinęs slaugytojas.

„Be mūsų pačių aktyvumo nieko nebus, o išsilavinęs slaugytojas turi mažiau baimių. Šiandien su slaugytojais kalbėdamas jaučiu, kad juos kausto baimė.  Bet niekad nebus progreso, jeigu mes bijosime“, - pažymėjo jis.

A. Razbadauskas pasidžiaugė, kad 2001 metais Klaipėdos universitete įkurta Reabilitacijos ir slaugos katedra  2007 metais reorganizuota į Slaugos katedrą. Jau  parengta keli šimtai slaugos bakalaurų, 22 – magistrai, yra daktarų. Šiuo metu  6 slaugos doktorantai studijuoja Suomijoje.

„Šiais metais buvo atliktas didžiulis išorinis slaugos programų auditas. Programas vertino specialistai iš Airijos, Didžiosios Britanijos, Maltos, Kipro. Įvertino labai gerai. Taigi einame teisinga kryptimi“,  - sakė jis.

KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas pažymėjo neužmiršęs Prezidentūroje išsakytų žodžių, jog jeigu Lietuvoje studentai už slaugos studijas ir toliau turės mokėti iš savo kišenės, fakultetas įves norvegų kalbą ir ims ruošti specialistus Norvegijai.

„Slaugos studijos visuose trijuose šalies universitetuose yra mokamos. Vadinasi, Lietuvai slaugytojų nereikia. Jei žmonės per metus už studijas po 5 tūkst.  litų sumoka, jie turi visišką laisvę rinktis, kur jiems dirbti“, - teigė A. Razbadauskas.

Slaugos studentams – daugiau praktikos

KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektorė, Turku (Suomija) universiteto doktorantė  Natalja Istomina pažymėjo, kad KU parengtos slaugytojos sėkmingai dirba kitose šalyse arba semiasi mokslinės patirties. Tačiau norint padidinti tarpusavio supratimą ir sumažinti adaptacijos prie kitos tarptautinės erdvės problemas, reikėtų daugiau tarpkultūrinių tyrimų, taip pat – tobulinti klinikinį mokymą.

„Slaugos programų auditas parodė, kad programos yra puikios teoriškai,  bet praktinio mokymo stokojama. Dar didesnis bendradarbiavimas turėtų būti su praktikos bazėmis. Norėtume, kad slaugytojai praktikai aktyviau įsilietų į mūsų veiklą ir padėtų studentams tobulinti savo įgūdžius. Neseniai mūsų katedroje viešėjo dvi slaugytojos iš Švedijos. Pas juos slaugos studentai ir slaugytojai yra vieno lygio, vienų teisių, tačiau jų studentai pas mus labai aiškiai pajuto, kad čia yra visiškai kitaip. Kai aš buvau studentė, tai irgi labai jautėsi. Vadinamoji „dedovščina“ ėjo iš sovietinių santykių, kai žmonėms buvo aiškiai parodoma, kad kol tu dar esi karys, o ne generolas, negali turėti savo nuomonės. Manau, reikėtų peržengti  tą etapą“, -  sakė ji.

Gyvena žemiau skurdo ribos

Plojimų banga slaugytojos palydėjo A. Razbadausko žodžius, kad situaciją dėl slaugytojų darbo užmokesčio bent iš dalies pagerintų ligoninių vyriausiųjų gydytojų rotacija.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentės Danutės Margelienės teigimu, šiuo metu maždaug 30 procentų Lietuvos slaugytojų gyvena žemiau skurdo ribos. Mažiausias slaugytojo atlyginimas „popieriuje“ tesiekia 847 litus.

„Pradėjus reformą buvo pažadėta, kad slaugytojai, kurie neteks darbo ligoninėse, pereis dirbti į pirminės sveikatos priežiūros centrus, tačiau šiandien nėra nei sutaupytų lėšų, nei naujų darbo vietų slaugytojams. Darbo užmokesčiai mažėja. Stebime didelę prarają tarp slaugytojo ir gydytojo darbo užmokesčio. Kur nėra įsisteigusi LSSO, ten nėra ir pasirašytos kolektyvinės darbo sutartys. Todėl darbdaviui laisvos rankos nustatyti tokį darbo užmokestį, kokį nori. Nėra kolektyvinio  derėjimosi“, - sakė ji.

LSSO prezidentė pažymėjo, kad šalyje yra ligoninių, kurių visas administracijos kolektyvas yra prieš bet kokią profsąjungą.

„Turime tikslių faktų, kad darbdaviai pasako, jog jei būsi  profsąjungos narys, pirmiausia būsi atleistas. Profsąjungai  įsikišus prasideda kolektyvinės derybos, atsiranda teisinė pagalba ir apsauga, o kai nieko nėra, esi saugus su savo anarchiniais valdymo metodais. Tačiau norėčiau, kad baimės, visuotinio nusivylimo atmosfera sklaidytųsi, kad slaugytojų bendruomenė ir toliau susitelkusi būtų ne tik sprendžiant mokslinius- praktinius klausimus, bet  ir darbo, socialines problemas analizuotų. Kai  tvirčiau susibursime organizacijos gretose, tuomet kalbėsena slaugos vardu ir iškilusių problemų sprendimas būtų daug geresnis“, - koleges nebūti abejingomis ragino D. Margelienė.

Kaip solidarumo pavyzdį ji pateikė Danijos slaugytojų organizaciją, kuriai priklauso 98-99 proc. slaugytojų, o būti pašalintam iš šios organizacijos – didelė negarbė.