10 mažų įpročių, kurie gali pagerinti jūsų savijautą

Jau tradiciškai Naujųjų metų pradžia žymi laiką, kai ne retas mūsų keliamės ambicingus tikslus, duodame sau pažadus keisti ir gerinti įvairias savo gyvenimo sritis. Vis dėlto kartais net ir mažo pokyčio dėka gali pasikeisti labai daug. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pranešime žiniasklaidai įvardina dešimt nedidelių įpročių, kuriuos prisijaukinti bus nesunku, o teigiamą rezultatą turėtume pajusti pakankamai greitai.

Reklama

Laikas gryname ore. Bent pusvalandis, praleistas gryname ore einant sparčiu žingsniu, gali atstoti nedidelę treniruotę, o į smegenis patekęs grynas, šviežias oras jūsų organizmą aprūpins didesniu kiekiu deguonies. Taip jausitės žvalesni, kupini daugiau jėgų, jausite, kad galite mąstyti blaiviau. Vaikščioti labai paprasta – vietoje kelionės automobiliu, rinkitės kelionės tikslą pasiekti pėsčiomis, savaitgalį aplankykite vaizdingus pėsčiųjų takus, užklupus pūgai patys nukaskite šaligatvius.

Subalansuota mityba. Daug ir dažnai aptariama tema, kurioje noriu akcentuoti visavertės mitybos svarbą. Organizmą stiprinkite omega rūgštimis, kurios kūnui suteikia papildomo „kuro“ sunkiai dirbant, keliaujant, stresinių situacijų metu. Šių rūgščių gausu žuvų taukuose, alyvuogių aliejuje, linų sėmenyse. Virškinimui pagerinti į kasdienį racioną įtraukite maisto produktus ar papildus su probiotikais. O organizmą stiprindami kolagenu ne tik džiaugsitės žvilgančiais plaukais ir lygesne oda, bet taip pat šis papildas padės išsaugant sveikus sąnarius ir stiprinant kraujagyslių sieneles.

Alkoholio atsisakymas. Tyrimai rodo, jog egzistuoja ryšys tarp alkoholio vartojimo ir susilpnėjusio imuniteto, todėl pablogėja organizmo gebėjimas apsiginti. Kai organizmui tenka užduotis apdoroti alkoholį, vietoje maistingųjų medžiagų, kurias gautų iš maisto, įsisavinamos nenaudingos kalorijos. Dėl to atsiranda vitaminų, baltymų, kitų naudingųjų medžiagų trūkumas ir organizmas tampa lengviau pažeidžiamas, mažiau atsparus nervų sistemos, odos, širdies ligoms. Tad imunitetą stiprinti svarbu nuolat, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, jog organizmas nestokotų vitaminų B ir C. Dar geriau – tiesiog nevartoti alkoholio.

Tinkama higiena. Saugant save ir artimuosius, ypač šaltuoju periodu prisiminkime higienos etiketą. Naudokime dezinfekcinius rankų skysčius, kosėkime ar čiaudėkime prisidengdami alkūne, dezinfekuokime dažnai liečiamus paviršius. Jei jaučiame peršalimo ligos simptomus – liekame ir sveikstame namuose.

Profilaktika. Bent kartą per metus kviečiu apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti sveikatą. Sakote, tai žino visi? Užsisukę darbų sūkuryje ne retai save pamirštame, todėl kviečiu prisiminti, kada pastarąjį kartą atlikote išsamius sveikatos tyrimus, aptarėte savo sveikatos būklę ir planus su specialistu. Viliuosi, kad veiksmai siekiant rūpintis savo sveikata dar iki susergant taps jūsų ir jūsų artimųjų įpročiu.

Grūdinimasis. Dabar kaip niekada anksčiau populiarėja grūdinimasis, ypač – maudynės vandens telkiniuose visus metus iš eilės be pertraukų. Tai geras būdas praleisti laiko gamtoje, tačiau šioje temoje noriu akcentuoti laipsniškumą. Vandens procedūrų intensyvumas prasideda ir vėliau didėja tokia tvarka – apsitrynimai, apsipylimai, įvairios vonios, kontrastiniai dušai ir tik tuomet maudynės uždaruose ir atviruose vandens telkiniuose. Užsigrūdinus, kūnas lengviau atlaiko permainingas oro sąlygas, stiprėja imunitetas, tad rečiau sergama, padaugėja energijos, teigiamai veikia nervų sistemą, jaučiama padidėjusi energija ir dėmesys.

Miegas. Sako, jog miegas – tai vaistas. Ir iš tiesų, kokybiškas miegas ir pakankamas jo kiekis daro didelę įtaką gerai savijautai ir sveikatai. Geresnė koncentracija, didesnis jėgų kiekis, sklandesnė širdies veikla, greitesnis metabolizmas ir dar daug kitų privalumų. Miegokite ramiai ir saldžiai.

Gerkite daugiau vandens. Vanduo organizmui padės išvalyti toksinus ir palaikyti natūralų skysčių kiekį. Norint žinoti, kiek tiksliai reikia išgerti vandens, moterys turėtų 0.037 l padauginti iš savo svorio, o vyrai – 0.035 l.

Emocinė sveikata. Kalbant apie gerą savijautą, emocinė gerovė yra ypatingai svarbi. Skirkite laiko poilsiui, savo pomėgiams, laikui su artimais žmonėmis. Siekite vengti stresinių situacijų, o susidūrę su jomis, ieškokite būdų, kaip tinkamai nusiraminti, pavyzdžiui, medituojant, didinant fizinį aktyvumą ir pan.

Imkitės po vieną naują įprotį. Išsikėlę daug didelių tikslų geros savijautos link, galime greitai perdegti ir nesulaukę rezultatų apleisti naujuosius įpročius. Todėl siekiant pokyčių patarčiau imtis po vieną tikslą. Patikėkite, net ir iš pirmo žvilgsnio mažas įprotis gali turėti reikšmingą poveikį mūsų savijautai. O išsiugdę naują įprotį turėsime daugiau motyvacijos imtis sekančio.