Atsparumas antibiotikams – medicinos sukurta amžinąja tapusi problema?(2)

Jei nebus užkirstas kelias antimikrobiniam atsparumui, tai yra atsparumui antibiotikams, bus sudėtinga ne tik sustabdyti tam tikras ligas, bet taps neįmanomos net ir transplantacijos, - apie tai penktadienį Klaipėdos universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas miestas: iššūkiai ir galimybės“ kalbėjo Lietuvos higienos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vytautas Jurkuvėnas. 

Reklama

Medicinos sukurta problema

„Tai medicinos sukurta problema, - sakė daktaras. – Prie to prisidėjo ir farmacijos įmonės, suinteresuotos parduoti kuo daugiau antibiotikų, ir iš to gaunančios finansinės naudos“.

V. Jurkuvėnas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje, be asmens sveikatos priežiūros įstaigų, yra dar aštuonios įvairias funkcijas atliekančios sveikatos institucijos, bet nė vienos – atsakingos už atsparumo antibiotikams valdymą.

Pranešėjas pabrėžė, kad šeimos gydytojai dažnai net nepagrįstai skiria antibiotikus iš baimės. „Siekdami apsidrausti nuo nesėkmingo gydymo, - kalbėjo V. Jurkuvėnas. – Išleidžiamos didžiulės sumos antibiotikams įsigyti, ir visa tai – iš sveikatos apsaugos priežiūrai skirtų lėšų. „O tam, ką mes darome šioje konferencijoje (sveikos gyvensenos ugdymui – autorės pastaba), pinigų ir nebelieka“.

Pasak Higienos instituto atstovo, nors oficialiai antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, bet kaip atskleidė lietuvaičių atliktas tyrimas, kone trečdalis pacientų – net 27,5 proc., įsigyja šių medikamentų ir be receptų. „Tiek pat procentų apklausos metu nurodė, kad namie laiko antibiotikų atsargas, „nes jų bet kada gali prireikti“, - tyrimų rezultatus pristatė V. Jurkuvėnas. – Be to, savigydai naudojami vis sudėtingesni antibiotikai. Ir tik 29 proc. respondentų žino, kad antibiotikai neveiksmingi prieš virusus. Vadinasi, visi likusieji to nežino!”

Neatsakingumas ir hospitalinės infekcijos

„Neatsakingas antibiotikų vartojimas ir hospitalinės infekcijos, - į „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimą, kas lemia atsparumą antibiotikams, atsakė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto lektorius Mindaugas Būta. – Hospitalinės infekcijos labiausiai paplitusios reanimaciniuose skyriuose, kvėpavimo aparatuose. Jos išsivysto aplinkoje, kurioje naudojama labai daug antibiotikų."

Kaip šito išvengti? M. Būta atsakė tiesiai ir lakoniškai – be reikalo nesigulti į ligoninę ir antibiotikus vartoti tik paskyrus gydytojui ir tik griežtai pagal jo nurodymus“.

Daugiausia išrašo šeimos gydytojai

“Daugiausia, net 90 proc., antibiotikų skiriama pirminėje sveikatos priežiūroje, - sakė šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė. – O atsparumas antibiotikams vystosi dėl netinkamo jų skyrimo ir vartojimo. Oficialiai negalima antibiotikų nusipirkti be receptų, bet pacientai kažkaip prisikalbina vaistininkus, nors tokių vaistų pardavimui privaloma labai griežta atskaitomybė, pateikiant ir receptus“.

Pasak R. Radzevičienės, ant pacientų atsakomybė dėl atsparumo antibiotikams krenta ne tik dėl jų vartojimo, kai jų nereikia, bet ir dėl savo nuožiūra sutrumpinamo jų kurso vartojimo. „Jei, pavyzdžiui, gydytojas nurodė antibiotikus gerti dešimt dienų, o tris dienas juos pagėręs žmogus pasijunta gerai ir liaujasi juos gėręs, tai per kelias dienas, liaudiškai tariant, ligos bakterijos „pridaužiamos“, bet nenužudomos. Nutraukus vaistų vartojimą jos atsigauna ir į savo genetinę informaciją perduoda informaciją apie tą antibiotiką, ir kitą kartą susirgus bei pradėjus gerti tuos pačius antibiotikus jie ligos bakterijų neveikia, nes šios jau turi apsaugą“, - paprastais žodžiais atsparumo antibiotikams vystymąsi aiškino portalo pašnekovė. Analogiškai bakterijos sureaguoja ir į sumažintomis dozėmis vartojamus antibiotikus.

