Slaugos mokslininkas - prabanga Lietuvos ligoninėms ar poreikis?(3)

Viena iš priemonių kelti slaugos paslaugų kokybę – vykdyti ir praktiškai taikyti šios srities mokslinius tyrimus. Tačiau, neminint kitų problemų, net ne visi Lietuvos gydymo įstaigų administracijos darbuotojai suvokia tokių tyrimų būtinybę. Yra ir tokių, kuriems atrodo, jog slaugos praktika ir mokslas jau išsisėmė – pakanka kruopščiai laikytis to, kas jau seniai žinoma. Kiti aukštesnę paslaugų kokybę paaukoja saugumo vardan – kad tik kuo mažiau viešumo. 

Reklama

Mokslo ir praktikos sąsajos

„Iš visų mokslo sričių daugiausia tyrimų per metus atliekama medicinoje, bet slaugos – labai mažai, - pastebėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto lektorė slaugos mokslų daktarė Natalja Istomina. – Moksliniai tyrimai pagal jų skaičių matuojami koeficientais. Mokslo srityje turėti daugiau nei 1 laikoma geru pasiekimu. Tačiau medicinos mokslo koeficientas siekia net 90, bet aukščiausias slaugos koeficientas yra šešis kartus žemesnis – 15“.

N. Istomina atkreipė dėmesį, kad kai kuriose užsienio šalių ligoninėse net skiriamas slaugos mokslininko, kuris neatlieka praktinio slaugos darbo, tik domisi moksliniais tyrimais ir jų pritaikymu, etatas. Tačiau daktarė pabrėžė, kad slaugos mokslininkui privalu turėti praktinio darbo patirties, kaip ir kiekvienas slaugytojas negali išsiversti be teorinių žinių.

Iki rezultatų paskelbimo – 5 metai

Vis dėlto, pažymėjo lektorė, nėra itin paprasta taikyti atliktą tyrimą praktiškai, nes nuo tyrimo atlikimo iki rezultatų paskelbimo praeina mažiausiai vieneri metai. Šis laikas gali užtrukti net ir iki penkerių metų. „Per tą laikotarpį gali prireikti jau naujo tyrimo, - sakė N. Istomina. – O tyrimai turi būti atliekami ne dėl „pliusiuko“, o kad taikomi praktiškai keltų paslaugų kokybę“.

Lietuvos slaugos specialistai susiduria ir su kita problema. Savo darbus jiems pravartu skelbti anglų kalba, kad jie būtų prieinami kuo didesniam slaugytojų skaičiui iš bet kurios šalies. O mūsų šalies slaugos darbuotojams taip pat naujausia mokslinė informacija prieinama tik angliškai.

Deja, apie daktarės minimas problemas Lietuvoje kalbėti, ko gero, dar per anksti. Nes paaiškėjo, kad ne visi mūsų šalies ligoninių vadovai įsitikinę, jog tokie tyrimai apskritai reikalingi.

Viskas žinoma?

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, kaip pasakojo vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Dangirdas Lingys, vadovaujamasi bendrosiomis slaugos praktikos nuostatomis. Tiesa, tai nereiškia, jog stovima vietoje. „Tos taisyklės palaipsniui keičiasi, išeina nauji ministro įsakymai, - aiškino pavaduotojas. – Ateina dirbti baigusios studijas slaugytojos, tad pritaiko naujas žinias. Slaugytojos kelia profesinę kvalifikaciją. Mes neatsiliekame su slauga, bet nevykdome jokių mokslinių tyrimų. Čia jau mokslininkų darbas“.

Ar uostamiesčio slaugos ligoninė bent teoriškai galėtų pasiūlyti darbą šios srities mokslininkui? „Nežinau... gal jis ir turėtų ką veikti, jei surastų kokią naują slaugos sritį,- garsiai svarstė D. Lingys. – Jau visi dalykai slaugoje žinomi, nors praktikoje ribų ir nėra. Bet mūsų srityje kažin ar ką naujo išrastume. Nebent naujos technologijos“.

Portalo šnekinta vienos didžiausių Vakarų Lietuvos ligoninių slaugos administratorė savo mintis išsakė, bet kategoriškai nesutiko, kad būtų skelbiama jos pavardė. „Daug mūsų slaugytojų studijuoja magistrantūroje, yra rezidentų. Tad, žinoma, kad gindamiesi savo diplominius darbus atlieka įvairius tyrimus. Tačiau ligoninėje mes vadovaujamės mokslu pagrįsta praktika, o ne vieno žmogaus atliktais tyrimais. Juk atsakome už kiekvieno paciento saugumą. Turime saugotis, kad nepasikartotų Kauno situacija“, - kalbėjo anonimė.

Iki slaugos mokslininko –dar toli

Finansų bei motyvacijos trūkumas. Tokias pagrindines priežastis, užkertančias kelią mūsų šalies ligonėse plėtotis slaugos tyrimams, įvardijo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė. „Ką čia bekalbėti apie mokslininką, jei Lietuvoje neturime net slaugytojo konsultanto, - šyptelėjo pašnekovė. – Tegu tas mokslininkas būna bent jau vienas visoms šalies ligoninėms“.

LSSO prezidentės pastebėjimu, gydymo įstaigoje atlikdami tyrimus ir norėdami juos pritaikyti slaugytojai neišvengiamai privalėtų atlikti papildomų paslaugų. Žinia, šios profesijos atstovai ir be to dirba ne vienu etatu. „Gegužės 9 d. sveikatos apsaugos ministras patvirtino slaugytojų darbo krūvius, bet tai tik pirmas etapas. Dar nežinia, kaip juos taikys ligoninių vadovai. Juk ir dabar yra įstatymų bei normų, kurių nesilaikoma“, - kalbėjo D. Margelienė.

Organizacijos vadovė pabrėžė, kad slaugos tyrimai ne tik pagerintų šios rūšies paslaugų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir padėtų efektyviau organizuoti slaugos darbą, gerinti darbuotojų tarpusavio santykius.

Portalo pašnekovės žiniomis, „kažkiek“ slaugos tyrimų mūsų šalyje atlieka ir mėgina pritaikyti praktiškai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. „Čia dirba slaugytojai doktorantai, - paaiškino. – Tyrimų vykdoma ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. O apie Klaipėdoje, nors čia ir yra slaugos mokslo studijų bazė, vykdomus tyrimus duomenų neturiu“.

Ne visi nori viešumo

N. Istomina „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, jog jos vadovaujami studentai atlieka įvairių slaugos tyrimų, tačiau kyla sunkumų juos pritaikyti. „Ne visi ligoninių vadovai nori, jog tyrimų rezultatai būtų viešinami“, - vieną pagrindinių priežasčių įvardijo N. Istomina.

Pašnekovės nuomone, šiuo metu itin reikalingi moksliniai tyrimai, nukreipti į labiausiai pažeidžiamas pacientų grupes – senus žmones ir vaikus. Ir, žinoma, gautus rezultatus pritaikyti praktiškai.

Ligita Sinušienė