Lyg apelsino žievelė besilupantis dantų emalis, jautrios dantenos, sudirgusi gleivinė ar skirtingų spalvų dėmėmis „išmušti“ dantys – tokį poveikį gali sukelti savarankiškos dantų balinimo procedūros. Specialistų teigimu, pagunda turėti spindinčią šypseną pirmiausia turėtų atvesti į gydytojo odontologo kabinetą, nes tik jis gali pasakyti, kada dantis verta ir galima balinti.
Itin stiprų poreikį estetinėms balinimo procedūroms diktuoja JAV kino, muzikos ir mados industrija. Žinomas britų aktorius Ricky Gervais įvarė siaubo amerikiečių žurnalistui, kai prisipažino, kad kino ekrane matyta netobula šypsena yra tikra ir natūrali, o ne specialiai komedijos žanrui skirta negražių dirbtinių dantų plokštelė. Odontologai sako, kad natūraliai visiškai baltų dantų praktiškai nebūna.
Dantų balinti – tik su gydytojo odontologo leidimu
Specialistai pastebi, kad norinčių akinančios šypsenos ar realybėje neegzistuojančio baltumo dantų Lietuvoje daugėja. Tai patvirtina ir dantų priežiūros, gydymo medžiagomis bei įrangaprekiaujantys specialistai.
„Pagal tai, ką užsako Lietuvos odontologijos kabinetai, kokios prekės paklausiausios, matome, kad dantų balinimas populiarėja, nes įvairios technologijos ir tam reikalingos medžiagos užsakomos vis dažniau“, – įsitikinusi „Dab Dental“ pardavimų vadovė Rūta Čereškevičienė.
Pasak Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos narės, gydytojos odontologės Erminijos Guzaitienės, yra situacijų, kai balinimo procedūros išties galimos ir rekomenduojamos, tačiau kur kas didesnė problema kyla dėl to, kad užuot ėję pas specialistus, žmonės, susižavėję viliojančiomis reklamomis, dantis patiki bet kam.
„Vienu metu, kol nebuvo reglamentuota, tokias paslaugas Lietuvoje galėjo teikti kosmetikos salonai ar net kirpyklos. Jau nekalbant apie tai, kad internetas mirga nuo būdų ir priemonių, kaip galima dantis išsibalinti patiems. Liūdniausia, kad kartais tokie bandymai gali baigtis tikrai nemaloniai ne tik estetiniu, bet ir sveikatos požiūriu“, – sako E. Guzaitienė.
Pagal dabar Lietuvoje bei kai kuriose Europos Sąjungos šalyse galiojančius teisės aktus, dantis balintis galima tik po visapusiškos gydytojo odontologo patikros ir tokią paslaugą gali teikti tik gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai ir burnos higienistai.
„Savarankiškas balinimas, ypač kai naudojamos neaiškios medžiagos, nenurodoma tiksli sudėtis gali būti rizikingas, nes nežinia, koks gali būti šalutinis poveikis, kaip reaguos organizmas. Balinimas draudžiamas vaikams iki 18 metų. Apskritai jo negalima atlikti, kol burnos būklė nėra ištirta ir aiški. Pasislėpęs dantų ėduonis, apydančio audinių bei kitokie pažeidimai, kurių žmogus dar net nejaučia, po savarankiško balinimo gali paūmėti. O žinant, kad mūsų šalies gyventojų dantų būklė nėra labai gera, be to jie neskiria daug dėmesio profilaktikai ir tinkamai dantų priežiūrai, procedūros turėtų būti parenkamos itin apdairiai“, – įsitikinusi odontologė.
Visiškai balti dantys – itin reti
Tendencijos ne tik skirtingose šalyse, bet ir žemynuose labai skiriasi. Tobulai baltų dantų kultas ypač stiprus JAV. Tuo tarpu gydytojai odontologai sako, kad dalį žmonių klaidina įsivaizdavimas, jog dantys natūraliai gali būti akinančiai balti.
„Pirmiausia, tai reikia žinoti ir susitaikyti su tuo, kad natūraliai tobulai balti dantys tiesiog labai reti. Tai veikiau balinimo priemonių gamintojų reklamos, mados ar kino industrijos diktuojamas kultas, kuriuo dalis žmonių bando sekti. Labai retai, bet ir Lietuvoje pasitaiko, kad į kėdę sėda pacientas su taip stipriai išbalintais dantimis, kad standartinė spalvų paletė jam jau nebetinka“, – pasakoja E. Guzaitienė.
Skirtingai nuo balinimo, dantų tiesinimo procedūros labai dažnu atveju sprendžia jau ne tik estetines, bet ir sveikatos problemas.
„Tiesinimas, kuris taip pat kartais gali atrodyti daromas tik dėl grožio, vis dėlto yra svarbus sveikatai. Netaisyklingas sąkandis, kreivi dantys ateityje gali lemti tikrai rimtas problemas. Žinoma, šios problemos neatsiranda per naktį, jos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir būtent tada yra tinkamiausias metas toms problemoms spręsti“, – sako Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos narė.
Apie tai, kokios tendencijos vyrauja ir kokios problemos kyla, daugiau sužinoti bus galima parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rugsėjo 21-23 d. vyksiančioje parodoje „Baltmedica“, kurios metu vyks mokslinė konferencija „Baltic Dental Days“. Joje bus pristatomos odontologijos srities naujovės, ekspertų įžvalgos, o parodos metu prie apskritojo stalo pasidalinti patirtimi susės Baltijos jūros regiono šalių odontologų atstovai.