Konferencijoje - apie slaugos naujoves ir problemas(2)
Regioninėje Telšių ligoninėje neseniai surengta mokslinė-praktinė konferencija: „Slaugos praktika: pokyčiai ir naujos galimybės“. Kartu su Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadove Danute Margeliene į konferenciją atvyko viceprezidentė Aušra Volodkaitė bei organizacijos atsakingoji sekretorė teisininkė Jurgita Šimkuvienė. Konferencijoje kalbėta apie naujoves slaugos srityje, šiuo metu aktualias slaugytojų problemas. Pasisakė ir Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė, pristatydama ligoninės veiklą, esamą situaciją, finansines galimybes.
Mažėja slaugytojų gretos
„Neretai mūsų organizacijos vadovų grupė vyksta į tam tikras gydymo įstaigas susitikti su slaugytojais. Tuo pačiu vedame mokymus. Kiekviena tokia konferencija suderinama su Sveikatos apsaugos ministerija. Joje dalyvavusiems nariams įteikiami kvalifikacinio tobulinimo pažymėjimai. Mums, kaip organizacijai, labai svarbu žinoti, kaip rūpinamasi slaugytojais. Džiaugiamės, kad Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė su šios įstaigos vadove A.Vitkiene randa bendrą kalbą, dirba komandoje, bendradarbiauja ir sprendžia įvairias slaugos praktikos problemas, kurių Lietuvos medicinos sistemoje apstu“, - tvirtino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė D. Margelienė.
Pranešime ji minėjo, jog viena aktualiausių slaugytojų problemų — profesijos prestižo ir jos įvaizdžio išlaikymas bei formavimas visuomenėje. D. Margelienės teigimu, žmonės vis dar nesupranta, kas yra slaugytojas. Jis neretai tapatinamas su pagalbiniu darbuotoju ar patarnaujančiu žmogumi. Tačiau slaugytojas — kvalifikuotas gydymo komandos narys. Tai nėra vien gydytojo paskyrimų vykdytojas. Slaugytojas su pacientu bendrauja, jam padeda, paaiškina gydymo poveikį ir daugelį kitų dalykų.
„Dažnai kartoju, kaip svarbu pristatyti slaugytojo veiklą. Nes tai didžiausia specialistų grupė, dirbanti įstaigos viduje. Mūsų organizacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu apie 17 000 slaugytojų, iš kurių — daugiausiai moterys“, - sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė.
Tačiau D. Margelienė apgailestaudama pripažįsta, jog slaugytojų gretos mažėja, jaučiamas jų stygius. Mažėja ir sveikatos priežiūros įstaigų. Pastarosios jungiasi prie didesnių gydymo įstaigų arba dėl restruktūrizacijos užsidaro. Vyksta didžiulė slaugytojų emigracija, nes baigusių šią specialybę jaunų slaugytojų netenkina darbo sąlygos gimtojoje šalyje.
Baigti mokslai ir minimalus darbo užmokestis
Konferencijoje kilo daug diskusijų ir dėl slaugytojų darbo užmokesčio. „Profesija nėra tinkamai apmokama. Respublikos slaugytojo darbo vidurkis siekia apie 1200 litų atskaičius mokesčius ir tai yra labai mažai. Daugelis slaugytojų baigė universitetus, kolegijas ar tęstines studijas. Darbuotojos, kurios baigė medicinos seserų mokyklas ir mokėsi tik dvejus metus, jau tampa mažuma“, - sakė slaugytojų atstovė. Tad pervardijimas iš medicinos seselių į bendrosios praktikos slaugytojas įvyko ne šiaip sau. „Mūsų visuomenė sensta, o į gydymo įstaigas darbinasi vis mažiau slaugytojų. Lietuvos slaugos specialistų organizacijoje ši problema itin dažnai eskaluojama. Deja, politikai nenori suprasti. Net ir Vilniuje dėl to neatsidarė operacinės“, - apie opią gydymo sistemos problemą kalbėjo D. Margelienė.
