Gąsdinimas visuotine tarša – puiki dirva psichoterapijai, vadinamai detoksikacija(4)

Nesiliaujančios kalbos apie klimato taršą, GMO ir gąsdinimas, kad nebėra nei ką valgyti, nei kuo kvėpuoti – puiki dirva naujiems produktams, kurie ateina į pagalbą besirūpinančiam savo sveikata. Apčiuopę verslo gyslą prekeiviai pradėjo prekiauti įvairia detoksikavimo produkcija – vonelėmis, pleistrais ir pan. Tačiau specialistai tvirtina – tai tik psichoterapija, neretai galbūt pasitelkianti ir apgaulingą produkto reklamą.

Reklama

Ne medicininis įrenginys

Vienas kaunietis šiomis dienomis išsiuntė net laišką Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl vienos firmos prekybos vadinamosiomis detoksikacinėmis vonelėmis, kurios vos pats neįsigijęs. Nelaimei, kaip pats kaunietis ir sako (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), firma pataikiusi ne ant patogaus kliento. Vyriškis susidomėjo šio produkto gamyba, dokumentacija, pro akylas jo akis neprasmuko tai, kad reklamuodama vonelių efektyvumą įmonė naudojasi kitų produktų charakteristikomis. Tiesa, kaunietis sako, kad jam svarbu ne pranešti STT ir kitoms atsakingoms institucijoms, kurių jau ne vieną jis apvaikščiojęs, apie konkrečią įmonę, su kuria jis susidūręs, bet apskritai perspėti visuomenę nepasitikėti kiekvienu panašiu produktu.

Ko gero, būtent šio kauniečio dėka daugelis „Vakarų Lietuvos medicinos“ skambučiu aplankytų institucijų jau žinojo, kad tokios vonelės nėra medicininis įrenginys.

Tačiau panašių prekių, produktų ar detoksikacijos paslaugų pasiūla gausi. „Google“ sistemoje įvedus šį žodį pasipila gausybė nuorodų - nuo vadinamojo natūralaus organizmo valymo sultimis iki detoksikacijos jonų pagalba. Galima rasti ir išsamių aprašymų apie organizmo užterštumo požymius nuo fiziologinių (pigmentinės odos dėmės, išbėrimai, vidurių užkietėjimas, blogas burnos kvapas, slenkantys plaukai, nutukimas) iki psichologinių bei emocinių (nuovargis, suirzimas, suprastėjusi atmintis, sumažėjęs darbingumas ir pan.). Visi šie požymiai (jų yra ir dar daugiau) esą skelbia viena – organizmas perpildytas nuodų, šlakų, toksinų ar pan. O pasekmės laukiančios gan liūdnos – sąrašas baisių ligų: nuo alergijų iki gimdos ar prostatos uždegimų. Štai tada ir prireikia ir detoksikuojamųjų vonelių, pleistrų ir dar kitokių natūralių būdų toksinams iš organizmo išvalyti.

Net ir nėra ko valyti

Įdomu tai, kad „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta šių dalykų, tai yra toksikologijos, specialistė gydytoja toksikologė Jūratė Margerienė juokiasi: „Tų toksinų, nuodų organizme nėra, ir nieko valyti nereikia. Detoksikacija

šiandien madingas žodis, nieko bendro neturintis su toksikologija. Čia tas pats, kaip žmogui padeda švęstas vanduo – tai pavadinčiau psichoterapija. Yra akupunktūra, kai dirginami tam tikri taškai, o pėdose jų labai daug, bet niekas nieko per jas nevalo“.

Toksikologė pėdų mirkymą palygino su kosmetiniais kūno įvyniojimais – anot jos, tai tėra švelnus relaksacinis poveikis. „Kaip ir plaukymas ar masažai“, - sakė J. Margerienė.

