Jaunystę saugo malda, gera širdis, gamta ir išmintis

Šešioliktą kartą uostamiestyje organizuotoje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ perskaityta apie 50 pranešimų, dalytasi patirtimi, geru žodžiu, vaistažolių rinkiniais, knygomis... VLMEDICINA.LT paklausinėjo dalyvių, kaip sutikti senatvę jos nesibaiminant, kaip jai ruoštis, kaip išlikti jaunatviškam, kokiais receptais pasilepinti pavasarį. Klausimas neatsitiktinis – šių metų konferencijos tema - „Išmintinga branda sveikai jaunystei“.

Reklama

Kuo daugiau išminties – tuo daugiau sveikatos

Tradiciją pagerbiant Vydūną pavasarį organizuoti konferencijas uostamiestyje pradėjęs gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis šypsosi: „Man atrodo, kad senatvė - dovana, juk tikrasis gyvenimas su branda tik ir ateina. Kuo daugiau žmogus supranta, žino, turi patirties, tuo geriau ja gali pasinaudoti“.

Jei žmogus nelaimingas, piktas, susiraukęs, anot profesoriaus, kaltas ne kas kitas kaip žinių, suvokimo apie pasaulio virsmą, sveiką gyvenseną trūkumas. Tos žinios kiekvieną turėtų pasiekti nuo mažumės.

„Vis daugiau žmonių supranta,  kad Vydūnas - ne tik žmogus, kurio portretas nupaišytas ant 200 litų banknoto, bet vienas iš tautos šauklių į gražesnį, šviesesnį ir sveikesnį gyvenimą. Kuo daugiau išminties, tuo daugiau sveikatos, kuo daugiau sveikatos, tuo mažiau senatvės“, - konferencijos populiarumu džiaugiasi A. Kirkutis.

Vyresniems – skleisti ramybę

Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė Aleta Chomičenkienė, neseniai išleidusi knygą apie Rytų mediciną, sako: „Nėra geresnio vaisto vyresniam žmogui kaip sugebėti būti ramiam ir skleisti ramybę. Kai jauni turi labai daug darbų, skuba, vyresnieji turėtų užpildyti tylos nišą ir padėti skubantiems, melstis už juos, laiminti juos ir linkėti jiems visa ko geriausia“.

Norint nesibaiminti senatvės, jos manymu, labai svarbu išmokti gyventi širdimi, mokėti padėkoti už tai, ką turime, pasidžiaugti.

Ji dalijasi su mumis ir praktiniu patarimu. „Kiekvienam vyresniam žmogui labai tinka kvėpavimo praktikos, kurios labai nuima kepenų, galvos įtampą. Mano knygoje aprašyta auksinės šviesos kvėpavimo praktika, ji visiems labai tinka. Įkvepiame pro viršugalvį į įvairias kūno vietas auksinę šviesą, iškvepiame pilką suvargusią ligotą energiją. Pradėkime nuo galvos arba pėdų (kam trūksta žemės energijos, tegu pradeda nuo pėdų, kam trūksta tikėjimo - nuo viršugalvio žemyn) ir prakvėpuojame per visą kūną. Norėdami dar geresnio poveikio, galime dėlioti rankas ant galvos, ausų, gerklės, krūtinės, pilvo, dubens ir t. t.“

Sveikiausias – kas valgo viską, bet...

Klubo „Kelias į save“ vadovas, knygų apie korėjietišką terapiją sudžok autorius ir šio metodo skleidėjas Lietuvoje Arūnas Jonuškis teigia, kad svarbiausia siekiant išlikti sveikam ir jaunatviškam – valgyti viską ir savyje esančius nuodus paversti šviesa.

„Sveikiausias tas, kuris valgo viską. Sakoma, kad yra blogai su virškinimu. Virškinimą tvarko nervai, nervus tvarko galva, galvą tvarko širdis, dvasia. Tai svarbiausia. Išmokime savyje esančius nuodus ištirpdyti,  paversti šviesa, kad mūsų pačių nenuodytų. Svarbiausiai yra ne maistas, o santykiai su savimi ir aplinka, dvasinis pradas, širdis“, - sako jogos, meditacijos mokytojas. Pats buvęs vegetaru, šiandien jis teigia, kad sveikata ateina ne nuo maisto, nes ir pats susidūrė ne su vienu atveju, kai rimtos sveikatos problemos apninka ir žaliavalgius, ir vegetarus.

Paprašytas pasidalyti jaunystės receptu, A. Jonuškis moko: „Įsiklausykite į medį. Iš jo eina srovės, gyvybinė energija tik tada, kai pasileidžia mąstymas. Kai sustoja mintys, ateina gilesnė pajauta,  pradedame jausti gamtą, žemę, kaip gera vaikščioti žole, žmogus susiharmonizuoja“.

Dalyti gerumą

Gydytoja homeopatė ir fitoterapeutė Zofija Tikuišienė, paprašyta pasidalyti savo jaunatviškumo receptais, šypsosi: „Svarbiausia yra žinios ir meilė. Turime save mylėti, nuteikti maloniam gyvenimui, suprasti gyvenimą, perteikti savo išmintį jaunimui. Svarbu turėti savyje daug gerumo, duoti jaunam žmogui šviesos, nes šviesa išjudina organizme tokius centrus, kurie suteikia jaunumo. Tai kvantinės fizikos dėsnis. Iš kur gauti šviesos? Iš gerumo, dovanojimo savęs nesvarbu kam. Štai gamtoje kalbi su augalais, paskui tuos augalus dovanoji, džiaugiesi, kad paprastas augalas apdovanos žmogų ir jie taps geresni, laimingesni. Sveikatos šaltinis – tai saulė, energija, augalų galia, jų bendrystė“.

