Slaugytojų dievą – administratorę – rotacija paverstų atsakingu žmogumi (38)

Šiandieninės slaugos administratorės savo vadovaujamuose kolektyvuose neretai tampa visagaliais dievais. Tokia mintis peršasi, klausantis eilinių slaugytojų skundų, o ypač, kai savo nuoskaudas jos gali išlieti atvirai, nes į akis dažniausiai nedrįsta – baiminasi dėl savo darbo vietos. „1999-2005 metus prisimenu kaip didžiausią košmarą. Dabar skaitydama komentarus apie vyresniąją A.N. pagalvoju – nepasikeitė“, - prieš kelias dienas rašė viena „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytoja. Kiti portalo gerbėjai išsireiškia daug riebiau, nesivargindami savo viršininkę pavadinti ir „arogantiška ponia“. Arti šimto komentarų aiškiai iliustruoja gilią problemą – santykių įtampą tarp slaugytojų ir jų ilgamečių nepakeičiamų vadovių.

Reklama

„Rotacija būtina“

Todėl daugiau nei dešimtmetį besitęsianti įtampa tarp slaugytojų ir jų administratorių sukėlė poreikį surengti specialią apklausą. Rezultatai nebuvo netikėti – didžioji dalis slaugos darbuotojų pasisakė esą įsitikinę, jog būtina slaugos administratorių ir vyresniųjų slaugytojų rotacija. Šį mėnesį sueina metai nuo šios žinios paskleidimo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) praėjusių metų vasario konferencijoje, bet apie rotaciją – nė žodžio. Sveikatos apsaugos ministerija neplanuoja įvesti naujos tvarkos, nors dauguma slaugytojų net nedvejodamos sako: „Rotacija būtina“.

„Slaugos administratorių rotacija būtų gerai, - sako Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė, Slaugos katedros lektorė ir mokslo darbuotoja dr. Natalja Istomina, - nes tai leistų siekti slaugos naujovių. O kai laikomasi savo darbo vietos iki gyvos galvos – naujovių diegiama mažai. Tai elementarus vadybos dėsnis – nėra motyvacijos ką nors keisti ir tobulėti. Apskritai slaugos administratoriais ar vyresniaisiais slaugytojais turi tapti ne tie, kurie turi daugiausia šio darbo praktikos, bet turintieji tam reikalingus įgūdžius, išsilavinimą. Esu tvirtai įsitikinusi, kad reikalinga ne tik gydymo įstaigų vadovų rotacija, bet ir skyrių vadovų, taip pat – slaugos administratorių“.

Patogios vadovams

Esant dabartinei situacijai, N. Istominos teigimu, paskirtos vyriausiosios slaugytojos keičiasi tik pasikeitus įstaigos vadovui. „O vyresniųjų slaugytojų yra visokių: ir labai kovojančių už savo kolektyvą, ir besielgiančių priešingai – prasidėjus įstaigos darbuotojų etatų mažinimui ieškančios savo skyriuje, kurias slaugytojas atleisti, nors jų taip trūksta. Tokios vadovės tampa gydymo įstaigos vyriausiųjų gydytojų įrankiais – vietoj to, kad užstotų savo žmones, vykdo bendrą įstaigos politiką. Liūdna, kad yra besistengiančių vadovams tik įtikti, norint bet kokia kaina išsaugoti savo darbo vietą“.

Portalo pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje susiklosčiusi unikali situacija, lyginant su kitomis Europos valstybėmis – neretas atvejis, kai magistro laipsnį turinčiai slaugytojai vadovauja žemesnio išsilavinimo kolegė. „Klaipėdoje visos slaugytojos turi aukštąjį išsilavinimą, bet rajonų ligoninėse pasitaiko, kad administracija atsikrato aukštesnės kompetencijos slaugos specialisčių. O įstaigoje, kurioje neskatinami moksliniai tyrimai, nukenčia ir pacientai, gaunantys žemesnės

kokybės paslaugas. Ir apskritai įstaigose tenka išgirsti ir pačiai pamatyti, kad vyriausiosios slaugytojos yra ne kompetentingiausios darbuotojos, bet tos, kurios patogios vyriausiajam  gydytojui, - sako N. Istomina ir paprašyta tuoj pat paaiškina. – Patogi vadovui – ta slaugos administratorė, kuri palaiko jo sprendimus, politiką, kur reikia – užsimerkianti, kur reikia – nieko negirdinti“.

