Metų sandūroje – tikėjimas, kad permainos pakeis visuomenės raidos kryptį(2)

Bent šiek tiek pakilusios medikų algos, žingsnis link sveikatos priežiūros įstaigų vadovų susikalbėjimo su profesinių sąjungų atstovais, mažinamos pacientų eilės ir nauja daug žadanti valdžia – šiuos ir kitus besibaigiančių metų didžiausius įvykius įvardija skirtingų asociacijų bei organizacijų atstovai. Kalbėdami apie 2017-ųjų lūkesčius pašnekovai vilčių daug deda į naujojo ministro prof. Aurelijaus Verygos profesinę kompetenciją. Juk psichiatras turėtų sugebėti suvienyti bendram darbui net labiausiai konkuruojančias sveikatos sektoriaus jėgas.

Reklama

Kaip vertinate praėjusius metus iš savo srities perspektyvos?

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis:

- Šie metai buvo keistoki – tiek pasaulyje vykusiomis permainomis, tiek Lietuvoje. Daug įvairiausių naujienų, iš kurių mums svarbiausia – patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos IV etapas. Tai irgi sukelia visokių abejonių: gera ar bloga toji restruktūrizacija. Vieniems ji priimtina, kitiems – ne, bet visoms įstaigoms tiek pokyčiai ir negali būti geri. Be abejo, įstaigų vadovams kelia nerimą vykstančios ir būsimos pertvaros jų įstaigų viduje, tuo labiau kad kompleksinės priemonės, vykdant restruktūrizaciją, bent jau iki šiol nebuvo taikomos, siekiant gauti kuo daugiau naudos. Kita reikšminga šių metų naujovė – priimti įstatyminiai aktai, mažinantys pacientų eiles įstaigose. Ši problema yra didžiulė, bet irgi matome, kad su šia gražia intencija nepagalvota apie išteklius šiems pokyčiams įdiegti. Nekeičiant esamo finansavimo, gydytojams turint didžiulius darbo krūvius, mažas algas, šalyje vis didėjant medikų emigracijai, vien gražios intencijos ne ką tegali pakeisti. Tačiau džiugu, kad 2016-aisiais nuo liepos 1 d. pirmą kartą per 10 metų bent šiek tiek buvo pakelti medikų atlyginimai – ir slaugytojams, ir gydytojams. Juk šalyje net augant minimaliam atlyginimui medikų algos daugybę metų nekito. Be abejo, ši iniciatyva galbūt buvo susijusi ir su rinkimais. O rinkimai – dar viena svarbi šių metų naujovė. Turime naują Seimą, naują Vyriausybę, ir tai yra iššūkis visai Lietuvos visuomenei, ne tik medikų bendruomenei.

Kaip Gydytojų vadovų sąjungos prezidentui, norisi pasidžiaugti, kad per šiuos metus vadovams beveik pavyko socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis. Sunkiausias klausimas išliko dėl darbo užmokesčių. Profesinių sąjungų atstovams sunku suvokti, kad turint tokį finansavmą, koks jis yra, vadovams be galo sudėtinga išlaikyti ir įstaigų paslaugų kokybę, ir visą infrastruktūrą, ir dar kelti darbuotojų algas.

Danutė Margelienė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė:

- Šiemet turėjome pakankamai daug įvykių, nors iš esmės mes, slaugos specialistai, tikėjomės didesnių pokyčių. Vylėmės, kad visose sveikatos priežiūros įstaigose bus peržiūrėti slaugytojų darbo krūviai ir užmokesčiai. Teko susitaikyti, kad savo žmonių emigraciją sustabdyti galime tik mes patys, tad pradėjome derybas su įstaigų vadovais bei atsakingomis institucijomis. Būtent šiemet pavyko gauti lėšų atlyginimams kelti. Ir idėja, ir suma buvo graži, bet kadangi tie pinigai buvo skirti ne tiesiogiai darbo užmokesčiui, o paslaugoms teikti, tad jų paskirstymas visiškai priklausė nuo pačių įstaigų vadovų. Todėl apmaudu, kad rajonų ligoninėse slaugytojų atlyginimai kilo labai mažai, į rankas – tik po 25 eurus arba dar net po mažiau. Tai nuvylė žmones, todėl ir šiuos metus galiu įvardinti kaip nusivylimo. Neužkirtome kelio slaugytojų emigracijai, nors šių specialistų Lietuvoje be galo trūksta, tik niekas garsiai apie tai nekalba. Juk ligonių nemažėja. Atvirkščiai, kadangi visuomenė sensta, slaugos specialistų poreikis nuolat tik auga, darbo krūviai skyriuose milžiniški.

