Artėjant šv. Kalėdoms daugelis iš mūsų atidžiau pažvelgia į sielos dalykus, savo psichologines būsenas, bet taip pat ir dažniau susiduria su religija: susitinka su parapijos žmonėmis, galbūt dažniau lankosi Mišiose, apmąsto savo santykį su Dievu.
Įdomu, kad malda vienu metu gali būti ir privatus, ir viešas dalykas, t. y. meldžiamės ir vieni, ir kartu su bendruomene. Maldos veiksmas yra viena svarbiausių dalių visose didžiosiose religijose.
Mokslininkai pastaruoju metu susidomėjo maldos poveikiu žmonių psichologinei būklei. Jie tyrė paprastus žmones: tiek tuos, kurie turėjo kokių nors psichologinių sutrikimų, tiek tuos, kurie neturėjo.
Harvardo universiteto profesoriaus Tylerio Vanderweele’o koordinuojama komanda atrado, kad, kai jauni žmonės meldžiasi kiekvieną dieną, jie turi šiek tiek mažiau depresijos simptomų, yra labiau patenkinti aplinka ir savimi, palyginti su tais, kurie nesimeldžia.
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo apie 2000 suaugusių žmonių, turinčių psichologinių problemų, maždaug 80 proc. apklaustųjų teigė, kad įvairios dvasingumo formos jiems padeda gerinti psichologinę sveikatą. 70 proc. apklaustųjų įvardijo maldą kaip padedančią jiems dorotis su psichologinėmis problemomis. Apklaustieji taip pat dažnai sako, kad ne tik pati malda jiems padeda jaustis geriau psichologiškai, bet taip pat maldos žodžių prasmės apmąstymas, jų kartojimas nuolat.
Vienas iš tyrimo dalyvių sakė, kad „kalbant rožinį atsiranda ramybės jausmas. Tarsi kartotumei kokią nors mantrą“. Maldai persikeliant į viešąją erdvę, pavyzdžiui, lankantis Mišiose arba maldos grupėse, atsiranda ir kitas aspektas: žmogus susitinka su kitais, kalbasi, socializuojasi, o tai taip pat padeda įveikti psichologines problemas.
Tiesa, maldą reikėtų derinti ir su kitomis psichologinės pagalbos priemonėmis: apsilankymais pas psichoterapeutą, sportu, sveika mityba, reguliariu miego ritmu ir t. t. Nepaisant to, malda gali tapti vienu iš elementų, padedančių žmogui jaustis geriau psichologiškai.
Parengta pagal Psychologytoday.com