Profesinės medikų ligos: pasaulyje jų daugėja, Lietuvoje – vis mažiau?(1)

Amerikos išlaidos profesinėms ligoms gydyti viršija skirtas AIDS ir Alzheimerio ligai, darbas sveikatos priežiūros sektoriuje pripažintas vienu iš sukeliančiu didžiausią riziką susirgti tam tikromis profesinėmis ligomis, nebepakeldami įtampos Lietuvos chirurgai įninka į alkoholį ar net žudosi, bet profesinių ligų mūsų šalyje nustatoma vis mažiau, o medikams jų diagnozuojama - vos viena kita.

Reklama

Lietuvoje profesinių ligų nustatoma mažiau

Profesinių ligų Lietuvoje statistiškai sumažėjo nuo 2006 m., - „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino Lietuvos higienos instituto Profesinių ligų registro vedėja Danė Krisiulevičienė. Jos teigimu, 2006 m. nustatytos 1407 profesinės ligos, po metų – 1123, pernai - dar mažiau. Medicinos srities darbuotojų profesinės ligos sudaro apie 3 proc. „Tačiau į šį skaičių patenka ne tik medikai, bet ir, tarkim, vairuotojai“, - portalui aiškino D. Krisiulevičienė.

Kaunietė darbo medicinos gydytoja Paulė Neverauskaitė portalą tikino per 22 darbo metus nesusidūrusi nė su vienu atveju, kad profesinė liga būtų įtariama medikui, Vilniaus klinikinės ligoninės Antakalnio filialo direktoriaus pavaduotojas medicinai Anatolijus Zimanas sakė žinąs tik kelis pavienius tokius atvejus. „Buvo vienai stomatologei diagnozuota osteoporozė dėl stuburo iškrypimo“, - prisiminė pašnekovas. Pasak klaipėdietės šeimos gydytojos Rūtos Radzevičienės, apskritai profesinę ligą bet kuris jos kolega, turintis 1000-1500 mišrių pacientų, gali įtarti kokį kartą per metus. Tačiau susidurti su dėl pavojingų ar rizikingų sveikatai darbo sąlygų sunegalavusiu mediku jai nėra tekę susidurti.

Stresą patiria kas trečias Lietuvos medikas

Galbūt verta pasidžiaugti, kad Lietuvos medikai gerokai sveikesni nei JAV? Tačiau praėjusią savaitę Vakarų Lietuvos slaugytojams mokymus vedusi Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė pabrėžė, kad profesinių ligų svetur nustatoma vis daugiau, o JAV su jomis susijusios išlaidos viršija AIDS ir Alzheimerio ligoms skirtas išlaidas ir prilygsta vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligoms. D. Margelienė pateikė šiek tiek pasaulinės statistikos, kuri anaiptol neatrodo palankesnė Lietuvos medikams nei užsienio šalių. Pasak LSSO vadovės, 37,5 proc. sveikatos ar socialinio sektoriaus darbuotojų patiria stresą (Lietuvoje šis rodiklis siekia net 57,8 proc.!), 17 proc. dirbančiųjų kontaktuoja su pavojingomis medžiagomis, 13 proc. pasireiškia odos ligos, 14 proc. suserga bronchine astma, 43 proc. slaugytojų ir 29 proc. gydytojų patiria mikrotraumas (pavyzdžiui, įsiduria), iš 100 tūkst. darbuotojų 4260 susiduria su kaulų bei raumenų sistemos ligomis, 15 proc. serga depresija, 10,3 proc. patiria nerimą, 5,3 proc. patiria prievartą darbo vietoje, 15,7 proc. - bauginimus.

„Pasaulyje profesinių ligų skaičius auga, Lietuvoje profesinių ligų diagnozuojama palyginti labai mažai, - pabrėžė D. Margelienė. - Pagrindinės profesinių ligų priežastys - fizikiniai bei įtampos veiksniai“. LR Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams profesinės ligos diagnozuojamos itin retai.

Santykiai su pacientais – irgi rizika

Pasak D. Margelienės, medikų darbo aplinkoje riziką sveikatai kelia ir darbo laikas, trukmė, viršvalandžiai, darbo organizavimas, autonomija ir kontrolė, darbo ritmas ir laiko trūkumas esant itin dideliems darbo krūviams, darbų pasiskirstymas, darbo užmokestis ir kompensacijų sistema. Rizikos veiksniais yra laikomi ir santykiai su kolegomis, vadovais, pacientais ir visuomene, galimybė mokytis ir tobulėti. Kalbėdama apie bendravimą su pacientais LSSO prezidentė „Vakarų Lietuvos medicinai“ papasakojo apie neseną skambutį vienos Vilniaus slaugytojos, kuriai vienoje sostinės gydymo įstaigoje darbuotojų bei kitų pacientų akivaizdoje vaiko tėvas trenkė per veidą. „Nežinau, dėl kokių priežasčių. Galbūt teko ilgai laukti eilėje ir vyras prarado kantrybę. Šiuo metu įstaigoje atliekamas vidaus auditas, - sakė portalo pašnekovė. – Taigi slaugytojai darbe yra ir nesaugūs“.

