“Motyvuojantys tekstiniai pranešimai dvigubai padidina tikimybę, kad norintis atsikratyti rūkymo tai padarys“, – pranešama šių metų birželio 29 dienos „Medicine Net“ naujienose.
Tyrime dalyvavo 5800 asmenų, norinčių mesti rūkyti. Šie žmonės buvo padalinti į dvi grupes: vienai grupei, kurioje buvo 2 915 norintys mesti žmonės, siunčiamos motyvacinės tekstinės žinutės, o kitai grupei, kurioje buvo 2 885 norintys mesti asmenys, nemotyvuojančios žinutės.
„Txt2stop” programa labai patogi, nes tekstinius pranešimus žmogus gaudavo 5 kartus per dieną 5 savaites, o vėliau 3 kartus per savaitę 6 mėnesius. Motyvuojančios žinutės buvo padrąsinančios, padedančios suvaldyti troškimą rūkyti, patarimai, kaip nepriaugti svorio metant rūkyti. Vienos troškimą padedančios suvaldyti žinutės tekstas: „Troškimas parūkyti tęsiasi vidutiniškai 5 minutes. Pasistenkite nukreipti savo dėmesį kitur, pabandykite mažais gurkšneliais ką nors gerti, kol noras praeis.”
Nemotyvuojančiose žinutėse buvo rašomi dalykai, nesusiję su eksperimentu.
Gavusių motyvacines tekstines žinutes rezultatai dvigubai geresni. Iš tų, kurie buvo motyvuojami, metė 10,7 proc., o tų, kurie buvo nemotyvuojami, tačiau taip pat norėjo mesti – 4,9 proc. Tyrimo autoriai teigia, kad motyvuojančios tekstinės žinutės turėtų būti įtrauktos į priemonių, padedančių mesti rūkyti, sąrašą, nes efektas akivaizdus. Nors tokių tyrimų nėra daug, tačiau rezultatai labai panašūs.
Gydytojas psichiatras dr. Aurelijus Veryga teigia, jog visos priemonės, kurios bent vieną žmogų paskatina mesti rūkyti, yra geros. Tačiau panacėjos nėra, nes žmonės labai skirtingi, vienam efektyvi viena priemonė, kitam - kita.
„Tekstinės žinutės – viena iš šiuolaikinių priemonių, ji nebrangi, kodėl gi jos nenaudoti? Yra tekę matyti net kompiuterinę programą, kurią instaliavus į kompiuterį žmogui kasdien primenama, kad jis šiandien nerūko, kelintą dieną nerūko ir pan. Tokios priemonės daliai žmonių tikrai padeda mesti rūkyti, išlaiko jų motyvaciją“, - sakė jis.
Prireikia ir gydytojo pagalbos
Psichiatras primena, kad tiems, kurių priklausomybė stipri, gali būti sunku mesti rūkyti – jiems gali sutrikti dėmesys, miegas, atsirasti įtampa, užkietėti viduriai. Todėl jie turi tam tinkamai pasiruošti, žinoti, kaip palengvinti abstinencijos požymius.
Tačiau kad sužinotų, ar jo priklausomybė nuo nikotino stipri, žmogus turėtų pirmiau pabandyti mesti rūkyti savarankiškai. Tam reikia sugalvoti rimtą motyvaciją. Jei savarankiškai mesti rūkyti nepavyksta – reikia kreiptis kvalifikuotos pagalbos į gydytoją psichiatrą, dirbantį šioje srityje, arba bent patarimo į šeimos gydytoją.
Pleistrai, sakė gydytojas, skirti fiziškai priklausomiems nuo nikotino žmonėms, o dažniausiai naudojami ne taip, kaip reikia: žmonės nelabai gilinasi, ar turi jie fizinę priklausomybę ir kokio stiprumo pleistro jiems reikėtų. Jie perka bet ką, o paskui skundžiasi, kad nepadeda.
„Jei žmogus nenori eiti pas gydytoją, tegu nepatingi paklausinėti vaistininką ar užpildyti specialų testą, padedantį nustatyti, ar turi jis fizinę priklausomybę nuo nikotino. Pagal rezultatus galima spręsti, ar pleistras reikalingas. Jei yra tik psichologinė priklausomybė – pleistras žmogui nepadės, gali būti net žala. O jei reikia psichologinio komponento - lygiai taip pat galima užsiklijuoti paprastą pleistrą nuo žaizdų – bus tas pats efektas“, - pasakojo dr. A. Veryga.