Portalą kartkartėmis pasiekia skaitytojų laiškai apie slaugytojų darbo „broką“: neva susidūrę su atsainumu, dažnu kavutės gėrimu užuot pabuvus su pacientu. Tačiau slaugos specialistai teigia, kad slaugytojų darbo krūviai daugelyje šalies sveikatos priežiūros įstaigų yra nenormaliai dideli. Teisė į pertraukas darbe ne visuomet užtikrinama, o kartais tenka dirbti „nemokamų“ viršvalandžių.
Reglamentuoja Darbo kodeksas
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė doc. dr. Natalja Istomina informavo, kad slaugytojų darbas ir poilsis reglamentuojamas remiantis Darbo kodeksu. Pagal jį, 8 valandas dirbančiam darbuotojui turi būti užtikrinta bent 30 min. pertrauka. Slaugytojų darbo grafikuose gali būti numatytas pastovus, fiksuotas (dieninės arba naktinės pamainos metu galima ilsėtis tuo pačiu numatytu metu), arba kintantis pertraukos laikas – pertrauka panaudojama skirtingu laiku, atsižvelgiant į darbo krūvį. Ramesniuose, terapiniuose skyriuose darbą ir poilsį paskirstyti paprasčiau, todėl daugeliu atveju pietų pertrauką galima turėti įprastu metu. Slaugytojos gali tiesiog keistis, ir kol viena ilsisi ar pietauja, jos pacientus prižiūri kita slaugytoja.
„Pavyzdžiui, nuo 8 iki 12 val. dirbama, tada vienos valandos pertrauka, ir toliau dirbama iki 17 val. Bet dažniausiai rašoma, kad darbo diena trunka nuo 8 iki 16 val., ir tarp šių valandų priklauso viena 30 min. pertrauka, kuri realizuojama tuomet, kai tai įmanoma dėl darbo krūvio. Tokia praktika dažniausia operaciniuose blokuose, reanimacijos, priėmimo skyriuose“, – sako doc. dr. N. Istomina.
„Neramesniuose“ skyriuose darbo ir poilsio santykį labai lemia darbo krūvis – kartais jis būna toks intensyvus, kad sudėtinga nueiti į tualetą. Todėl pertrauka panaudojama tada, kai tai leidžia darbo krūvis.
Teisė į pertraukas ne visada užtikrinama
Doc. dr. N. Istomina sako, kad sąžiningas darbo ir poilsio paskirstymas labai priklauso nuo vadovų, skyriaus vidaus taisyklių, tame skyriuje sukurtos atmosferos. Pašnekovės teigimu, slaugytojos dažnai skundžiasi, kad dėl didžiulių darbo krūvių lieka be joms priklausančių pertraukų.
„Tarkime, slaugytoja nuėjo gerti kavos tada, kada galima, bet koks nors kontroliuojantis asmuo vis tiek mesteli: „Kiek jūs galite tą kavą gerti, eikite dirbti, – pasakoja N. Istomina. – Problemų atsiranda tuomet, kai yra daug darbo. Kartais slaugytojos lieka be maisto ir be pertraukų. Lietuvoje prarastos pertraukos nėra gražinamos, jos tarsi įeina į darbo laiką“.
Atsakingi vadovai
Paklausta apie kitą kraštutinumą, kuomet pertraukomis galimai piktnaudžiaujama, slaugytojos leidžia daug laiko poilsio kambariuose, o ne dirba su pacientais, pašnekovė pabrėžė, kad atsakomybė už tinkamą darbo ir poilsio paskirstymą, kokybiškos pacientų priežiūros užtikrinimą tenka slaugos administratoriams ar kitiems slaugytojų vadovams:
„Nematau nieko blogo, jeigu žmogus darbo metu atsigeria kavos. Aišku, jei, be kavos, jis dar turi arbatos bei sulčių ir jas nuolat pakaitomis geria, o ne dirba, tai kita problema. Tada slaugos administratorius turėtų pabendrauti su šiuo darbuotoju, o jei problema kartojasi – spręsti, ar toks darbuotojas reikalingas. Tai čia laiko valdymas, slaugos administratoriaus pareiga yra jį tinkamai paskirstyti, kaip ir užtikrinti kokybišką pacientų slaugą, – kalba N. Istomina. – Bet esama įvairių situacijų. Tarkime, slaugytojos, dirbančios priėmimo skyriuje, kažkuriuo metu neturi pacientų. Tai ir geria kavą, ir kas čia blogo?“.
Norvegijoje – daugiau aiškumo, tikslumo ir... teisingumo
Slaugos namuose Norvegijoje dirbanti slaugytoja Živilė Večkienė pasakoja, kad šioje šalyje slaugytojų darbo ir poilsio laikas yra labai aiškiai ir tiksliai reglamentuotas, reglamento preciziškai laikomasi.
„Lietuvoje neretai dirbdavau viršvalandžius tiesiog už dyką, jau nekalbant apie pertraukas. Jeigu dėl didelio darbo krūvio neišėjai į pertrauką – tavo problemos. Norvegijoje skaičiuojama kiekviena minutė, pertraukos užtikrinamos, labai preciziškai skaičiuojami ir apmokami viršvalandžiai. Jeigu darbo laikas baigėsi ir nėra reikalo dirbti viršvalandžių, iškart prisistato vadovas, ragina baigti darbą ir keliauti ilsėtis. Norvegijoje profsąjungos labai stipriai gina darbuotojų teises“, – pasakoja Živilė.
