0 promilių vairuotojui: vis dar yra tam prieštaraujančių

Praeitą savaitę Seimas plenariniame posėdyje priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dalis vairuotojų bus laikomi neblaiviais, jei etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršys nulį promilių. Tam prieštaravo net trečdalis parlamentarų. Sveikatos edukologė Daiva Marazienė įsitikinusi, kad visiems vairuotojams turėtų būti 0 promilių taisyklė, nes net ir mažiausias alkoholio kiekis keičia vairavimo įgūdžius. D. Marazienės nuomone, sulaikymai tik praskleidžia kraštelį skraistės, slepiančios didelę tautos alkoholizmo problemą.

Reklama

Sunkiai sekasi išblaivėti

2004 m. (2008 m. galutinė korekcija) sveikatos apsaugos ministro įsakymu įtvirtinta Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programa. Neblaivūs sulaikyti vairuotojai turi išklausyti programos paskaitas. Per kelias valandas jie išklauso 13 skirtingų paskaitų.

Deja, tačiau kartais į paskaitas jie niekaip negali ateiti blaivūs. Dėl to tokius mokymus jau 10 metų vykdanti D. Marazienė įvedė privalomąjį kiekvieno įtartino (kurie gėrė vakar ar atrodo neblaivūs) atėjusio į paskaitas patikrinimą dėl girtumo alkotesteriu.

„Atsimenu atvejį, kai vienų kursų metu susirinkę turėjo pasisakyti, už kiek promilių buvo sulaikyti. Vienas vyras buvo įpūtęs daugiau nei 3 promiles, tai susirinkusiųjų reakcija mane sukrėtė – jie jam pradėjo ploti! Tokia tų nusižengusiųjų pozicija – jei daug gali išgerti, vadinasi, esi šaunuolis. Tokia reakcija puikiai atskleidžia ir visuomenės poziciją alkoholį vartojančiųjų atžvilgiu, neretai ji būna dviprasmiška – jei geria Seimo narys, piktinamės; jei kažkoks artimas visai negeria – tada gal jis kvailys?“ - sako sveikatos edukologė.

Privalomas sveikatos mokymas vyksta visuomenės sveikatos biuruose arba privačiose įstaigose, dabar juos organizuoja net ir poliklinikose. Nelygu koks miestas, už šiuos kursus žmogui reikia susimokėti nuo 60 iki 100 litų. Negavę specialaus pažymėjimo, patvirtinančio kursų baigimą, jie negalės susigrąžinti teisės vairuoti. Vien Kaune prieš kurį laiką tokius mokymus organizuojančių įstaigų buvo daugiau nei 30.

Nesuvokia, jog prastai vairuoja

Per metus sulaikoma apie 12 tūkst. vairuotojų, vairavusių išgėrus. Dar iki naujojo įstatymo pakeitimo leidžiamų promilių skaičius buvo gan liberalus. Pavyzdžiui, dvejų metų vairavimo stažo neturintis vairuotojas galėjo įpūsti 0,2 promilės. Ilgiau vairuojantieji galėjo įpūsti iki 0,4 promilės. Vadinasi, tądien jiems buvo leidžiama išgerti taurę kokio nors gėrimo. Dabar dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai, išgėrę net ir mažiausią kiekį alkoholio, negalės sėsti prie vairo, o patyrusiems dar leidžiama išgėrinėti.

„Bendraujame su policijos pareigūnais ir iš jų dažnai girdime tokius pasakojimus, kad sulaikytas išgėręs žmogus nesuvokia, jog prastai vairuoja. Pareigūnai mato, kad mašina svirduliuoja kaip girtas žmogus, o vairuotojas stebisi, kodėl buvo sulaikytas. Išgėrus sulėtėja reakcijos greitis, apsunkinama dėmesio koncentracija. Esant 0,4 promilės regėjimas fokusuojasi į kelio vidurį, todėl nebegalima adekvačiai reaguoti į eismo ženklus, šviesoforo signalus, pėsčiuosius“, - sako D. Marazienė.

Gali padaugėti teisminių situacijų

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras atkreipia dėmesį į laboratorinės įrangos paklaidas. „Pati idėja dėl 0 promilių yra gera, tačiau, manau, įstatyme galėjo būti pabrėžta laboratorinės įrangos paklaida. Net jei žmogus visai nevartojo alkoholio, laboratorinis kraujo tyrimas gali fiksuoti 0,05 promilės, o policijos pareigūnų turimi alkotesteriai turi dar didesnes paklaidas. Tikėtina, kad dėl to ateityje bus daugiau teisminių situacijų ir dažniau bus daromas tikslinamasis laboratorinis kraujo tyrimas“, - sako medikas.

Jis taip pat pabrėžia, kad nuo žmogaus lyties, kūno masės, fermentinės sistemos bei kitų organizmo parametrų priklauso, kiek alkoholio galima išgerti ir neviršyti 0,4 promilės.

„Nėra taisyklės – išgėrei kažkiek, vadinasi, įpūsi tiek. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad išgėrus du butelius alaus iš karto bus galima pripūsti 0,4 promilės. Tačiau koks bus efektas kitą dieną po išgertuvių, prognozuoti neįmanoma“, - sako R. Badaras.

Gal trukdo sveikata?

D. Marazienė mato, jog pastangos „nunulinti“ visus vairuotojus yra milžiniškos, o rezultato pasiekti niekaip nepavyksta.

„Aš labai už tai, kad visiems vairuotojams būtų O promilių, tačiau tiek metų vykdoma veikla siekiant pakeisti įstatymus neduoda jokio rezultato. Tai, aišku, verčia susimąstyti apie visuomenės vertybes, apie tikruosius priklausomybės mastus ir kas prisideda prie to, kad situacija niekuomet negerėtų“, - svarsto D. Marazienė.