Laimutis Paškevičius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas:

- Metai nebuvo kuo nors įspūdingi ir išskirtiniai. Gal dėl to, kad tai buvo priešrinkiminis laikotarpis, kurio metu politikai nėra linkę priiminėti naujų sprendimų. 2016-ieji buvo pasirengimo kitiems metams laikas. Pagerėjo privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiai su valdžios institucijomis, pasibaigė demonų medžioklė, skirstant valstybinę ir privačią mediciną. Pokalbiai su institucijomis vyko jau ne apie teorinius dalykus, bet apie vadybinius reikalus. Ateina naujas požiūris, bus įdomu. Ką turiu omenyje? Įdėmiai perskaičiau naujos Vyriausybės programos sveikatos priežiūrai skirtai dalį. Mano galva, ji yra labai gera, kurioje labai daug dėmesio skiriama sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai. Iki šiol apie tai buvo kalbama labiau tik teoriškai. Labai modernus požiūris, kad sveikatos klausimams dėmesio skiriama įvairiuose visuose kituose sektoriuose. Sveikatos stiprinimu pradedama rūpintis dar prieš žmogaus gimimą, tai yra siekiant, kad tėvai negertų, nerūkytų ir nevartotų kitų žalingų medžiagų. Kaip pilietis, kaip asociacijos vadovas, labai palaikau tokią programą. Tik akylai stebėsiu, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti šią programą. Taigi labai laukiu Vyriausybės priemonių plano. Jei ministras mus priimtų, ir ne tik mus, bet ir kitų įvairių asociacijų atstovus, mes pateiktume ir savo požiūrį. Aišku, šioje programoje šiek tiek pasigedome privačios medicinos vizijos sveikatos priežiūroje. Tuo labiau, kai žinome, kad pasaulyje, tarkim, šeimos gydytojų praktika daugiau nei 90 proc. yra privati, o Lietuvoje – tik 34 proc., net 33 proc. stacionarių paslaugų pasaulyje teikiamos privačiame sektoriuje, Lietuvoje šis skaičius nesiekia nė procento.

Šiemet atliktas korupcijos vertinimas atskleidė, kad Lietuvos sveikatos sektorius – vienas iš labiausiai korumpuotų visoje Europos Sąjungoje (ES), o mūsų šalyje sveikatos sektorius irgi yra labiausiai korumpuotas, lyginant su visais kitais. Taigi visos tos viešai skelbiamos antikorupcinės programos tėra pajuoka, nes jos visiškai neefektyvios. Su korpucija turime kovoti ne gąsdinimais ir bausmėmis, žiniasklaidoje nušviečiant kokį vieną kyšininką gydytoją ir kyšio davėją pacientą, o motyvacija. Sistemą turime pertvarkyti taip, kad pačiai sistemai nebūtų naudinga nei imti, nei duoti.

Šiemet tebeturėjome tą pačią didžiulę darbo jėgos emigravimo problemą. Savo šeštakursių studentų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete paprašiau pakelti rankas, kurie ne tik galvoja išvykti į užsienį, bet jau ir daro atitinkamus žingsnius (mokosi kalbas ir pan.). Rankas pakelia 30-50 proc. studentų. Ir, deja, tie, kurių veidai patys skaidriausi, kurie visa galva aukštesni už savo bendramokslius, kuriais galėtume didžiuotis savo šalyje. Dabartiniai studentai sako: „Man į kišenę pinigų negrūs. Jeigu negalėsiu čia deramai uždirbti, aš išvažiuosiu“. Jaunimas nenori eiti į tarybinio mentalo įstaigas. O neskaidrumo sveikatos sektoriuje yra tiek, kad kosmetika jau nebepadės – būtini drastiški pokyčiai, tik jokiu būdu tai nereiškia, kad jie turi būti staigūs.

Ko tikitės iš ateinančių 2017-ųjų?

