Dovanojami jau pradėti, bet nebaigti vartoti vaistiniai preparatai. Kodėl negalima jų vartoti?

Paskutiniąsias kelias savaites gydymo įstaigos sausakimšos pacientų. Tačiau ne visi, pasijutę prastai, iš karto skuba dėl gydymo taktikos tartis su gydytoju. Nemažai žmonių skaudančią gerklę, varvančią nosį, kosulį ir kitus viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus pradeda gydytis patys, vartoja vienokių ar kitokių nereceptinių vaistų.

Reklama

Jaunųjų gydytojų asociacijos narė, šeimos medicinos rezidentė Kristina Grigaliūnaitė sako, kad toks pacientų elgesys iš principo nėra ydingas – dėl nedidelio, savaime praeinančio negalavimo neverta laiką gaišti ilgoje eilėje tarp kitų sergančiųjų ir tokiu būdu rizikuoti užsikrėsti kuo nors papildomai. Tačiau būtina atminti, kad gydytis savarankiškai, nepasikonsultavus su gydytoju, galima tik trumpai.

„Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta ir toliau vargina prasta savijauta, jei sunkėja bendra būklė, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti būtini vaistai, aptarti jų vartojimo ypatumai, - teigė pašnekovė – Priešingu atveju net ir pats paprasčiausias bei iš pirmo žvilgsnio visai menkutis negalavimas gali komplikuotis į rimtą ligą, kuriai įveikti reikės žymiai daugiau organizmo jėgų, laiko bei finansinių išteklių“. Gydytoja tvirtino, kad tai akcentuojama ir visose nereceptinių vaistų pakuočių informaciniuose lapeliuose – primenama, kad preparatu be gydytojo konsultacijos, negalima gydytis ilgiau nei kelias dienas.

Antibiotikai – iš socialinio tinklo?

Kaip dar vieną savarankiško gydymosi klaidą K. Grigaliūnaitė įvardija netikslingą antibiotikų vartojimą.

„Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėjęs į vaistinę jų nenusipirksi be gydytojo išrašyto recepto, visgi kai kurie žmonės šių antiinfekcinių vaistų turi likusių iš seniau, ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų. Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, jie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas. Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. Kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, išsiaiškinti galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus. Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams, kitaip tariant, kai jų jau tikrai reikės, šie vaistai neveiks“, - aiškino Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė.

„Atrodytų, esame sąmoningi, suprantame, kad vaistai – ne maistas, ne saldainiai, kuriuos galima vartoti bet kada, tačiau vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, beje, ir tarp vaikus auginančių mamų, kai vaistais, tarp jų ir antibiotikais, dalijamasi socialiniuose tinkluose – siūloma pigiau nusipirkti ar tiesiog atiduodami jau pradėti vartoti, bet nebaigti preparatai. Žinoma, atsiranda ir susigundžiusiųjų minėtais pasiūlymais. Džiaugiamės, kad mūsų tarnyba sulaukia pilietiškų asmenų klausimų, kaip reaguoti į tokio pobūdžio žinutes. Vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus vaistus – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata“, - teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.

Anot jos, tokiu būdu įsigytus vaistus vartoti nesaugu, nes nežinia, kur jis buvo įsigytas, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis preparatas buvo laikomas.

„Jeigu jūs ar jūsų artimasis sergate, kreipkitės į gydytoją, atlikite tyrimus ir gydykitės atsakingai. Internetu vaistus galima įsigyti tik iš legaliai veikiančių vaistinių, tačiau šiuo metu receptiniai vaistai (antibiotikai – receptiniai vaistai) internetu negali būti parduodami“, - tvirtino VVKT atstovė.

Labai svarbu nepamiršti vienos, galima sakyti, jau globaline tapusios problemos – dėl per didelio ir neatsakingo antibiotikų vartojimo kai kurių infekcijų jau nebegalima išgydyti, nes bakterijos tampa atsparios.

„Labai svarbu atminti tai, jog vartojant nepilną antibiotikų kursą (2-3 dienas vietoj 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, kad infekcija „aprims“, bet bakterija gali ir nežūti. Ji gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi“, - atkreipė dėmesį gydytoja K. Grigaliūnaitė.