Gerosios žarnyno bakterijos (probiotikai) ypač svarbios, kai žmogus serga žarnyno ligomis ar turi kitų bėdų, netoleruoja gliuteno ar laktozės, vargina egzema, žvynelinė, iš burnos sklinda blogas kvapas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. O gerai tai, pabrėžia daktaras, kad šių bakterijų lengva gauti su maistu, ir išvardija dešimt produktų, kuriuos turėtumėte įtraukti į savo racioną.
„Ar jums yra kada nors yra skaudėję pilvą? Ar esate skuodęs į tualetą bijodami, kad nespėsite? O gal pavydite tiems, kurie tuštinasi kasdien, nes pats tuštinatės kartą per savaitę? Ar negalite kažko valgyti, nes sudirgsta žarnynas? O gal esate antibiotikų mėgėjas? Tokiais atvejais padėti gali daugiamilijoninė gerųjų žarnyno bakterijų armija, vadinama probiotikais“, – sako profesorius Alvydas Unikauskas.
Jo teigimu, probiotikai ypač svarbūs tada, kai žmogus serga žarnyno ligomis, netoleruoja gliuteno ar laktozės, turi pralaidų žarnyną, viduriuoja, viduriai užkietėję, pučia pilvą, vargina egzema, žvynelinė, blogas kvapas iš burnos, mano, kad per greitai sensta.
„Minėtų ligų ir simptomų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Galiu paminėti net jūsų gimimo būdą – ar gimėte natūraliai (vaginalinis gimdymas), ar ne. Pastaruoju atveju jums greičiausiai taip pat trūksta gerųjų bakterijų. Gal jūs vartojate daug įvairių vaistų, įskaitant kontraceptikus, saldumynus, perdirbtą maistą. Visa tai iš jūsų pavagia probiotikus“, – aiškina A. Unikauskas.
Jo žodžiais, natūralių probiotikų yra daug ir įvairių, tad įtraukti juos į savo racioną ir su maistu gauti taip reikalingų medžiagų labai paprasta.
Rauginti kopūstai – vienas populiariausių natūralių probiotikų Lietuvoje. Juos rekomenduojama valgyti po 1–3 šaukštus prieš valgį arba įmaišyti į salotas. Be to, rauginti kopūstai naudingi ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai.
Kimčiai – tai korėjietiškai rauginti kopūstai su aitriosiomis paprikomis. Juose gausu antioksidantų, gerinančių kraujotaką, širdies veiklą bei virškinimą.
Kefyre gausu naudingų bakterijų, raugo bei riebalų. Geriausiai tinka iš žalia žole mintančių galvijų (geriausia ožkų) pieno pagamintas kefyras.
Natūralus jogurtas turėtų būti iš natūralaus pieno ir viso riebumo. Avies piene gausu vitamino D ir pieno baltymų. Naudingas ir ožkų pienas. Karvių pieno jogurtas taip pat gali būti naudojamas, bet jame yra tam tikrų alergijas sukeliančių baltymų.
Neapdorotas (brandintas) sūris. Jame gausu ne tik probiotikų, bet ir vitamino K. Geriausiai tinka avies arba ožkų pieno brandinti sūriai.
Obuolių sidro actas. Jame esančios rūgštys padeda išlaikyti tinkamą skrandžio pH, skatina natūralių probiotikų augimą. Per dieną rekomenduojama nuo 1 arbatinio šaukšto iki 2 valgomųjų šaukštų obuolių sidro acto įmaišyti į vandenį ar tiesiog įpilti į salotas.
Rauginti agurkai. Juose gausu ir silicio dioksido, naudingo odai.
Sojų pasta (misas) naudojama tūkstančius metų. Joje gausu naudingų bakterijų ir grybų, vitamino B. Įdėkite šiek tiek sojų pastos į sultinį ar tiesiog valgykite ją vieną.
Gira. Ją galima gaminti iš duonos, runkelių bei kitų daržovių.
Kombučia (arbatos grybas) – fermentuota arbata. Pasigaminkite šios fermentuotos arbatos namuose. Joje gausu organinių rūgščių, probiotikų, fermentų, vitamino B, polifenolių. Kombučią galima gerti su šalavijų sėklomis, uogomis.