Periodiškai rengiami konkursai slaugos administratoriaus vietai užimti, pašnekovės manymu, padėtų pakelti slaugos kokybę ir slaugos darbo organizavimo efektyvumą. „Šiandien Lietuvoje net nėra įstatymo, numatančio, jog vyriausiajai slaugytojai privalu turėti aukštąjį išsilavinimą“, - pabrėžė N. Istomina.

Psichologinis teroras

LSSO Klaipėdos skyriaus pirmininkė Vaida Lebedeva taip pat vienareikšmiškai įsitikinusi, kad slaugos darbuotojų vadovų rotacija būtina. „Tai skatintų jų tobulėjimą. Ne kėdė žmogui turi būti skirta, o žmogus – kėdei, - įsitikinusi 21-erius metus slaugytoja dirbanti moteris. – Šias pareigas turi užimti nešališkas, kompetentingas žmogus, o dabar paskiriamas, galima sakyti, iki karsto lentos, nesvarbu, net jei skyriuje atsiranda daug geresnių slaugos darbuotojų. Įvedus vyriausiųjų ir vyresniųjų slaugytojų rotaciją išsispręstų ir kita problema – slaugytojos specialybė taptų patrauklesnė, atsirastų horizontalios karjeros tikimybė. Dabar yra vienintelė galimybė – tapti administratore, o tada gali dirbti, gali ir ne. Esi saugi ir užtikrinta“.

V. Lebedevos teigimu, esama padėtis atsiliepia ir pacientams, nors ir ne visai tiesiogiai. „Jei administracija moka palaikyti šiltą atmosferą, personalas dirba geriau, o jei sukelia įtampą, nemoka organizuoti darbo, tai pajunta ir pacientai. Yra skyrių, kur visos darbuotojos mūru stovės už savo vyresniąją, bet yra skyrių ir įstaigų, kurių slaugytojai skundžiasi patiriamu psichologiniu teroru. Vyresnioji vienos slaugytojos darbą skaičiuoja, kitos – ne, vienai tikrina viską, kitai – nieko, vienai nieko nesako už pavėlavimą, kitą bara, kad per vėlai atėjusi, nors darbo laikas ir neprasidėjęs. Grubiai pasakius, dabar slaugos administratorė yra dievas“.

Ne visos lojalios savo profesijai

LSSO prezidentė Danutė Margelienė tokia kategoriška nėra. Jos manymu, galimą rotacijos klausimą derėtų išsamiai apsvarstyti – kuo tai padėtų pacientams, slaugos darbuotojams ir patiems slaugos administratoriams. „Slaugos praktika – ne atsitiktinis veiksmas. Turi būti diegiamos naujovės, tobulėjama, slaugos moksle negali būti stagnacijos. O žmogus nelygu žmogui. Jei slaugos administratorė važinėja į užsienį, siūlo naujoves, turime puikių administratorių. Gražus pavyzdys – Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Beruta Zavadskienė. Tačiau slaugoje ne taip lengva diegti naujoves“.

D. Margelienė paaiškino, kad slaugos administratorius šiandien renkamas konkurso būdu. Jos teigimu, dauguma gydymo įstaigų pageidauja šiose pareigose matyti universitetinį išsilavinimą turintį specialistą ar net įgijusį mokslinį laipsnį. „Tačiau rajoninės ar kai kurių miestų gydymo įstaigos iš viso atsisako vyriausiojo slaugytojo etato, kaip, pavyzdžiui, Zarasų ligoninė ar Vilniaus „Centro“ poliklinika. Vakarų regione nežinau tokio atvejo, bet žinau, kad čia yra problemų dėl slaugytojų vadovų. O įstaigos vadovui patogu turėti lojalią jam vyriausiąją slaugytoją. Yra Klaipėdoje įstaigų, kurios net neįsileidžia profesinės sąjungos. O jei slaugytojas nepriklauso nacionalinei slaugytojų organizacijai, vadinasi, jis nėra lojalus savo profesijai“.

Su slaugos administratorėmis „Vakarų Lietuvos medicinai“ nepavyko pakalbėti. Viena iš jų atsisakė kalbėti,  nes jau gerokai po 18 valandos perskambinusi į praleistą telefono skambutį ir sužinojusi skambinus žurnalistę paaiškino darbo reikalais kalbėsianti tik darbo metu. Kitos įstaigos slaugytojų vadovė savo nuomonę sutiko pareikšti tik anonimiškai – nenorinti sulaukti komentarų po straipsnio pasirodymo. „Visame pasaulyje yra vertinama darbo patirtis, - paprašyta atsakyti, ar reikalinga jos pareigybės rotacija, sakė viena Klaipėdos slaugos administratorių. – O jei žmogus pasimetęs, neranda savęs vis kitame darbe, tai nėra gerai“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt