Kiaušidžių vėžiu sergančios moterys viliasi sulaukti šiuolaikinių vaistų

 Kasdien Lietuvoje daugiau nei viena moteris sužino, kad serga kiaušidžių vėžiu. Per metus šią diagnozę išgirsta apie 450, o apie 200 – miršta kasmet. Daugiau nei pusei moterų yra nustatomas vėlyvos stadijos kiaušidžių vėžys. Šios ligos diagnostika ankstyvoje stadijoje yra didelė problema visame pasaulyje. Tačiau išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra vieni blogiausių Europoje – tik kas trečia moteris, susirgusi kiaušidžių vėžiu, išgyvena penkerius metus. Tą lemia ir efektyvaus gydymo neprieinamumas.

Reklama

 Operacija ir chemoterapija – tik šiuos du gydymo būdus pacientėms gali taikyti Lietuvos gydytojai. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra kompensuojama ir biologinė terapija, kuri priešingai nei chemoterapija, naikina tik vėžines ląsteles ir nepažeidžia sveikų. Sveikatos apsaugos ministerija dar nėra priėmusi sprendimo dėl kompensavimo, o dėl didelės kainos mažai pacienčių šį vaistą išgali nusipirkti.

 „Kelerius metus siekiame, kad situacija pasikeistų ir moterys Lietuvoje gautų efektyviausią gydymą, kuris padidintų jų galimybes išgyventi. Klinikiniai tyrimai rodo, kad biologinė terapija prailgina ne tik laikotarpį be ligos atsinaujinimo, bet ir bendrą išgyvenamumą. Kad šis preparatas veiksmingas ir neturi didelio nemalonaus šalutinio poveikio įrodo ir mano pačios asmeninė patirtis“, – sako onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos „Onkologija.lt“ prezidentė Zita Zamčickienė.

 Lygiai prieš dvejus metus, simboliškai minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, asociacija „Onkologija.lt“ ir šalies onkologai kreipėsi į politikus, atsakingus už sveikatos politikos formavimą, su prašymu, kad pacientėms, kurioms diagnozuotas pažengęs kiaušidžių vėžys, būtų kompensuojama biologinė terapija. Lygiai tiek laiko, nuo 2014 metų vasario mėnesio, pacientės nesulaukė nei atsako, nei vaistų.

 Pasak Nacionalinio vėžio instituto onkologės chemoterapeutės Linos Daukantienės, atlikus operaciją, o po jos pritaikius chemoterapiją, paprastai kiaušidžių vėžys kuriam laikui atsitraukia, tačiau jei navikas yra išplitęs, liga daugeliui moterų atsinaujina. Taikant šiuolaikinę terapiją laikas be ligos paūmėjimo būna gerokai ilgesnis nei taikant tik įprastą chemoterapiją, o tai yra labai svarbus faktorius.  

 Z. Zamčickienė apgailestauja, kad Lietuvoje kiaušidžių vėžiu sergančios moterys yra nuskriaustos, jos negauna šiuolaikinio gydymo, kuris prieinamas daugelyje Europos šalių. Per metus vien asociacija „Onkologija.lt“ neteko kelių dešimčių narių, sirgusių kiaušidžių vėžiu. Tarp jų ir vos dvidešimt trejų metų sulaukusi mergina.

 Likusios gyvena viltimi, kovoja su  šia klastinga liga ir viliasi, kad greitu laiku situacija pasikeis: joms bus prieinami šiuolaikiniai vaistai, suteiktys viltį  gyventi – ilgiau paauginti savo nepilnamečius vaikus ir anūkus.

 „Kai kovoji su vėžiu labai svarbus yra ne tik gydymas, bet ir psichologinė būsena bei tikėjimas kad pasveiksi, o kai žinai, kad gauni pačius moderniausius vaistus ir gydymą, noras kovoti ir viltis, kad gyvensi ilgiau, gerokai sustiprėja, atsiranda daugiau ryžto kovoti“, – neslepia Z. Zamčickienė.   

 Kiaušidžių vėžys visame pasaulyje yra vadinamas tyliuoju moterų žudiku. Kol kas nėra sukurta jokia efektyvi kiaušidžių vėžio patikros programa, todėl paprastai liga diagnozuojama, kai vėžys jau yra pažengęs ir išplitęs.

Viso pasaulio medikai pripažįsta, kad priešingai nei nuo  gimdos kaklelio vėžio, nuo kiaušidžių vėžio  moterys kol kas negali apsisaugoti.

Polinkis sirgti kiaušidžių vėžiu gali būti paveldimas. Moterys, turinčios BRCA geno defektą, rizikuoja susirgti kiaušidžių vėžiu 40 kartų dažniau nei neturinčios. Aptikus šį geną sveikoms moterims, kurios jau neplanuoja turėti vaikų, dažnai rekomenduojama pašalinti kiaušides.