Netinkamos darbo sąlygos pakirto jaunų vyrų sveikatą nebepagydomai

Įsidarbinę veiklą plečiančioje modernioje įmonėje du jauni vyrai nė nenumanė, kaip brangiai jiems kainuos darbdavio, dar jauno verslininko, aplaidumas. Trisdešimtmečius suvienijo ne tik bendras darbas, bet ir sunki bei nepagydoma liga – silikozė, po kurios dažnai išsivysto ir plaučių vėžys.

Reklama

Nesisaugojo dulkių

Darbindamiesi jauno darbdavio vadovaujamoje įmonėje vyrai nesitikėjo, kad jų sveikatą ir gyvenimo kokybę bei, deja, trukmę lems tai, jog vadovas, pažeisdamas Darbo kodeksą, nepareikalavo iš jų pateikti sveikatos pažymos. O vienas iš jų, pasirodo, jau darbindamasis negalėjęs pasigirti puikia sveikata ir dėl savo būklės jokiu būdu negalėjęs dirbti su statybinėmis medžiagomis.

Vyrai susirgo, maišydami akmens masės mišinį su dervomis. Nelaimei, jie labiau bijojo dvokiančių dervų keliamos grėsmės sveikatai, o ne nuo akmens masės mišinio kylančių dulkių. Todėl, nors darbdavio ir buvo aprūpinti specialiomis kaukėmis, jas užsidėdavo vėlesniuose darbo etapuose, kai dirbdavo su dervomis.

Pažangiose šalyse nesergama

„Silikozę sukelia kvarcinis smėlis, turintis didelę silicio dioksido koncentraciją, - portalui aiškino LSMU darbo medicinos gydytoja Rita Raškevičienė. – Jei smėlio dalelės yra gana smulkios, jos patenka į plaučių alveolę. Pavojus sveikatai dažniausiai iškyla statybų pramonėje, stiklo, paminklų gamyboje, kai juos tenka šlifuoti“.

Pašnekovės teigimu, šis susirgimas – neeilinis atvejis, nes silikozė pažangiose Europos šalyse yra labai reta liga, išsivystanti per 15 metų. „O čia dar – ūmi, per kelerius metus“, - pabrėžė gydytoja. Ir prognozės ateičiai, kaip atskleidė R. Raškevičienė, anaiptol ne optimistinės: „Silikozė yra nepagydoma liga, linkusi progresuoti bei sukelianti didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu“.

Vienas iš minimų vyrų, pasak pašnekovės, yra labai sunkios būklės, o kitam silikozė dar tik prasideda. Šiuo metu vyksta procesas, kad būtų nustatyta profesinė liga. Iki darbovietės taip ir buvo prieita, nes abu vyrai pateko į tą pačią gydymo įstaigą pas tuos pačius gydytojus. Išsiaiškinus, kad jie dirba toje pačioje įmonėje, netgi tame pačiame skyriuje, pradėta aiškintis giliau.

Sistemos klaidos?

Nors sunkiau sergančiojo artimieji ir svarsto galimybę apskųsti darbdavį, R. Raškevičienė labiau įžvelgia sveikatos priežiūros sistemos klaidas, dėl kurių įvyko ši nelaimė. Visų pirma, gydytojos pastebėjimu, lietuviškieji teisės aktai reikalauja turėti profesinės sveikatos priežiūros specialistus bei darbo gydytojus tik labai didelėms įmonėms, turinčioms daugiau nei pusę tūkstančio darbuotojų.

„Aišku, kiekviena maža įmonėlė nepajėgtų išlaikyti šių specialistų, bet įmanoma vieną samdytis kelioms įmonėms, - įsitikinusi pašnekovė. – Kita vertus, profesinės sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje apskritai nėra ruošiami, darbuotojai, paprastai – slaugytojai ar buvę higienos specialistai – tiesiog siunčiami į tam tikrus kursus. Mūsų universitetas dar tik mąsto pasiūlyti naują studijų programą šiems specialistams parengti“.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos darbdaviai pasitenkina darbų saugos specialistais, kurie rūpinasi kiek kitais reikalais.

„Pavyzdžiui, dar senais laikais teko kartą su higienistais tikrinti vieną įmonę Kaune, kai pamatėme, kaip darbuotojai tiesiog plėšo asbesto plokštes. Higienistai juos perspėjo apie pavojų sveikatai, nors darbo saugos specialistai nematė jokios problemos, - pasakojo R. Raškevičienė. – Tad nenuostabu, kad Lietuva neturi asbestozės atvejų ar asbesto sukelto plaučių vėžio – gėda tai ir pasakyti, nes Europos šalyse kasmet nustatoma tokių ligų bent po tūkstantį. Jeigu kiekviena įmonė turėtų profesinės sveikatos priežiūros specialistus, jie iš karto pastebėtų visus pavojus sveikatai ir ligų sąsajas su darbine aplinka“.