MRSA infekcija - žudikė

Tačiau problema slypi anaiptol ne vien pacientuose. „Kita vertus, gydytojai – jautrios širdies žmonės, skiria antibiotikus ir ne pagal indikacijas arba siekdami apsisaugoti, kad padarė viską, kad išgydytų žmogų, - kalbėjo R. Radzevičienė. – Tačiau yra problema ir dėl hospitalinių infekcijų. Dabar žinoma infekcija MRSA, vadinama žudike, kuriai įveikti nėra dar išrastų antibiotikų. Buvo keli išrasti ir naudojami kelerius metus Amerikoje, bet pastebėta, kad vartojančiųjų grupėje išaugo mirštamumas“.

Gydytoja aiškino, kad kiekvienas savo organizme turime įvairių bakterijų, bet esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, operacijos metu, jos gali iššaukti infekciją. „Pacientai, kuriems planuojamos sudėtingos operacijos (nors šiais laikais – ir ne tokios sudėtingos), yra ištiriami, ar jie neturi MRSA bakterijos. Jei ją turi, operacija net neatliekama, nes ji reikštų tik viena – mirtį“.

Didžiausia problema dėl atsparumo antibiotikams išsiugdytos MRSA infekcijos, R. Radzevičienės teigimu, yra pietinėse šalyse – Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Kodėl? „Nes šiose šalyse antibiotikai vartojami labai neatsakingai – kaip saldainiai. Čia nevykdama antibiotikų vartojimo politika, - aiškino gydytoja. – Mažiausiai MRSA užfiksuojama Skandinavijos šalyse, kuriose vykdoma atitinkama valstybės politika“.

Svarbiausia – valstybės politika

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad net ir išradus antibiotiką, galėsiantį sunaikinti MRSA infekciją, problema būsianti išspręsta tik laikinai – iki išsivystysiančio atsparumo ir šiems medikamentams. „Tai amžina problema, nes mikroorganizmai turi stebėtiną savybę mutuoti, - sakė R. Radzevičienė. – Tam užkirsti kelią būtina atitinkama valstybės politika, visuomenės švietimas. Pavyzdžiui, mano manymu, Lietuvoje pakaktų šeimos gydytojams leidimo išrašyti tik kokius penkis antibiotikus, sudėtingesniais atvejais gydymą užtikrinti ligoninėse. Dabar Lietuvos gydytojai gali pacientui skirti bet kokius antibiotikus“.

Nuo 2008 m. iki 2010 m. Klaipėdos regione buvo vykdomas projektas, kuriuo buvo siekiama mokyti gydytojus antibiotikus skirti itin atsakingai, ir apie jų vartojimą šviesti pacientus, bet net ir pasibaigus projektui dvidešimt trijų asmenų grupė iš skirtingų sveikatos įstaigų tebetęsia antibiotikų skyrimo registraciją. „Iš tiesų turime visų Klaipėdos regiono gydymo įstaigų duomenis apie tai, kiek jose skiriama antibiotikų, kokio stiprumo ir kokios kainos“, - sakė portalo pašnekovė ir pabrėžė, kad didelės reikšmės antimikrobiniams atsparumui išsivystyti turi ir antibiotikų stiprumas. Didesnė tikimybė atsparumui išsivystyti yra vartojant platesnio spektro antibiotikus. Platesnio spektro antibiotikai, anot pašnekovės, išžudo visas bakterijas, net po ketverių metų organizme aptinkami antibiotiko likučiai. „Praktiškai po tokių antibiotikų vartojimo organizmas tampa sterilus, o rekomendacijos gerti gerąsias bakterijas – tėra šių produktų reklama, bet tai nėra efektyvu, - tvirtino gydytoja. – Gerosios bakterijos tiesiog praeina tranzitu per žarnyną, bet jos neturi savybės įsitvirtinti jame, tad ir nepasilieka“.