Labai dažnai oponentai meta kortą – nuo giros ar kefyro gali kažkiek pripūsti. Ar tai tiesa? Gydytojas toksikologas R. Badaras sako, jog nuo kefyro promilės nepasidarys, tačiau nuo giros gali.

Taip pat teko skaityti, kad tam tikri virškinimo sistemos bakterijų sudėties pokyčiai leidžia žmonėms šiek tiek įpūsti promilių. Šį teiginį gydytojas vadina mitu.

Kursai atskleidžia problemą

D. Marazienė prisiminė atvejį, kai net kelis kartus vienas vyras skambino ir keitė savo atvykimo datą, o iš jo balso galima buvo suprasti, jog jis neblaivus. Taip pat sveikatos edukologė, rengianti kursus prasižengusiems, pastebi įdomią tendenciją – kartu atvykusios žmonos, kad nesėdėtų koridoriuje, kviečiamos pasiklausyti paskaitų ir kai kalbama apie priklausomybes, anoniminių alkoholikų grupes, jos labai aktyviai tą informaciją konspektuoja.

„Kurie ateina pas mus į paskaitas, visuomet būna nekalti. Tie, kuriems nustatoma 0,4 promilės, visuomet bylinėjasi. Dažnai sako, jog „buvo labai trumpas atstumas iki namų ir tas policininkas čia ne laiku pasimaišė“. Ateina ir tokių, kurie išrėžia, jog jie nėra valkatos, kurie geria ir gulinėja pasieniais, todėl nieko jie nesiklausys, duok jiems pažymėjimą, ir viskas. Tenka ilgai aiškinti ir bandyti įtikinti, kad jie turi problemą, kad tas valkata neturi mašinos ir nesėda išgėręs prie vairo, o jis (net ir eidamas rimtas pareigas valstybinėje įstaigoje) kelia grėsmę visuomenei. Vesdama kursus aš labai jaučiu, kad 60 proc. mano klausytojų yra nuolat geriantys, jie yra priklausomi. Tai nėra vienkartinis atvejis, kad išgėręs sėdo prie vairo, jie sistemiškai vairuoja išgėrę“, - sako D. Marazienė.

Tikruosius alkoholizmo ir vairavimo išgėrus mastus atskleistų duomenys apie vairuotojus, kuriems sulaikymo metu buvo nustatytos ribinės 0,4 promilės. Deja, bet tokius vairuotojus policijos pareigūnai turi paleisti ir dar palinkėti gero kelio.

Ateities perspektyva – patekti už grotų

Latvijoje girti sulaikyti vairuotojai gali patekti už grotų maždaug pusmečiui. Panašų įstatymų projektą planuojama teikti jau šių metų rudenį ir mūsų Seime. Kalbama apie baudžiamąją atsakomybę sisteminiams vairuotojams, t.y. tiems, kurie nuolat išgėrę sėda prie vairo.

Ne vienerius metus įvairios organizacijos bando įtikinti mūsų valdžios atstovus, kad priklausomą žmogų, t.y. sergantį, reikia ne už grotų sodinti, o gydyti. Dabar tą pačią taisyklę taikys ir priklausomiems nuo alkoholio. Juk akivaizdu, kad išgėrę prie vairo sėda ne dėl to, kad suteiktų sau pikantiškų pojūčių (pagaus ar nepagaus?), o dėl to, kad alkoholis yra jų gyvenimo dalis, tokia stipri, kad blaivaus laiko būna ne taip jau ir daug.

Be to, tiek šalies, tiek užsienio ekspertai pastebi, jog Lietuvos kalėjimai yra perpildyti. Seimo kontrolierių įstaigos kvietimu mūsų šalyje šio mėnesio viduryje svečiavosi Suomijos ombudsmenas Petri Jääskeläinen. Susipažinęs su Lietuvos bausmių sistema, Suomijos ombudsmenas stebėjosi įkalinimo vietų ir nuteistųjų Lietuvoje gausa.

„Suomija pakeitė požiūrį į nuteistuosius, buvo keičiama bausmių vykdymo sistema, kurios tikslas – mažinti įkalintųjų skaičių. Šiuo metu mėginama bausmes, susijusias su laisvės suvaržymu, keisti kitomis. Įkalinimas Suomijoje turėtų tapti griežčiausia ir išimtine bausme“, – sakė jis.

Perpildyti kalėjimai visuomet susiję su trijų grėsmingiausių infekcijų– hepatito C, tuberkuliozės  ir ŽIV - plėtimusi. Moldovos nevyriausybinės organizacijos vadovas Denis Marucha laiške tarptautinei bendruomenei rašo, jog kalėjimai – tai vieta, kur koncentruojasi visos infekcijos. „Pernai šalies kalėjimuose buvo 6 666 žmonės. Maksimalus kalėjimų sutalpinimas turi siekti 5 507 žmones. Mūsų skaičiavimais, ŽIV infekuotų juose 1,8 proc. Iš 3 000 esančių tardymo izoliatoriuje 75 serga tuberkulioze, 170 infekuoti ŽIV“, - rašoma Moldovos ŽIV aktyvisto laiške.

Ar nebus taip, kad stabdant karą keliuose per baudžiamąją atsakomybę bėgama nuo vilko ir užšokama ant meškos – infekcijų protrūkio kalėjimuose?