Jos manymu, kai slaugytojo profesija šalyje bus tinkamai vertinama ir normaliai apmokama, tada jauni specialistai sugrįš. „Visi siekiame orių darbo sąlygų, tad ir slaugytojams reikia oraus darbo užmokesčio, kad galėtų normaliai gyventi. Mūsų organizacija deda visas pastangas situacijai pakeisti. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos trišalėje taryboje keliame tas problemas, jas aktualizuojame susitikimuose su Vyriausybės atstovais“, - teigė pašnekovė.
Vienai slaugytojai — pusšimtis pacientų
D. Margelienė pastebėjo, jog Regioninėje Telšių ligoninėje kiek kitaip, nes slaugytojų darbo krūviai gana gerai sutvarkyti. Tačiau organizacijos atstovėms važinėjant po skirtingas Lietuvos įstaigas, daug kur galima pastebėti, jog slaugytojų darbo krūviai nežmoniškai dideli.
„Kai kur viena slaugytoja turi 40-50 pacientų. Ji savo sveikatos sąskaita uždirba tik varganą darbo užmokestį — tai orumą žeminančios sąlygos! Pasaulinė patirtis kitokia. Mes priklausome Tarptautinei slaugytojų tarybai, taip pat Europos slaugytojų asociacijų federacijai. Aš ir kiti organizacijos atstovai keletą kartų per metus vykstame į Briuselį, į posėdžius, teikiame ataskaitas, atstovaujame Lietuvai ir visai mūsų slaugos sistemai“, - kalbėjo D. Margelienė. Jos teigimu, verta pamatyti ir palyginti, kaip yra Europoje ir kiek daug visko taisytina mūsų slaugos sektoriuje.
„Negalime su tuo taikstytis, jei norime, kad mūsų profesija nebūtų nustumta kažkur į šoną, kaip yra dabar. Dažnai girdime sakant: „Ką ten kalbėti apie slaugytojo problemas, jei gydytojams trūksta pinigų!“ Suprantama, jų veikla atsakinga, bet ne ką mažiau atsakingas ir slaugytojo darbas. Kas kitas, jei ne slaugytojas visas 24 valandas prižiūri ligonius?“ - klausė slaugytojų atstovė.
LSSO nuolat referuoja naujienas Sveikatos apsaugos ministerijai. Pernai į Lietuvą buvo atvykusi Tarptautinės slaugytojų tarybos prezidentė (TST) kanadietė dr. Judith Shamian, taip pat susitikta ir su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu, išsakytos slaugytojų problemos.
Dar viena problema — Sveikatos apsaugos ministerijoje nėra slaugos departamento, ar bent Skyriaus. Net TST prezidentė dr. J.Shamian sakė, jog jis privalo atsirasti. Šiuo metu visais klausimais rūpinasi LSSO, konsultuojanti Lietuvos slaugytojus. „Esu Seimo sveikatos reikalų komiteto neetatinė slaugos ekspertė. Dalyvauju Seimo Sveikatos reikalų komitete, posėdžiuose Sveikatos apsaugos ministerijoje. Aš ir mano pavaduotojos dirbame daugelyje darbo grupių. Konsultuojamės visais klausimais ir žinome situaciją: kokie santykiai, problemos, koks ryšys tarp darbdavių ir įstaigos vadovų, profesinių grupių. Slaugytojas — savarankiškas specialistas. Tai įrašyta ir Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatyme, kuris tarsi slaugos mokslų bazinės veiklos pamatas. Slaugytojas ne patarėjas ar padėjėjas, o savarankiškas komandos narys, dirbantis išvien su gydytojais, kineziterapeutais, reabilitacijos specialistais. Tačiau dažnai nenorima pripažinti profesijos autonomiškumo, stengiamasi nustumti ir paminti lygiateisiškumą, įstaigose netolygiai paskirstant resursus“, - kalbėjo D. Margelienė.
Politikai keičiasi, problemos — išlieka
Pasak jos, nesvarbu, kad slaugytojai išsilavinę, tačiau jiems mokamos perpus mažesnės algos. Jei slaugytojas gauna 1500 litų, neatskaičius mokesčių, tai gydytojo alga — apie 3000 litų.