Perka ir be mokslinio pagrindimo

Psichofiziologas Albinas Stankus sakė yra matęs tokias detoksikuojamąsias voneles, ir jam, kaip išmanančiam fiziką, elektrochemiją, tas įrenginys sukėlęs labai daug klausimų. Bet vis dėlto mokslininkas nusprendė nesukti sau dėl to galvos. „Kam man čia to reikia, kam čia studijuoti tą klausimą – juk tai ne mano sritis“, - pagalvojęs.Portalo pašnekovas pastebėjo, kad iš Rytų į Lietuvą ateina nemažai įvairių gydymo metodikų. „Būna visokių fizioterapinių dalykų, bangomis, magnetais gydo, bet niekada nėra mechanizmo poveikio, klinikinių tyrimų rezultatų aprašymo. Todėl daugelį tų aparatų nusipirkę žmonės tiesiog laiko juos stalčiuose. Tai tik pasipelnymo šaltinis. Pati idėja gali būti teisinga, bet nėra tokių struktūrų, institucijų, kurios įsikištų į tą reikalą, nuosekliai tai gvildentų, - kalbėjo daktaras. – O juk yra laisvos rinkos ekonomika. Gydymo įstaigos neperka tokių įrenginių, bet pavieniai žmonės gali pirkti, ką tik nori. Tokios prekės pasirodo ir išnyksta, vėl atsiranda ir vėl išnyksta. Tas nupirkimo, uždėjimo ritualas veikia žmogų teigiamai“.

Kaip atskirti, ar prekė pagrįsta moksliniais tyrimais? „Niekada prie šių prekių nerasite mokslinių tyrimų aprašymo: fizikinio faktoriaus, jos galingumo, dažnio, srovės, į ką veikia, kas tyrė, ant kokių gyvūnų buvo tirta. Firmos, kurios prekiauja moksliniais tyrimais pagrįstomis prekėmis, turi leidimus iš Briuselio, Niujorko komisijų, komitetų, turi ženklus, kad yra sertifikuotas, kokiu būdu prekė įteisinta, bet visus šiuos kelius pereiti labai sunku. Bet jeigu prekę perka ir be viso to, kam gi atlikti tokius brangius tyrimus, kam išsiimti visus tuos leidimus? Įmonė išleido tūkstantį vienetų, pardavė ir užtenka, pelnas jau yra“, - kalbėjo A. Stankus.

Pirma institucija – visuomenės sveikatos centras

Iš tiesų, regis, Lietuvoje lyg ir nėra institucijos, kuri domėtųsi ar kontroliuotų panašių įrenginių ar prekių poveikį sveikatai ar atitikimą reklamą. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija vykdo tik konkrečius valstybinių ar privačių įstaigų užsakymus dėl tam tikrų cheminių medžiagų ištyrimo, - portalui aiškino direktoriaus padėjėja Elinga Šukienė. Tačiau netiria įrenginio ar kitos priemonės poveikio sveikatai. „Gal tuo užsiima Valstybinė ne maisto produktų inspekcija?“ – klausė E. Šukienė. Deja, būtent ši institucija straipsnio autorę buvo tuo pačiu klausimu nukreipusi į Nacionalinę laboratoriją.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad ministerija kontroliuoja tik vaistus. Papildus - Maisto ir veterinarijos tarnyba, visa kita – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pastaroji pagal kompetenciją nukreipia klausimą nagrinėti konkrečiai institucijai. Tačiau tarnybos atstovas spaudai Vitas Jonas Ūsas sakė negalįs išvardinti, į kokias institucijas tokie klausimai nukeliauja. „Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, - pabrėžė. – O per metus sulaukiame apie 12 tūkstančių įvairiausių skundų, taip pat – ir dėl gydymo. Tačiau mes labiau prižiūrime reklamą, ar ji nėra apgaulinga, ar yra reikalingi dokumentai ir pan. O dėl gydymo efektyvumo galbūt reikėtų kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą“.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sakė, kad šiuo metu yra vertinamas minimų vonelių atitikimas higienos normas. „Tačiau tai tikrai ne medicininis prietaisas, nors galbūt kosmetologai ir teikia paslaugas su šiomis vonelėmis. – kalbėjo A. Šlepetienė. – O mes netikriname to, kuo prekiaujama ir kas įvežama į Lietuvą. Mes tikriname tik pačias gydymo ar grožio įstaigas“.

Pašnekovės nuomone, galbūt specialistai per mažai su žmonėmis kalba, per mažai juos šviečia. „Bet jeigu daugiau į mus būtų kreipiamasi, daugiau domimasi, mes irgi keltume savo kvalifikaciją, - kalbėjo vedėja. – O prieš įgyjant panašias prekes galima iš pradžių kreiptis į mus, Visuomenės sveikatos centrus. Mes irgi galime pakonsultuoti arba nusiųstume į kitas institucijas“.A. Šlepetienės manymu, pagrindą vadinamųjų detoksikacinių priemonių plitimui galimai duoda gąsdinimai GMO, organizmo, aplinkos tarša. „Visa tai ir sudaro įspūdį, kad iš mūsų gali ir turi kas nors (šiuo atveju – toksinai) išeiti“, - svarstė vedėja.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras artimiausiu metu ketina pasidomėti ir detoksikaciniais pleistrais. Apie juos specialistai yra girdėję, bet išmėginti netekę nė vienam.