Kai dirba – dirba, kai ilsisi – ilsisi
Pasak Živilės, įstaigoje, kurioje ji dirba, poilsio pertraukos vyksta kasdien tuo pat metu. „Nuo 7.30 iki 3.00 val. dirbanti dieninė pamaina turi vieną pertrauką, žinoma, visi negali eiti vienu metu, susidaro dvi grupės – viena ilsisi nuo 12.00 iki 13.30, kita – nuo 13.30 iki 14 val. Eiti į pertrauką – privaloma. Be to, 11 val. yra 30 min. trukmės profesinio bendravimo pertrauka, kurios metu darbuotojai personalo kambaryje diskutuoja apie senelių priežiūrą, geria kavą ir aptaria kitas profesines aktualijas. Vakarinės pamainos, dirbančios nuo 15 iki 22 valandos, pertraukos kitokios – nuo 15.30 iki 17 val. vyksta bendras personalo ir senelių renginys – tiesiog susirenkama kartu, bendraujama įvairiomis temomis, vaišinamasi kava ir pyragais. Taip slaugos namuose sukuriama šilta, draugiška aplinka – gerai jaučiasi ir seneliai, ir mes, slaugytojai. 19 val. taip pat būna profesinio bendravimo pertrauka“, – pasakoja Živilė.
Pasak jos, naktinė pamaina reguliarių pertraukų neturi, tačiau nakties metu visada pasitaiko ramesnių periodų, kartais trunkančių ir kelias valandas – tuo metu galima žiūrėti TV, skaityti knygą ar tiesiog ramiai ilsėtis. Miegoti negalima, tik, sutarus su kolega, kad jis tuo metu pabudės už du, leidžiama nusnausti 20 minučių.
Vokietijoje sistema dirba kaip laikrodis
Vokietijos vaikų klinikos operacinėje dirbanti slaugytoja Alma Schulze sako, kad Vokietijoje slaugytojų darbą, poilsį ir apmokėjimą reglamentuojanti sistema veikia kaip laikrodis. „Nemanau, kad darbo sąlygas Vokietijoje ir Lietuvoje galima lyginti. Dirbtos valandos tiksliai fiksuojamos, ir, jeigu jų per daug, visada mokami viršvalandžiai“, – teigė A. Schulze.
„Mano darbo sutartyje numatyta 5 dienų 8 val. darbo trukmės savaitė, tačiau galima turėti papildomų budėjimų. Tokiu atveju darbo diena trunka nuo 12 iki 20 val., su 30 min. pietų pertrauka. Jeigu budėjimo metu nėra operacijų, einame į greta ligoninės esantį bendrabutį, kuriame galima patogiai leisti laiką – kambaryje yra baldai, dušas, televizorius. Naktimis budi dvi operacinės slaugytojos (-ai), kiekvienas turi mobilų telefoną, kambaryje yra ir fiksuoto ryšio telefonas. Jeigu nėra iškvietimų, galima žiūrėti TV ar miegoti, tokiu atveju mokama 75 proc. papildomo budėjimo atlyginimo. Esant skubiai operacijai, grįžtama į operacinę ir dirbama tiek, kiek reikia. Jeigu dirbti viršvalandžiai, apmokama papildomai. Ryte 7 val. 15 min. atvykstame į operacinę, tuo atveju, jeigu naktį nebuvo operacijų, dirbame iki 12 val. Tai reiškia, kad atidirbta nepilna darbo diena, trūksta 4 val., bet trūkumas išlyginamas kurią nors kitą dieną – tuomet dirbama nuo 7 val. 15 min. iki 18 val., su dviem – 15 ir 30 min. pertraukomis. Tuo atveju, jeigu naktiniame budėjime buvo operacijų, ryte einama namo, o minėtos papildomos keturios valandos vis tiek įskaitomos", – komentavo A. Shulze.
Anot A. Shulze, esama ir dar vienos budėjimų rūšies. „Tuomet dirbama nuo 12 val. iki 20 val. (pertrauka 30 min.). Jeigu yra darbo, pasiliekama kiek reikia, jeigu nėra – einama namo. Bet tuomet privalai būti pasiruošęs atvykti į ligoninę esant skubiam atvejui ir likti iki kito ryto. Tik šeštadienį ir sekmadienį kitaip: 24 val. pasiruošęs namuose ar kitur, nesvarbu, privalai turėti mobilų telefoną ir iškvietimo atveju atvykti per 30 min. Už tokį budėjimą mokama papildomai 12 proc.“, – aiškino A. Shulze.
Anot pašnekovės, svarbu tai, kad sistema veikia sąžiningai ir, kitaip negu Lietuvoje, už visus papildomus darbus deramai atlyginama.
Lietuvos slaugytojos atvirauti nelinkusios
Apie galimas darbo ir poilsio reglamentavimo problemas su paprastomis Lietuvoje dirbančiomis slaugytojomis „Vakarų Lietuvos medicinai“ padiskutuoti nepavyko. Slaugytojos drąsiai ir atvirai kalbėtis nesiryžta ir tiesiog siūlo skambinti jų vadovams. Tai – nepasitikėjimo, netikėjimo, kad galima ką nors pakeisti, išraiška, taip pat – baimė dėl viešai išsakytų kritiškų minčių susilaukti nemalonumų darbe.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės direktorės slaugai Daivos Zagurskienės teigimu, slaugos specialistų darbo laiką reglamentuoja Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. „Mėnesio darbo laikas planuojamas sudarant darbo grafikus vadovaujantis LR Darbo kodeksu. Slaugytojai dirba darbo grafikuose nustatytu laiku“, – sakė D. Zagurskienė, tačiau plačiau pakomentuoti, kaip šis kodeksas įgyvendinamas kasdieniniame darbe, ar dėl didelio dalies slaugytojų darbo krūvio pavyksta jo laikytis, nepanoro.
Mindaugas Savickas