S. Gendvilis:

- Dabar, kai pasibaigus rinkimams jau suformuota nauja Vyriausybė, apima toks jausmas, kad didžioji permainų banga jau nuvilnijo, belieka prisiderinti prie naujų pokyčių. O jų iš naujos Vyriausybės ir naujo ministro tikrai laukiame. Deja, sveikatos priežiūros sistemos finansavimas ateinantiems metams paaugo tik 8,5 proc., kurio vos pakaks išlaikyti jau pakeltiems medikų atlyginimams, o ką bekalbėti dar apie naujausias medicinos technologijas, kurios įstaigoms irgi reikalingos. Visi jau turbūt skaitėme ir ministro pasisakymus apie tai, kad bus siekiama daugiau reikšmės skirti sveikatos priežiūros sistemai, kuri turėtų tapti prioritetine šalyje. Tačiau apie tai kalbėjo ir buvę ministrai. Vis dėlto gerai, kad planuojama plėsti pirminę sveikatos priežiūros grandį, kas leistų sumažinti eiles kitose grandyse. Tikiuosi, kad bus sprendžiama ir gydytojų rengimo problema, juk visi jaučiame, kiek gydytojų išvyksta į užsienį. Manau, kad bus tobulinama e.sveikata, kuri leis palengvinti medikų darbą. Tikiu, kad bus skiriama daugiau dėmesio sveikatos profilaktikai, vyresnio amžiaus gyventojų fizinei, psichinei sveikatai. Jei pavyks išspręsti šias problemas, tai jau būtų daug padaryta. Žinoma, yra problemų, kurias turėtų spręsti ne viena Sveikatos apsaugos ministerija, o kartu su kitomis žinybomis. Tačiau kartais užtenka vos 10-ies proc. žmonių, kurie energingai imasi spręsti labai sunkias problemas, bet jų užsidegimas permainoms ir naujovėms gali pakeisti visuomenės raidos kryptį. Ir naujai valdžiai linkiu įgyvendinti siekius, naudingus ir medikų bendruomenei, ir visai visuomenei. Tegul ir pačios įžūliausios mūsų svajonės išsipildo ateinančiais metais!

D. Margelienė:

- Tikiuosi gero socialinio dialogo su sveikatos politikais ir įstaigų vadovais, kad būtų atsigręžta veidu į slaugos specialistą bei jo teikiamas paslaugas, kurios yra būtinos žmonėms. Nes jeigu požiūris į slaugytojus ir jų profesijos svarbą nesikeis, netrukus Lietuvą bus galima įrašyti į Raudonąją knygą.

L. Paškevičius:

- Aš esu strateginio mąstymo žmogus, mąstau mažiausiai 5-erius metus į priekį. Tad puikiai suprantu, kad per metus labai daug neįmanoma padaryti. Per metus galima stogą suremontuoti, nesudėtingą ligą pagydyti. Jei ateina nauja politinė jėga, turinti didelį žmonių pasitikėjimą, ji gali inicijuoti daug pokyčių, jei sugebės pritraukti įvairias suinteresuotas puses. Iš esmės mums reikalingas reformų biuras, kuris sumodeliuotų sveikatos sistemos 3-5-erių metų paveikslą. Labai tikiuosi, kad ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga labai atsakingai parengs savo programą ir priemonių planą jai įgyvendinti, išklausydamas kuo daugiau įvairių pusių. Nebūtina jam visus pasiūlymus priimti – bet bent jau išklausyti. Tik nereikia sakyti, kad per pirmuosius metus bus labai daug darbų padaryta. Nereikia iš karto sudaužyti senos sistemos – viską galima, o ir reikia, daryti palaipsniui. Tarkim, jei rajono ligoninė žinos, kad po 3-ejų metų ji virs slaugos ligonine, sugebės tam deramai ir be streso pasiruošti, chirurgai pereis dirbti į kitas įstaigas arba persikvalifikuos, ir pan. Niekas nemėgsta greitų judesių. Taigi, tikiuosi, kad 2017-ais parengtas sveikatos priežiūros planas bus geras, kad jame atsiras naujų punktų – numatyto privataus ir viešojo sektoriaus kooperavimosi ir bendradarbiavimo, siekiant bendro tikslo. O tas bendras tikslas – padėti žmogui. Naujam ministrui gali pavykti pasiekti to bendro efektyvaus darbo, juk jis yra psichiatras.