„Mes manome, kad tai yra lygiateisiškumo principų sveikatos priežiūros sistemoje pažeidimai, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, kiek apie juos bekalbėtume. Valdantieji keičiasi, ministrai ministerijoje — taip pat, o problemos išlieka. Slaugytojai nusivylę, todėl nenuostabu, kad kuo toliau, tuo daugiau emigruos. Tik, kai senųjų slaugytojų karta išeis, kas pakeis? Kas slaugys?“ - sunerimusi klausė D. Margelienė. Norint, kad slaugytojai sugrįžtų, visų pirmiausia, anot jos, reikėtų laikytis Europos Sąjungos direktyvų ir nuostatų, kurios aiškiai parodo, ką reikia daryti.
„Mes pasidaliname gerąja patirtimi, kokia sistema Skandinavų šalyse, Vokietijoje. Kodėl būtinai turime imti pavyzdį iš Baltarusijos ar Rusijos? Šių šalių slaugytojos atvyksta pas mus ir džiaugiasi, kad jas priimame. Pasak jų, Lietuvoje pažanga vyksta, nes ten daug kur tebėra kaip sovietiniais laikais.
Susitikimas su ministre teikia vilčių
LSSO jau spėjo susitikti ir su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, pas kurią D. Margelienė vyko kartu su dviem viceprezidentėmis: Aušra Volodkaite ir Aiste Raulušaitiene bei pristatė visas aktualiausias slaugytojų problemas.
„Kalbėjome apie viską, pateikdami konkrečius pavyzdžius. Ministrė puikiai suprato situaciją. Susitikimas įvyko abipusio supratimo pagrindu. Ji nori padėti išspręsti slaugytojų problemas. Tačiau ne vien nuo ministrės viskas priklauso. Ji dirba su komanda ir kaip jai bus padedama ir kokios bus politinės nuostatos, toks bus ir įstaigų finansavimas“, - sakė ji.
LSSO derasi su Ministerija bei įstaigų vadovais, bendrauja individualiai, ką dar būtų galima pataisyti, kaip būtų galima padidinti darbo užmokestį. Slaugytojos įstaigoje gauna tik 10 litų didesnį darbo užmokestį nei pagalbinis darbuotojas, t.y., kiek daugiau nei siekia minimali alga. Tokia pozicija kai kuriems įstaigų vadovams Lietuvoje šlovės tikrai nedaro.
„Dvidešimt penkerius metus gyvenau ir dirbau Mažeikiuose. Buvau išrinkta LSSO viceprezidente, vėliau ne vieną kadenciją vadovavau ir LSSO Telšių skyriui, tad man ši situacija gerai pažįstama. Esu susipažinusi ir su Regioninės Telšių ligoninės slaugytojų veikla. Džiaugiuosi, jog šioje ligoninėje kalbamasi su slaugytojais bei stengiamasi išspręsti jų problemas. Respublikos kontekste iš Regioninės Telšių ligoninės yra ko pasimokyti. Čia geras, susiklausęs, kvalifikuotas kolektyvas, kaip viena ranka, o tai svarbu. Deja, kai kuriuose Lietuvos rajonuose matome ir priešingų atvejų“, - teigė D. Margelienė. Regioninės Telšių ligoninės pavaduotoja slaugai B.Zavadskienė sakė pritarianti D.Margelienės mintims. Ji tikino, jog tenka girdėti, kad dėl anksčiau įvardintų priežasčių slaugytojo profesija nebepopuliari. Todėl nelengvu laiku svarbu turėti tokį užnugarį kaip LSSO.
„D. Margelienė — mūsų vedlys, kuri itin rūpinasi slaugytojų gerove. Be to, ji, nemažai metų dirbdama Mažeikiuose, gerai susipažino su mūsų ligoninės problemomis ir visada stengiasi padėti. Tikimės, kad ateityje slaugytojo darbas bus labiau įvertintas“, - vylėsi B.Zavadskienė.
Simona Damanskytė
Susiję straipsniai