Ir badavimas neišvalė nuodų?

O juos išmėginusi ir nuomonę apie juos turi Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Moteris sakė penkias dienas naudojusi, bet jokio žadėto efekto nepajutusi. „Gal juose yra specialios medžiagos, kad jie pajuoduotų?“ – svarstė K. Vaištarienė.

Vegetarų atstovė netiki ir detoksikacinių vonelių poveikiu. „Vienas žmogus po dešimties dienų sauso bado, kai negėrė net vandens, įmerkė pėdas, ir vanduo pajuodo. Iš kur ten pas jį po tokio bado galėjo būti tiek nuodų, kad net vanduo pajuoduotų?“ – net juokėsi pašnekovė.

Kritinio mąstymo stoka

Prieš kelerius metus įsikūrusios Lietuvos skeptikų draugijos pirmininkas Ruslanas Ditkevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė žinąs, kad vadinamosios detoksikuojamosios vonelės iš tiesų nėra medicininės paskirties  prietaisas, o tariamiems gydymo tikslams jos naudojamos, prisidengiant kosmetinių paslaugų teikimu. Vadinama detoksikacija dažnai užsiima įvairūs grožio salonai ir privatūs asmenys.„Jie patys, šią prekę parduodančios ar paslaugą teikiančios įstaigos, neskelbia jokių mokslinių tyrimų rezultatų, įrodančių šių vonelių poveikį sveikatai. Apskritai toksinai – gan neapibrėžtas dalykas, - kalbėjo R. Ditkevičius. – O vanduo paruduoja nuo elektrolizės – tam net nereikia kojų merkti į vandenį“.

Kaip skeptikas paaiškintų tai, kad vanduo nuo tos pačios elektrolizės nusidažo skirtingomis spalvomis? „Neverta tikėti nuotraukytėmis. Aš nežinau, ar apskritai spalva keičiasi“, - sakė portalo pašnekovas. Tiesa, jis nemanąs, kad tokių vonelių prekeiviai būtinai sąmoningai apgaudinėja savo klientus. Tačiau šių prekių perpardavinėtojai Lietuvoje galį nujausti apie abejotiną jų poveikį.

Kas leidžia žmonėms patikėti abejotinos vertės produktų efektyvumu? Gal tai – nuolat aplink sklindančių kalbų apie aplinkos ir mūsų organizmų užterštumą pasekmė? „Nežinau, bet baimė – labai galingas manipuliavimo žmogumi įrankis. Jei žmogų įgąsdinsi, jis negailės pinigų, kad išvengtų tariamos nelaimės, - svarstė R. Ditkevičius. – Ir net nedrįsčiau sakyti, kad šiais laikais žmonės labiau išprusę. Kas, kad turi diplomą. Pavyzdžiui, baigė gamtos mokslus, bet tiki amžinaisiais varikliais ar homeopatija. Žmonėms trūksta išprusimo ir kritinio mąstymo – sugebėjimo abejoti ir analizuoti“.

Šiandienos idealas – nerūpestingas lengvatikis

Bandydamas atsakyti, kas dėl to kaltas, skeptikas paminėjo didelę neigiamą žiniasklaidos įtaką: „Šiandien žmogaus idealas – nerūpestingas lengvatikis, kas propaguojama įvairiose šou laidose. Juk daug geriau viskuo tikėti, o būti skeptiku nenaudinga. Paimkime paprastą pavyzdį: parašykime straipsnį, propaguojantį lieknėjimo piliules. Jis sulauks dešimties tūkstančių skaitytojų. O šias piliules kritikuojantis straipsnis sulauks tik dešimties“.

Nepaisant to, kad skeptikai, kaip įtaria pašnekovas, sudaro žmonijos mažumą, bet žmonijos istorijoje būtent kritinis mąstymas padėdavo mokslininkams atmesti dogmas ir siekti tikrų žinių. Pavyzdžiui, Kopernikas, išdrįsęs suabejoti to meto visuotiniu mokymu, kad Žemė – visatos centras, nustatė, kad ji sukasi aplink Saulę. „Kritinis mąstymas gimdo išradimus, - pabrėžė R. Ditkevičius. – O prieš pirkdami naują prekę ar įrenginį žmonės turėtų visų pirma įsitikinti, ar jis įregistruotas kaip medicinos įrenginys Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje. Prieš pasinaudojant gydymo paslaugomis pasidomėti, ar gydantis asmuo turi gydytojo licenciją“.