Noras pakelti atlyginimus sveikatos įstaigų vadovams – nekorektiškas?(1)

Ne per seniausiai socialdemokratai Rimantė Šalaševičiūtė ir Juozas Olekas įregistravo pataisas, kuriose siūloma, kad sveikatos įstaigų vadovų atlyginimai priklausytų nuo įstaigos gaunamų pajamų bei vidutinio darbuotojo atlyginimo, todėl jeigu Seimas pritartų, jiems užmokestis padidėtų 600 – 800 eurų. Kaip šį politikų žingsnį vertina sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai ir politikai?

Reklama

Kelti – viduriniajam personalui

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės gydytoja chirurgė Vida Ronkaitytė, paklausta, ar turėtų būti didesni medicinos įstaigų vadovų atlygiai, atsakė, jog galbūt jiems pakaktų ir tiek, kiek gauna dabar. Tiesa, ji priminė, jog direktorių darbas taip pat nėra lengvas – ne parduotuvei vadovauja, o sveikatos priežiūros įstaigai, jiems tenka priiminėti atsakingus sprendimus, sugebėti laviruoti, sėkmingai triūsti, nors nuolat vyksta įvairios reformos.

Chirurgės manymu, vis dėlto labiausiai reikėtų kelti atlyginimus viduriniajam gydymo įstaigų personalui ir gydytojams. „Kaip gali jauni slaugytojai pragyventi už uždirbamus kelis šimtus eurų? Todėl didelė jų dalis išvyksta į užsienį, kur atlygiai nepalyginamai didesni“, - sakė V. Ronkaitytė.

Taip pat, anot jos, maži ir mūsų šalies gydytojų atlyginimai, lyginant su kitų valstybių sveikatos srityje dirbančiųjų atlygiais. „Mūsų profesija nėra čia vertinama“, - mano pašnekovė.

Kiek reikėtų pakelti atlyginimus? Pasak chirurgės, mažiausiai – dvigubai, tada gautų ženkliai didesnes sumas.

Pinigai – neracionaliai naudojami

„O iš kur gautų lėšų pakėlimui? Kai reikėjo jų rasti slaugytojų didesnėms algoms, kai kurios įstaigos papildomų pinigų taip ir nerado, tad ne visur jiems padidino užmokestį. Todėl manau, kad savo interesų iškėlimas labiau nei kitų gali žmones supykdyti, dar labiau paskatinti emigruoti, - kalbėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė. – Tiesa, mes neprašėme vadovams sumažinti atlyginimus, reikalavome jų skirti iš biudžeto. Jeigu direktoriams turi iš ko pakelti, vadinasi, tų pinigų yra, tik neracionaliai naudojami“.

Buvusi ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė mano, jog pakėlus vadovams algas, turi didėti ir kitų dirbančiųjų sveikatos įstaigose - ir gydytojų, ir slaugytojų užmokesčiai.

„Reikia turėti sistemą, pagal kurią būtų keliami vadovams atlyginimai – koeficientą. Pavyzdžiui, jeigu jis gauna 1000 eurų, ir kitiems iškart turi didėti atlyginimai, tada būtų visi lygūs. Tai galbūt ir apsaugotų nuo pernelyg „išpūstų“ direktorių atlyginimų. Jų atsakomybė didelė, bet ne ką mažesnė ir skyrių vadovų, gydytojų“, - dalijosi mintimis moteris. Taip pat ji mano, jog turėtų būti nustatyta tvarka – jeigu įstaiga dirba nuostolingai, reikėtų ieškoti priežasčių – pavyzdžiui, galbūt keisti teikiamas paslaugas, stengtis pritraukti kuo geresnius specialistus.

Pataisa - nekorektiška

Seimo nario Antano Matulo teigimu, Rimantės Šalaševičiūtės ir Juozo Oleko elgesys yra netinkamas, juo labiau kad jie patys buvo sveikatos apsaugos ministrais ir tuo metu turėjo galimybę sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pakelti atlyginimus.

„Tai, kad šie politikai išeidami nori įsiteikti sveikatos įstaigų vadovams – nekorektiška. Kai kurie didžiųjų ligoninių direktoriai uždirba dukart daugiau nei Seimo nariai, galbūt poliklinikų vadovų atlyginimai yra mažesni“, - svarstė politikas.

Jo manymu, sveikatos sistema, sveikatos politika turi būti peržiūrėta, reikia koreguoti ir šios srities finansavimą, efektyviau naudoti lėšas, pavyzdžiui, uždaryti nuostolingai veikiančius rajoninių ligoninių skyrius, tad yra būdų, kuriais galima padidinti finansavimą sveikatos įstaigoms.

„Ateina į politiką nauji žmonės, jeigu jie tarsis su išmanančiais, galės padaryti daug teigiamų permainų sveikatos srityje“, - optimistiškai žvelgia į ateitį A. Matulas.

Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų dydį nustato LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15-1 str., kuriame numatyta, kad įstaigų vadovų atlyginimų dydis priklauso nuo įstaigos lygio, kuriam priklauso (t. y. ar įstaiga yra respublikos, rajono ar regiono lygio) arba nuo darbuotojų skaičiaus. Nurodytas koeficientas dauginamas iš bazinio dydžio, t. y. 130,5 Eur.: respublikos lygmens universiteto ligoninių vadovų - 17,6; respublikos lygmens viešųjų įstaigų (išskyrus universiteto ligonines) vadovų - 15,6; rajono lygmens viešųjų įstaigų vadovų - 12; regiono lygmens viešųjų įstaigų vadovų - 13,8; viešųjų įstaigų, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, vadovų - 6,3; viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų - 7,4; viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų, vadovų - 8,4; viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų, vadovų - 9,5; viešųjų įstaigų, kuriose dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų, vadovų - 11,6; viešųjų įstaigų, kuriose dirba daugiau negu 500 darbuotojų, vadovų - 14,5.

Taip pat direktoriams, kurių vadovaujamose įstaigose finansinis veiklos rezultatas yra teigiamas, nustatoma ir kintamoji dalis iki 40 proc.