Nėra griežtos atsakomybės?

Be to, keblumų kelia dar ir tai, kad darbuotojų sveikatos priežiūros kontrolės funkcijos patikėtos dviem institucijoms – Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos apsaugos (SAM) ministerijoms.

„Ir, kaip paprastai kad būna, kai krūva auklių, vaikas be galvos, - liūdnai pašmaikštavo pašnekovė. – Socialinių reikalų ir darbo ministerija su Valstybine darbo inspekcija (VDI)  rūpinasi darbo sauga, SAM – profilaktiniu darbuotojų sveikatos tikrinimu bei profesinių ligų nustatymu. Tačiau tai – tik gaisro gesinimas, o VDI šiuo metu užsiėmusi nelegalų gaudymu, ne darbo sąlygomis. Kita vertus, tarsi verslui ir trukdyti negalima, reikia jį palaikyti“.

Pašnekovė neslepia pasipiktinimo ir tuo, kad, anot jos, sveikatos priežiūros paslaugos labiau prieinamos neturintiesiems darbo, o ne dirbantiesiems: „Iš tiesų visiems vienodai atseikėta paslaugų, bet susirgęs darbuotojas ir toliau žaloja savo sveikatą, iki galo neišsigydęs ir eidamas į darbą, nes neturi jokių papildomų privilegijų efektyvesniam gydymui, kad greičiau pasveiktų ir grįžtų į darbą, nekalbant jau apie reabilitaciją ir profesinių ligų nustatymą“.

Kaltas darbdavys

Taigi, kas kaltas dėl trisdešimtmečių vyrų nepagydomai sužalotos sveikatos? „Darbdavys, - nedvejodama atsako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji inspektorė Rita Zubkevičiūtė. – Jis pažeidė teisės aktus. O mes šios įmonės neturėjome prioritetiniame patikrinimų sąraše, nes ji, mūsų žiniomis, buvo registruota kaip prekybos įmonė. Tačiau veikianti 7 metus ji pradėjo legaliai plėsti veiklą, bet mums nepranešė“.

R. Zubkevičiūtės teigimu, šiuo metu esantis labai sunkios būklės vyras jau prieš dvejus metus netiko šiam darbui. „O jaunas darbdavys tiesiog nežinojo, kad jam privaloma iš jo gauti sveikatos pažymą, - sakė inspektorė. – Jis diegė naujas technologijas, kurių dar pats nebuvo gerai įsisavinęs, džiaugėsi ekonominiais rodikliais ir negalvojo apie kitokias grėsmes. Dabar, žinoma, jau visų šios įmonės darbuotojų sveikata yra patikrinta“.

Darbdavio ir darbuotojo reikalas?

O kas turi kontroliuoti darbdavius, kaip šie laikosi įstatymų nustatytos tvarkos? „Jie patys už tai atsakingi, - sakė pašnekovė. – Prieš priimdami į darbą būsimam darbuotojui privalo pateikti specialią privalomos sveikatos tikrinimo medicininės pažymos formą, kurioje nurodoma apie pavojingas darbovietėje darbo sąlygas. Ir darbindamasis žmogus darbdaviui ją pateikia jau gydytojų užpildytą. Paskui kas dveji metai bet kokio dydžio įmonės darbuotojai privalo įmonės nustatyta tvarka profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, o už šias patikras apmoka darbdavys. Šių patikrų rezultatai nuolat rašomi medicininėje darbuotojo knygelėje, kurią darbdavys privalo jam išduoti vos įsidarbinus“.

O jeigu darbdavys nevykdo šios prievolės? „VDI periodiškai tikrina įmones, bet ir patys darbuotojai privalo žinoti savo teises. Jei darbdavys nereikalauja sveikatos patikrinimo, darbuotojai patys turi teisę darbdaviui apie tai priminti. O jei šis ignoruoja tokį priminimą, tuomet jau galima kreiptis į teritorinę darbo inspekciją“, - aiškino R. Zubkevičiūtė.

Apmokės „Sodra“

Portalui pasidomėjus, kas padengs gydymo bei prarasto darbingumo išlaidas minimiems trisdešimtmečiams, inspektorė paaiškino – „Sodra“.

„Nebent tų išmokų nepakaktų visoms išlaidoms padengti, tuomet nukentėjusysis gali civilinio kodekso tvarka darbdaviui pateikti ieškinį už sužalotą sveikatą“, - sakė VLMEDICINA.LT pašnekovė.

Minimoje įmonėje iki šiol vyrų rankomis vykdyti darbiniai procesai yra mechanizuoti, kad dulkės nesklistų į išorę ir nepakenktų žmonėms.