Darbas naktį – neišvengiamas stresas

D. Margelienė pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2006 m. atlikto mokslinio tyrimo autoriaus Vidmanto Januškevičiaus daktaro disertacijos „Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“ ištraukas. Buvo nustatyta statistinė priklausomybė tarp praleistų darbe valandų ir sveikatos pakenkimų simptomų, varginusių slaugytojus 2005 metais.

Tyrimas atskleidė, kad savo darbo sąlygomis patenkinti tik kas penktas apklaustas slaugytojas (20,3 proc.). Didžiausią fizinę įtampą patiriantys darbe nurodė intensyvios terapijos ir neurochirurgijos klinikų bei slaugos įstaigų slaugytojai. Darbe fiziškai pavargstantys darbuotojai skundėsi sąnarių, kaklo, nugaros, juosmens, rankų skausmais, rankų tirpimu, kojų patinimu ir kojų venų išsiplėtimu.

Emocinę įtampą darbe teigė patiriantis beveik kiekvienas – net 91,8 proc. darbuotojų, kurių darbo aplinkoje kyla stresinės situacijos. Psichologiškai labiau pažeisti jaučiasi naktinių pamainų darbuotojai ir dirbantys po 12 val.; psichologinį spaudimą ar agresiją iš pacientų ir jų lankytojų pusės patiriantys 67,8 proc. slaugytojų.

Slaugytojus kamavo bendras silpnumas, mieguistumas, odos išbėrimai odoje, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmas ar svaigimas, padidėjęs nervingumas, kosulys, dusulys, sloga, gerklės skausmas, raumenų skausmai, vidurių pūtimas.

Reali infarkto grėsmė

Kad slaugytojai – vieni iš didžiausią riziką susirgti profesinėmis ligomis turintys sveikatos sektoriaus darbuotojų, patvirtino ir chirurgas Pranas Šniuolis. Jo nuomone, šiai rizikos grupei neabejotinai priskiriami ir radiologai, dirbantys su radioaktyviomis medžiagomis, ir chirurgai. Pats nuo profesinių ligų gydytojas sakė ginąsis profilaktinėmis priemonėmis – plaukimu, bėgiojimu, nardymu. Taip stiprina savo fizinį ir psichologinį pasirengimą.

Didžiausia rizika chirurgams, P. Šniuolio teigimu, - gresiantis širdies infarktas. Netgi tiesiog operacinėje. Apie tokius atvejus gydytojas skaitęs medicininėje literatūroje. „Kai chirurgas atlieka labai sudėtingą operaciją, kuri gali grėsti paciento mirtimi, kai operuojami gyvybiškai svarbūs organai, patiriama didžiulė įtampa. Yra netgi atliktas specialus tyrimas: prie chirurgų buvo pritvirtinti elektrodai ir stebėta jų širdies kardiograma. Paaiškėjo, kad kritiniu operacijos momentu jų širdies būsena prilygsta priešinfarktinei, - pasakojo gydytojas. – O tokių būsenų būna nemažai – kartą per mėnesį ar du“.

Prasigeria arba nusižudo

Ar chirurgui žinomas nors vienas kolegų Lietuvoje profesinės ligos atvejis? Apie oficialiai nustatytą profesinę ligą P. Šniuolis negirdėjo, bet tvirtino, kad dalis chirurgų yra „nusigėrę“ ar net nusižudę. „Tiesiog nebepakėlė įtampos“, - sakė portalo pašnekovas.

Chirurgo darbas turi ir kitų neigiamų faktorių. „Atliekant narkozę prisikvėpuojame linksminančiomis dujomis, kurios veikia kepenis. Arba organus pjaunant su lazeriu įkvepiama kenksmingų medžiagų, - vardijo P. Šniuolis. – Tad gresia susirgti nepagydoma plaučių liga. Neigiamai veikia ir antiseptikai. Chirurgo darbas prilyginamas šturmano. Prieš du mėnesius operuodamas nepagydoma anaroibine infekcija sergantį pacientą netyčia įsidūriau. Žmogus mirė po dviejų parų, maniau, kad ir mane ištiks tas pats. Gydydamas beviltišką ligonį galėjau ir pats beviltiškai numirti, bet mane išgelbėjo stiprus imunitetas“.

Beviltiška kreiptis?

Tad kaip galima paaiškinti faktą, kad Lietuvoje chirurgams ir apskritai medikams labai retai nustatomos profesinės ligos? „Labai sunku įrodyti. Jei ištiko infarktas – pats kaltas, nemokėjai tinkamai pasiruošti, - svarstė pašnekovas. – Ir apskritai profesinių ligų nustatoma vis mažiau. Tai lemia ir ekonominė Lietuvos padėtis. Žinau, pavyzdžiui, ir nukentėjusių nuo darbo sąlygų radiologų, bet gal jie niekur nesikreipia? Tačiau beviltiška kreiptis. Kita vertus, kadangi reikalavimai darbo apsaugai didėja, tad teoriškai galimybė susirgti profesine liga mažėja. O dėl kitų faktorių, pavyzdžiui, įtampos, kilusių ligų niekas nepripažįsta“.

Dažniausios medikų ligos

Pasaulyje sveikatos priežiūros darbuotojams dažniausiai nustatomos tokios profesinės ligos: odos, skeleto raumenų ar kvėpavimo sistemų ligos; virusinis hepatitas; nespecifiniai virusiniai susirgimai; tuberkuliozė; alerginės ir kitos ligos.