Skiria kas antram vaikui

Šiuo metu Klaipėdoje tebevykdama antibiotikų skyrimo vaikams nuo gimimo iki 18 metų skyrimo viršutinių kvėpavimo takų ligoms bei šlapimo takų infekcijoms gydyti registracija. Šį darbą reguliuoja iš atitinkamų specialistų susibūrusi vienintelė Lietuvoje antimikrobinio atsparumo valdymo grupė. „Informaciją gauname kas pusmetį. Yra mūsų regione įstaiga (bet nežinau kuri, nes ataskaitose galime matyti tik savo įstaigos pavadinimą ir jos vietą lentelėje,) kuri per pusmetį tūkstančiui vaikų išrašo 532 receptus antibiotikams, tai yra, daugiau nei kas antram vaikui, o mūsų UAB „Mano šeimos gydytojas“ – tik kas penktam (200 receptų), bet yra ir dar mažiau receptų išrašanti poliklinika – tik 150, - pasakojimą skaičiais  iliustravo

R. Radzevičienė. – Tačiau mes didžiuojamės savo centru, kad pirmaujame regione pagal siauro spektro (vadinasi, ir pigiausių, ir turinčių mažiausią riziką išugdyti atsparumą) antibiotikų skyrimą. Tokių antibiotikų mes skiriame 40 proc., bet Klaipėdos regione yra net šešios įstaigos, kurios visu šimtu procentų išrašo vien plataus spektro antibiotikus. Galbūt taip yra vykdomi ir farmacinių įstaigų interesai. Tad ir išleidžiamos sumos tam yra labai nevienodos – nuo 7371 Lt tūkstančiui vaikų (tai yra vienam vaikui antibiotikų perkama už 7 lt) iki 1400 lt (nesiekia net pusantro lito vaikui). Ir čia – tas pats regionas!”

Todėl, pašnekovės nuomone, valstybė turėti būti labai suinteresuota tuo, kad gydytojai kuo atsakingiau skirtų antibiotikus. „Kol kas to intereso nejaučiame, bet tikimės, kad jis atsiras, - šyptelėjo R. Radzevičienė. – Tačiau Valstybinė ligonių kasa labai domisi mūsų regione atliekamais projektais“.

Jei ne atostogos – gal ir būtų pardavusi

Straipsnio autorė atliko nedidelį tyrimą, pavaikščiojusi po kelias Klaipėdos vaistines. Buvo mėginama išsiaiškinti, ar kuris nors vaistininkas pasigailės ir parduos antibiotikų nuo šlapimo takų uždegimo. Nežinia, ar tokia diena pasitaikė, ar tikrai itin sąžiningi darbuotojai uostamiesčio vaistinėse dirba, bet nė vienas iš kalbintųjų nepasidavė provokacijai. Tik vienos „Eurovaistinės“ darbuotoja pasirodė kiek gailestingesnė ir sukalbamesnė, bet parduoti antibiotikus sukliudė kitos aplinkybės.

Pasiūliusi žolinių preparatų į maldavimą parduoti stipresnių, antibiotikų, vaistininkė teisinosi: „Negaliu, jie parduodami tik su receptais. Turime prie kiekvieno parduoto tokio vaisto atskaitoje pateikti ir receptą“.

„Paskambinsiu savo gydytojai, kad pirmadienį išrašytų receptą, ir pristatysiu jums, - buvo bandoma gudrauti ir taip, nes tyrimui sąmoningai buvo pasirinktas šeštadienis. Buvo akivaizdu, kad vaistininkė labai užjaučia „negaluojančią“ moteriškę, ir veikiausiai būtų pagelbėjusi, jei ne nepalankios aplinkybės: „Kitą savaitę išeinu atostogų, tad negaliu. Kaip patikrinsiu? Bijau rizikuoti savo licencija“.

„Gintarinėje“ vaistinėje į analogišką pagalbos prašymą vaistininkė sureagavo labai tvirtu „Ne“. Galinti pasiūlyti tik spanguolių ekstrakto arba kitokį žolinį preparatą. Ar tos žolelės lygiai taip pat gerai padeda, kaip antibiotikai? „O kodėl gi ne? Pavyzdžiui, spanguolių ekstraktas net kainuoja per 30 Lt – daugiau nei paprasti antibiotikai. Tad, manau, jie tikrai numalšina uždegimą“, - sakė vaistinės darbuotoja, nesileisdama į jokias kalbas apie vėlesnį recepto pristatymą.

O ar jums pastaraisiais metais vaistininkas yra pardavęs antibiotikų be recepto? Kokių ir kokiomis aplinkybėmis? Atsiųskite savo pasakojimą (gali būti anoniminis) – įdomiausius išspausdinsime.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt