Lietuvoje vienas slaugytojas gali prižiūrėti ne daugiau kaip šešis pacientus(5)

Didžiausių metų švenčių proga slaugytojams norime pranešti džiugią žinią – nė vienas darbdavys neturi teisės vienam slaugos darbuotojui nurodyti prižiūrėti daugiau nei šešis pacientus. Tiesą sakant, tai net ne naujiena, o beveik 15 metų pasenusios žinios, paskelbtos buvusių sveikatos apsaugos ministrų.

Reklama

Atsakingi darbdaviai

Apie tai „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyrius, atsakydamas į pateiktus klausimus. Pasirodo, dar 1996 m. balandžio 3 d. ministro įsakymu patvirtinti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių bei skyrių sveikatos priežiūros personalo krūviai. Nustatyta, kad slaugytojas, dirbdamas su slaugos padėjėju, gali slaugyti 10 pacientų, o nesant slaugos padėjėjų – 6 pacientus.

2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinti slaugytojų darbo krūviai priklauso nuo  reanimacijos paslaugų rūšies. Vieno slaugytojo prižiūrimų pacientų skaičius svyruoja nuo 1 iki 4. Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu, nustatyta, kad slaugytojas stacionare slaugo ne daugiau kaip 2 ligonius, o dienos stacionare – ne daugiau kaip 5 ligonius.

Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu yra patvirtintas minimalus šeimos gydytojo ir slaugytojo santykis – 1:1.

SAM savo atsakyme net išryškintu šriftu pabrėžia, kad už asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarką, paslaugų organizavimą ir prieinamumą bei įstaigos darbuotojų tinkamą darbą atsakingas įstaigos vadovas bei įstaigos steigėjas. Įstaigos vadovai savo įstaigoje darbo krūvius įpareigoti nustatyti individualiai, atsižvelgiant į pacientų srautus bei derindami su įstaigos steigėju.

„Siekiant aiškiau reglamentuoti slaugytojų ir akušerių darbo krūvius, šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė rengia slaugytojų ir akušerių darbo krūvių nustatymo tvarkos aprašą“, - rašoma toliau.

SAM specialistų teigimu, ateityje planuojama nemažinti slaugytojų priėmimo į studijas ir siekti išlaikyti esamą slaugytojų skaičių. SAM netgi buvo užsakiusi tyrimą, kurį vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizės atlikimas“, kuriuos buvo siekiama įvertinti medicinos personalo resursus, jų poreikį, veiklą, darbo sąlygas ir krūvius, taip pat teikiamų socialinių ir kitų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su asmens sveikatos priežiūra, apimtis. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus ir pateiktas rekomendacijas, toliau bus tobulinamas slaugos paslaugų teikimo reglamentavimas“, - teigia SAM Ryšių su visuomene skyrius.

 Realybėje skaičiai kone penkiskart didesni

 Šiame įstatymų kontekste negalima nepriminti mūsų portalo praėjusio trečiadienio dienos straipsnyje „Vis senstančiai Lietuvai nereikalinga senų žmonių slaugos specializacija?“ paminėtų Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkės dr. Nataljos Istominos faktų, jog realybėje egzistuoja tokie slaugos darbuotojų krūviai, kai vienam iš jų tenka prižiūrėti net 27 pacientus.

Tačiau dėl tokios situacijos akmenuką meta ne ministerijos, o vyriausiųjų gydytojų pusėn ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė. Jos teigimu, šalyje netrūksta gydymo įstaigų, kurios su savo darbuotojais net nesudariusios kolektyvinių darbo sutarčių. „O papildomi slaugai skirti pinigai net nepasiekia slaugos darbuotojų, - kalbėjo D. Margelienė. – Įstaigos juos pasiima, bet panaudoja remontui, plastikiniams langams susidėti. Esu susilaukusi ir priešiško požiūrio savo atžvilgiu, kai kartą vienam vadovui pasakiau: „Gražios jūsų sienos ir langai, bet labai pavargę slaugytojų veidai“.

Pašnekovės pastebėjimu, būtent Vakarų Lietuvos regione slaugytojai labiausiai prispausti. Kaip pavyzdinę mūsų krašte įstaigą D. Margelienė išskyrė tik Telšių ligoninę. Jos pastebėjimu, situacijai gerinti reikalingos aktyvesnė profesinių darbuotojų sąjungos veikla.

 Lietuvoje slaugytojai – „universalūs“

 „Vakarų Lietuvos medicina“ ministerijos teiravosi, kodėl nuolat senstančioje mūsų šalyje nėra net senų žmonių slaugos specializacijos. SAM specialistai paaiškino, jog bendrosios praktikos slaugos studijų programoje slaugytojai mokosi visų disciplinų, tarp jų - ir senų žmonių slaugos. „Jos yra „universalios“ slaugytojos, o dirbdamos turi galimybę papildomai pagal poreikį tobulinti profesinę kvalifikaciją, - teigiama atsakyme. - Šešios kolegijos, rengiančios slaugytojus, turi podiplominių studijų centrus, kur slaugytojai gali tobulintis ir gerontologijos srityje. Taip pat Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras turi tobulinimo programų apie pagyvenusių  žmonių priežiūrą bei slaugos ypatumus. Manome, kad skaidyti slaugą į specializuotas sritis yra netikslinga“.

Atsakydama, kodėl Lietuvoje slaugytojos, turinčios universitetinį išsilavinimą, atlieka tuos pačius darbus kaip ir slaugytojos po kolegijos, SAM paaiškino, jog „patys slaugytojai sprendžia, kurioje švietimo institucijoje studijuoti - Sveikatos apsaugos ministerija to nereguliuoja“.

„Bendrosios praktikos slaugytojų veikla yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kur ir kokioje mokymo įstaigoje buvo įgyta specialybė. Rengimo reikalavimai yra nustatyti siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją ir jie vienodi visoje Europos Sąjungoje. Todėl ir tokių specialistų veikla yra vienoda tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Kolegijų ir universitetų studijų programos yra vienodos, atsižvelgiant į būtinuosius reikalavimus slaugytojo profesinei veiklai, tačiau skiriasi studijų organizavimo tvarka ir įgyjamomis papildomomis kompetencijomis, gebėjimais. Tarp universitetinių ir koleginių studijų skirtumas yra tik išsilavinimo lygmuo, o ne slaugytojo profesinė veikla“.

Ministerijos atsakyme teigiama, kad 2011 m. buvo peržiūrėtos ir naujai patvirtintos Lietuvos medicinos normos („Bendrosios praktikos slaugytoja“ ir „Bendruomenės slaugytoja“), reglamentuojančios slaugytojų teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę. „Ateityje taip pat planuojama toliau plėsti slaugytojų kompetenciją ir funkcijas, suteikti teisę slaugytojams išrašyti tam tikras kompensuojamas medicinos pagalbos (slaugos) priemones, - tvirtina SAM specialistai. - Bendrosios praktikos slaugytojai studijuodami įgyja labai plačių kompetencijų, jos apibrėžtos slaugytojų medicinos normose. Nuo kiekvienos įstaigos darbo organizavimo priklauso jų įgytų kompetencijų panaudojimas“.

Portalui pasidomėjus, ar neplanuojama slaugytojams perduoti, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos funkcijų, specialistai atsakė, kad GMP brigados ir yra sudarytos iš slaugos specialistų.

Svetur slaugytojai - specialistai

 O kaip slaugytojai dirba svetur?

Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbantis kardiologas dr. Audrius Šimaitis pasakojo, kad ten slaugos darbas labai diferencijuotas ir itin ištobulintas: „Lietuvoje slaugytojas asocijuojasi su palatos slauga, o šioje šalyje jie – ir slaugytojai specialistai, kurie gydo ir diagnozuoja tam tikras ligas, padeda gydytojui specialistui. Tarkim, kardiologijos skyriuose dirba širdies skausmo specialistai, širdies nepakankamumo, širdies reabilitacijos slaugytojai, pulmonologijos - plaučių ligų specialistai, endokrinologijoje – diabeto, psichiatrijoje – psichiatrijos slaugytojai. Visų jų indėlis į ligoninės į sveikatos priežiūrą yra neįkainojamas.

 Lietuvos slaugytojai savo kvalifikacija, atsidavimu ir darbu tikrai neatsilieka nuo kolegų Anglijoje, tačiau jiems sunku atskleisti savo tikrąjį potencialą“.

 Daktaro manymu, Lietuvoje taip pat reikalingi slaugytojai specialistai, kurie galėtų perimti nemažai gydytojų funkcijų, o pastarieji tikslingiau panaudoti savo laiką ir kvalifikaciją sunkesniems pacientams gydyti. „Tokie specialistai ypač galėtų įnešti didelį indėlį gydant pacientus įvairiomis lėtinėmis ligomis, tai galėtų gerokai sumažinti hospitalizacijų skaičių. Taip pat reikėtų numatyti galimus karjeros kelius slaugytojams. Nemažai slaugytojų Anglijoje tampa vadybininkais ir vėliau užima auštus postus ligoninių administracijoje, yra atvejų, kai jie tampa net ligoninių direktoriais“.

 Vokietijoje dirbantis gydytojas Jonas Korsakas pasakojo, kad šalyje slaugytojų skaičius per  pastaruosius 10 metų išaugo 5 procentais. “Ligoninėse yra įvairios pamaininio darbo sistemos, jos kiek skiriasi kiekvienoje įstaigoje, - pasakojo gydytojas. – Pavyzdžiui,  mūsų ligoninėje veikia trijų pamainų sistema. Paprastame skyriuje vienam slaugytojui dieną tenka 8-12 pacientų (naktį nuo 22  iki 6 valandos - dvigubai daugiau), intensyvaus stebėjimo palatose - visą parą 3-5 pacientai, o intensyvios terapijos visą parą - 2. Reikia nepamiršti,  kad slaugytojai užsiima visų pirma pacientu, kitoms problemoms išspręsti yra papildomos tarnybos: transporto, kai pacientą reikia pervežti, nuvežti į tyrimus, į kitą skyrių ir pan., specializuotos fizioterapijos seserys, kurios užsiima pacientų mobilizavimu, socialinės seserys, kurios sprendžia slaugos namuose ir išrašymo problemas ir t. t. Lietuvoje šias funkcijas bendrai atlieka gydytojai ir slaugytojos”.

Slaugytojai Vokietijoje yra labai įvairios kvalifikacijos. Nuo to priklauso jų santykis su gydytojais. “Žemiausios pakopos slaugytojai atitinka „lietuviškus“ slaugos padėjėjus, jie daugiausiai rūpinasi pacientų prausimu, vaistų dalinimu ir pan. Aukštesnės pakopos slaugytojai gali paimti kraują tyrimams, atlikti vaistų infuzijas. Pabaigę specialius kursus jie gali leisti vaistus į veną, prijungti kateterius, intubuoti reanimacijos metu, defibriliuoti, leisti chemoterapinius vaistus, atlikti įvairias endoskopines procedūras kartu su gydytoju, - pasakojo J. Korsakas. - Aukštos kvalifikacijos slaugytojas, pabaigęs daug specialių kursų ir mokymų, moka net daugiau negu paprastas gydytojas Lietuvoje“.

Pašnekovo teigimu, Vokietijoje problemas leidžiama spręsti slaugytojams savarankiškai, ten kur kas mažesnis gydytojo, kaip nurodymų ar įsakymų davėjo, vaidmuo, koks yra Lietuvoje. “Galutinius  sprendimus priimti tenka gydytojui, tačiau ten labiau juntamas komandinis darbas, nes slaugytojams deleguojamos tam tikros nuo jų kvalifikacijos lygio priklausančios funkcijos, jie įtraukiami į sprendimų priėmimą. Slaugytojų profesinės sąjungos Vokietijoje tokios pat stiprios ir įtakingos, kaip ir gydytojų, o dėl slaugytojų trūkumo  jie ligoninėse iš tiesų vertinami”, - sakė gydytojas.