Kramtyti liepų pumpurus

„Senėjančiam žmogui ne pati kūno gyvybė saugoja kūną, kaip ji tai daro jaunajam. Tą darbą turi daryti žmogaus protas, jo išmintis ir pagaliau žmogus pats, žmoniškoji esmė“, - Vydūną pacitavo žolininkė Adelė Karaliūnaitė. Žmogus, sako ji, pradeda senti tada, kai baigiasi užkrūčio liaukos veikla, ir tai yra procesas, kuris vyksta savaime.

„Žmogus per vėlai pradeda galvoti apie savo senėjimą. Atjauninti seno neįmanoma, jaunintis reikia pradėti nuo 25 m., kai organizmas pradeda nebesugebėti susidoroti su jį atakuojančiais įvairiais faktoriais“, - sakė ji.

Žolininkė portalui VLMEDICINA.LT papasakojo, jog atliko nuo 2005 iki 2014 metų pas ją apsilankiusių žmonių ligų analizę. Pasirodė, jog didžiausia dalis jų skundėsi stuburo ligomis ir nuo to kylančiomis kitomis problemomis. Norint išvengti stuburo problemų, - pataria ji, - reikia mankštintis, teisingai kvėpuoti ir maitintis, kvėpuoti švariu oru, kuo mažiau vartoti perdirbtų, cheminių preparatų.

Pavasarį, bundant gamtai, A. Karaliūnaitė pataria susirasti švarų liepyną ir pakramtyti liepų pumpurų, viršūnėlių, kuriuose yra medžiagų, stiprinančių imunitetą, stuburo bei sąnarių kremzles, gražinančių odą ir akis.

„Augalai, kurie tinka kremzlėms, tinka ir akims stiprinti“, - priduria ji.

Stengtis atleisti

„Patarimas labai paprastas – sveikata reikia rūpintis nuo vaikystės iki brandos. Sveikata nėra vien rūpinimasis kūnu, būti sveikam padeda ir meilė“, - sako Klaipėdos universiteto dėstytoja slaugos mokslų daktarė Natalja Istomina.

Ji išskiria kaip svarbius ir kitus sveikos gyvensenos atributus: tinkamą mityba, vandens (iki 3 litrų per dieną) gėrimą, laisvalaikį, derinamą su mėgstamu darbu.

„Aš stengiuosi bent triskart per savaitę nueiti į sporto salę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vakare tik angliavandenius, negalvoti nieko bloga. Jei, kaip man atrodo, kas nors netinkamai pasielgė, visada stengiuosi atleisti, palinkėti jam laimės. Tai labai padeda“, - pasakoja N. Istomina.

Judėti ir bendrauti

Klaipėdos universiteto Medicinos technologijų katedros vedėjas prof. dr. Arvydas Martinkėnas prisipažįsta: „Stengsiuosi bet ko nevalgyti ir daug judėti, vakar, pavyzdžiui, dviračiu nuvažiavau 10 km. Sekmadieniais su draugais einame į pirtį. Stengiuosi nevartoti cukraus, kuo mažiau valgyti bulvių, pyragų, daugiau košių“.

Vaikų socialinės pagalbos centro darbštumo ugdymo mokyklos „10 talentų“ įkūrėjas ir vadovas Vitalijus Chomičenkas vardija: „Reikia gyventi pagal galimybes, mylėti, gerbti vienas kitą. Pyktis yra mūsų didžiausias priešas. Aš daug judu, vaikštau, daug bendrauju su žmonėmis. Jei užsisėdi vienoj vietoj, organizmas ima kentėti. Todėl reikia dalintis meile, energijomis, nelaikyti jų savyje. Kai atiduoti kitam - gauni iš kitų, tuomet energija cirkuliuoja“.

Arbata - jaunystės eliksyras

„Pavasarį  bunda gamta, reikia eiti kartu su ja koja kojon, tuomet būsi jaunas amžinai“, - šypsosi vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas.

Jis pataria: „Nueik  prie upelio, pasivaikščiok miške, surask naujai pražystančių augalų. Aš jau esu prisiskynęs garšvos, dilgėlių lapelių, kiaulpienių šaknų prisikasęs. Pasidarykite iš jų arbatą, tai jaunystės eliksyras. Užpilkite verdančiu vandeniu termose, valandą palaikykite, kad pritrauktų“.

Kiaulpienių šaknis reikia kasti, kol nėra lapų. Kai užaugs lapai, augalo energija persikels į juos, tada jau arbatai geriau rinkti lapus, o šaknis palikti rudeniui.

Be buvimo gamtoje, be arbatų, M. Lasinskas įkvėpimo semtis pataria mąstant vien pozityviai, bendraujant su bendraminčiais, mylint.

Gerbti savo kūną

„Gerbk savo kūną, laikykis dienos režimo, judėk, tinkamai valgyk. O esant sutrikimui rinkitės natūralias priemones“, - pataria Vilniaus natūraliosios terapijos centro gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė. Gydytoja teigia itin vertinanti ajurvedines rekomendacijas, kurios neleidžia visiems valgyti vienodai, o  atsižvelgiant į kūno ypatumus.

„Senatvė neišvengiama, bet jei esi gamtos dalis, nėra baisu numirti, juk sugrįšime kitu pavidalu“, - sako plaukimo varžyboms Švedijoje besiruošianti gydytoja.