Slaugos administratoriui žinios ir patirtis svarbiau už diplomą(3)

Neseniai sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos patvirtintas Pavyzdinis slaugos administratoriaus kvalifikacinių reikalavimų tvarkos aprašas socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijų audrą tarp šios srities specialistų. Daugelis jų piktinosi, kad apraše neapibrėžta būtinybė ligoninių skyrių slaugos administratoriams turėti aukštąjį slaugos krypties išsilavinimą, užtenka ir aukštesniojo.

Dėl kompetencijos sprendžia vadovas

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Guobužienė portalui VLMEDICINA.LT paaiškino, jog visi šiandien parengiami slaugytojai įgyja aukštąjį išsilavinimą, tiek universitetuose (nuo 1990 m.), kuriuose gali įgyti universitetinį bakalauro, magistro išsilavinimą ar slaugos mokslo daktaro laipsnius, tiek ir kolegijose (nuo 2000 m.) - profesinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Šiuo metu slaugytojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra per 2300 (iš viso Lietuvoje yra 26 tūkst. slaugytojų).

Patarėjos teigimu, Pavyzdiniai slaugos administratorių kvalifikacinių reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovams sudaro galimybę pasirinkti geriausią įstaigos, filialo ar skyriaus slaugos administratorių. Ar asmeniui, norinčiam eiti skyriaus slaugos administratoriaus pareigas, pakanka kompetencijos - nusprendžia įstaigos vadovas.

„Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad slaugos administratorių kvalifikaciniai reikalavimai yra rekomenduojamo pobūdžio priimamiems slaugos administratoriams“, - pabrėžė ministro patarėja.

Paklausta, kokie svarbiausi kriterijai turėtų būti taikomi slaugos administratoriui, jeigu tarp jų nėra aukštasis išsilavinimas, atsakė, jog svarbiausia yra dermė tarp profesinės kompetencijos, darbo patirties, išsilavinimo, atsižvelgiant į papildomus gebėjimus, reikalingus koordinuoti slaugos proceso vadybą.

Svarbus ne tik išsilavinimas

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė kalbėjo, jog visame pasaulyje yra slaugytojų trūkumas, ne išimtis ir Lietuva, ir ši problema ateityje gilės. Todėl, jos manymu, jeigu žmogus turi praktinių įgūdžių, jeigu jį rekomenduoja ar prašo tapti slaugos administratoriumi, vien tai, kad jis baigė kolegiją, nereiškia, kad jis yra netinkamas.

„Žinoma, nekalbu apie Kauno klinikas ir kitas didžiąsias ligonines, kuriose slaugos administratoriais dirba turintieji aukštąjį universtitetinį diplomą. Bet mūsų šalyje yra daugybė gydymo įstaigų rajonuose, kuriose slaugos administratoriais dirba ir neturintieji minėto diplomo. Emigracija didėja, pensininkai palieka darbo vietas, nedidelis darbo užmokestis, tad džiaugiamės už kiekvieną asmenį, kuris įneša į slaugą savąjį indėlį. Slaugos administravimui svarbus ne tik išsilavinimas, bet ir didelis atsakomybės jausmas, praktinių žinių bagažas; gebėjimas dirbti vienoje komandoje ir su pacientais, ir su kitais slaugytojais, ir su gydytojais, kad būtų suteiktos kvalifikuotos paslaugos. Kieta „plutelė“ tas slaugos administravimas, nes reikalingi įgimti gebėjimai – bendrauti su žmonėmis, vadovauti, reikalingos ir vadybos, ekonomikos, teisinės žinios“, - dalijosi mintimis organizacijos vadovė.

Tiesa, ji neneigė, jog yra tokių slaugos administratorių, kurie sugeba atstovauti tik gydymo įstaigai, nemato paciento.

Vertinami bendri gebėjimai

Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Rasa Masienė teigia, jog mokslas dar niekam nepakenkė, tad slaugos administratoriais turėtų dirbti tik universiteto diplomą turintis žmogus.

„Išsilavinusio asmens yra aukštesnis kompetencijų lygis, juk mes turime daug ką žinoti, mokėti, sugebėti. Manau, kad slaugos administratoriui turėtų būti privaloma baigti aukštąjį mokslą“, - sakė pašnekovė.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Raimonda Steikūnienė paaiškino, kad šiuo metu Lietuvoje slaugytojai ir įgyja tik aukštąjį išsilavinimą.

„Jis yra suteikiamas universitetuose (universitetinis bakalauro) arba kolegijose (profesijos bakalauro). Baigus šias studijas, slaugos veiklai išduodama licencija. Visos kitos studijos, laipsniai yra papildoma kompetencija po pagrindinės, - kalbėjo specialistė. - Sveikatos priežiūros įstaigose skyrių slaugos administratoriams nenustatoma būtinai turėti tik aukštąjį išsilavinimą, nes daugelyje jų slaugos administratoriais dirba daug slaugytojų, akušerių, turinčių aukštesnįjį slaugos išsilavinimą. Užimant šią pareigybę, vertinami ir kiti dalykai, ne tik turimas diplomas. Tai organizaciniai sugebėjimai, komunikabilumas, bendravimas su darbuotojais, problemų sprendimas, asmeninės savybės, motyvacija - šių dalykų aukštojo mokslo diplomas nesuteikia. Žinome, kad ne kiekvienas darbuotojas gali būti vadovu, kaip ir ką tik ,,iškeptas“ magistras sugebės vadovauti kolektyvui“.

R.Steikūnienė minėjo, jog slauga, kaip ir visa medicina, yra specifinė sritis, administruoti ją tikrai nelengva, todėl vertinama patirtis - svarbus kriterijus. Be abejo, anot jos, kiekviena įstaiga stengiasi, kad joje dirbtų aukščiausios kvalifikacijos personalas. Universitetinis išsilavinimas duoda daugiau žinių, tačiau darbuotojui trūksta praktikos. Beje, ir karjeros galimybės šioje profesijoje labai ribotos.