Arginino svarba: neįmanoma suvalgyti 0,5 kg varškės(4)

Yra apie 7000 maisto produktų, kuriuose yra arginino. Argininas svarbus kraujagyslėms, reprodukcinei sistemai, augimui, padeda apsisaugoti nuo krūtinės anginos, svarbus šalinant iš organizmo amonį ir kreatininą, padeda greičiau atsigauti organizmui po sepsio, odos nudegimų bei labai svarbus kovojant su infekcijomis. Dalį aminorūgščių organizmas pasigamina pats. Argininas - viena iš dalies nepakeičiamų amino rūgščių, kurių organizmas negali pasigaminti tiek, kiek reikia, ir yra būtinas organizmui.

Daugiausia arginino yra sezamo ir moliūgų sėklose, linų sėmenyse, saulėgrąžose, graikiniuose riešutuose, migdoluose, jūros dumbliuose, krevetėse, varškėje, kiaušiniuose, žuvyje (tune, lašišoje), mėsoje (kalakutienoje, vištienoje, kiaulienoje), pupelėse.

Šaltuoju metų laiku argininas turi svarbų vaidmenį imuninei sistemai. Mokslininkai R. F. Lamb ir kt. 2010 metais atlikę bandymus su makrofagais (ląstelės, suvalgančios virusus ir bakterijas, užpuolusius organizmą) ir ištyrę arginino poveikį imuninei sistemai, nustatė daug įdomių dalykų. Argininas leidžia kūnui sužinoti, kada jis yra puolamas. Kuo jo mažiau organizme, tuo žmogus imlesnis infekcijoms. Tai paaiškina faktą, kodėl trečiojo pasaulio šalyse, kur išplitęs badas, dažniausia mirties priežastis yra infekcijos. Esant infekcijai, makrofagų ląstelės pirmosios atsiduria infekcijos židinyje. Kol valgo „įsibrovėlius“,  jos perduoda tam tikras molekules, kurios siunčia signalus kitoms imuninės sistemos ląstelėms, kviesdamos į pagalbą.

Taigi argininas svarbus apsaugant organizmą nuo infekcijų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį artritu ir astma sergantiems žmonėms. Sergant artritu arginino organizme  yra per daug,  todėl imuninė reakcija būna per stipri ir leidžia organizmui pulti save, nes nuolat gauna „melagingų iškvietimų“. Sergantiesiems astma taip pat nerekomenduojama vartoti daug arginino turinčių maisto produktų, nes tai gali apsunkinti astmos simptomus, kaip ir plaučių uždegimu sergantiems pacientams.

Arginino paros norma yra 4 g vaikams, iki 6 g suaugusiesiems. Kad gautume tokį kiekį, reikėtų suvalgyti apie 0,5 kg varškės arba, pvz., saujelę riešutų.  Taigi suvalgyti tokį kiekį varškės beveik neįmanoma, todėl labai svarbu derinti maisto produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip organizmas toleruoja šiuos arginino turinčius maisto produktus, ir juos vartojant atsirinkti. Kiekvieno žmogaus organizmas gali natūraliai netoleruoti tam tikrų maisto produktų, todėl kiekvienas asmuo, žinodamas, kokiems maisto produktams jis yra yra jautrus, tiesiog turėtų jų vengti.

„Argininas – iš dalies nepakeičiamoji aminorūgštis, nes sveiko suaugusio žmogaus organizmas ją sintetina iš aminorūgšties citrulino. Kad netrūktų arginino, labai svarbu jo ir esminių amino rūgščių gauti su maistu, ypač vaikams,  maitinančiom mamoms“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytoja dietologė Žana Antonova.

Anot dietologės, laikantis sveikos mitybos įvairovės principo, t. y. vartojant įvairius maisto produktus, galima patenkinti visų aminorūgščių, tarp jų – arginino,  poreikį.  Jeigu žmogui įdomu,  kiek jis suvartoja šios aminorūgšties, tai lengviausias ir paprasčiausias metodas - įvertinti savo dienos racioną: kiek, kokių maisto produktų suvalgė ir,  atsižvelgiant į arginino kiekį jame, apskaičiuoti paros suvartojimą.

„Sveikam žmogui tai dažniausia nėra aktualu. Arginino kiekį svarbu sekti  naujagimiams, gimusiems su šlapalo ciklo apykaitos sutrikimu - tokiems vaikams normalus augimas palaikomas papildant mitybą argininu – ir sunkiai sergantiesiems. Ypac arginino poreikis padidėja streso, infekcijų metu”, - patarė  Ž. Antonova.