V. P. Andriukaičio ironija: „Taip, naikinu privačią mediciną, bet, rodos, tai nuo manęs nepriklauso“(8)
Penktadienį, minėdamas dviejų mėnesių vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai sukaktį, Vytenis Povilas Andriukaitis aplankė Klaipėdos ligonines, Visuomenės sveikatos centrą, pasidalino savo idėjomis apie lietuviškos sveikatos apsaugos reformą.
Atkreipė dėmesį į biudžeto ribas
Aplankęs keturias uostamiesčio ligonines - Vaikų, Jūrininkų, Universitetinę ir Respublikinę, - po pastarosios naujų korpusų pamatais įkasęs kapsulę, V. P. Andriukaitis susitiko su Klaipėdos medikų bendruomene.
Dalindamasis savo įspūdžiais apie Klaipėdą, ministras pasidžiaugė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu, išsaugota jūrinės specifikos medicina. Kalbėdamas ne tik apie uostamiesčio, bet visos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos viziją, V. P. Andriukaitis pirmiausia prabilo apie būtinybę logiškai planuoti, pasak jo, patologijos centrų išdėstymą. „Juk yra skirtumas, ar atlieki 100 intervencijų, ar 1000. Todėl reikia spręsti, į ką koncentruotis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, - kalbėjo ministras. - Kur mes koncentruojame onkologinę pagalbą, kur – kardiochirurgiją ir panašiai. Negalima imti ir sugalvoti, kad dabar štai savo ligoninėje mes norime įkurti kardiochirurginį skyrių. Kiek tų vienodų skyrių bus? Dešimt? Nepaveš tiek mūsų biudžetas. Lietuvos biudžetas buvo, yra ir bus ribotas. Augantis, bet ribotas. Šiems metams jis turi 4 mlrd. 100 mln. Lt. Ir viskas“.
„Juk jūs nesiremiate į privačias lėšas. Remiatės į viešąsias, mūsų visų lėšas, į biudžeto lėšas. Tad ir nešame atsakomybę visi kartu, - tęsė mintis V. P. Andriukaitis. - Man sako: „Padalink 11 mln. Lt 248 projektams, kurių sąmata – 380 mln. Lt. Neįmanoma! Juk negali visiems visko žadėti. Turi žiūrėti labai blaiviai, kur galime - užbaigti pradėtus projektus. Štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pradėta renovuoti operacinė ir neužbaigta, tad, aišku, kad reikia pastūmėti šį procesą ir visų pirma jį užbaigti. Tai nereiškia, kad kenksi kažkam kitam, bet tai reiškia, kad tai bendras reikalas. Žiūrėkim, Jonas Sąlyga (Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas. – Aut. Past.) sako: „Įrenkime lėktuvų aikštelę abiem ligoninėms (KUL ir KJL – autorės pastaba). Gal parenkime projektą“. Pažiūrim, ką galime čia daryti, kad tai būtų bendras projektas, kad jo nelemtų kažkokios aplinkybės, jokie atsitiktiniai veiksniai – „myliu-nemyliu“, ir t. t“.
Šeimininkas – gydytojas, ne pacientas
V. P. Andriukaitis sakė matąs labai gerą pavyzdį viešam atviram bendradarbiavimui, aptariant pirminės sveikatos priežiūros sistemos, eilių valdymo, biudžeto lėšų panaudojimo, privataus ir viešojo sektoriaus santykių problemas. „Aš šioje kėdėje esu pasodintas tam, kad ginčiau viešąjį interesą, viešąjį sektorių. Todėl žiūriu ir ieškau atsakymo, ką reiškia nemokamas gydymas, kuris finansuojamas iš biudžeto, ir ką reiškia draudiminis gydymas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, - kalbėjo ministras. –Žiūriu, kiek mūsų viešasis sektorius pajėgus gydyti ir teikti paslaugas“.
Ministras pabrėžė sąmoningai išskiriantis minimas sąvokas, mat laikąsis principo, kad gydytojas gydo, o ne yra šokdinamas paciento. „Priešingu atveju pacientas reikalauja: „Padaryk tą, padaryk aną, o jei nepadarai, kreipsiuosi dėl žalos atlyginimo“. Ne, taip neturi būti. Gydymo procese šeimininkas yra gydytojas, jis valdo diagnozės nustatymo metodiką, gydymo technologijas, jis atsakingas už medikamentų skyrimą“, - kalbėjo ministras.
Atrodo, privačios medicinos ateitis nuo ministro nepriklauso
Tiesiai šviesiai klaipėdiečių paklaustas, ar naikina privačią mediciną, V. P. Andriukaitis atsakė: „Aš esu tas žmogus, kuris pateikiau sveikatos priežiūros įstatymą, kuriame įtvirtinau privačią mediciną. Nežinau, kiek yra padaryta viešųjų ryšių akcijų, kurios nori įrodyti, kad aš ją naikinu, bet jeigu jie taip nori išgirsti, taip, aš naikinu privačią mediciną, bet, rodos, nuo manęs tai nepriklauso“.
Savo atsakymą ministras pagrindė šmaikščia ištrauka iš vieno apsakymo: „Sėdi gubernatorius Sibire ir skaito laikraštį apie tai, kokia netvarka Amerikoje. Tada nutarė ir užrašė rezoliuciją straipsnio antraštėje: „Sunaikinti Ameriką“. Paskui pasikasė galvą, susivokęs padėjo kablelį ir prirašė: „Bet, atrodo, tai nuo manęs nepriklauso“. Taip ir aš galiu pasakyti:„Taip, žlugdau privačią mediciną, bet atrodo, kad tai nuo manęs nepriklauso“. Iš tiesų nematau šio klausimo logikos. O kalba ir piktinasi tie, kurie nori dvigubo pelno – iš PSDF, ir iš privačios kišenės. Juk jie puikiai supranta, kad jie yra pelno siekiantys subjektai, bet jeigu taip yra, tai kodėl pretenduoja į PSDF lėšas? Kuo daugiau steigiasi UAB, tuo labiau apsunkina viešojo sektoriaus padėtį. Suprantu viešųjų ryšių akcijas, kad norima parodyti, koks čia raudonas atėjo. Taip, raudonas. Na ir ką? Lietuvos trispalvėje yra trys spalvos – geltona, žalia, raudona. Man labiausiai patinka raudona“.
Ministras paaiškino nesiekiąs užkirsti kelio privačiai medicinai pretenduoti į PSDF lėšas, bet ne tose srityse, kuriose ji norės, bet ten, kur reikės pagalbos viešajam sektoriui. „Pirma, vieši pinigai bus skiriami viešajam sektoriui. Antra, jei jam (viešajam sektoriui) ko nors trūksta, jei nesugeba suvaldyti eilių, nespėja atlikti tyrimų, formuosime užsakymą, skelbsime konkursą, ir tegu jame dalyvauja privatus sektorius, bet sąlygos bus tomis pačiomis finansinėmis taisyklėmis, kaip ir viešai ligoninei, - aiškino V. P. Andriukaitis. – Bet privatus sektorius nori daryti kitaip. Nori paimti dvigubai pinigų. Neva mes geriau darome, turime kokybę ir taip toliau. Bet kam čia jūs pasakojate tas pasakas? Aš žinau, kad tie patys mano kolegos dirba ir ten, ir ten. Tada jau būtų visiškas absurdas, jei viešajame sektoriuje tas pats gydytojas dirba prasčiau, o privačiame – jau labai kokybiškas. Bobučių pasakos. Dar įdomiau, jei iš viešojo sektoriaus pacientas siunčiamas į privatų kabinetą, kuris paima pinigus, o jei dar reikalinga, tą patį žmogų vėl paguldo į viešąją ligoninę. Tad neveidmainiaukime“.
Kaip neigiamą esamos sistemos pavyzdį ministras pateikė ir eiles endoprotezams, kai trejus ketverius metus tos pačios pavardės nepajuda į priekį. „Nes visi tie, kurie turi pinigų, išsioperuoja. Tad kas čia yra? Jeigu privalomasis sveikatos draudimas yra, ir jis turi taisykles, tai būkit malonūs – eilės yra, ir diskutuokim dėl eilių, nes tai pykdo žmones. Ant mūsų balto chalato krenta dėmės, - emocingai kalbėjo ministras. - Jei milijardas litų nueina neaiškiam vaistų kompensavimui ir brangiems tyrimams kompensuoti - stop. Tada aš nesutinku, tada aš diskutuoju su visais viešai. Mano nuomone, reikia tvarkyti viešąjį sektorių geriau, sąžiningiau, operatyviau, atviriau. O privatininkai – prašau, dirbkit nors ir su ugnies žeme. Svarbu, kad jūs turėtumėt licenciją, atitiktumėte higieninius reikalavimus, bet jei jūs norite aplikuoti į viešuosius finansus, prašau, tik lygiomis sąlygomis“.
Klaipėdoje – aktyvesnis viešasis sektorius
V. Andriukaičio nuomone, Klaipėda turi privalumų lyginant su Vilniumi ir Kaunu – pirminė sveikatos priežiūra atskirta nuo antrinio, tretinio lygio. Ministrui susidarė įspūdis, kad uostamiestyje aktyvesnis viešasis sektorius. „Klaipėdoje galbūt nėra tokio didelio spaudimo, koks yra Kaune, Vilniuje – ypač tų UAB, kurios iš esmės aplikuoja į antrinio, tretinio lygio paslaugas. Įsikuria visiškai šalia viešojo sektoriaus, – tai jau visiškas absurdas. Čia – poliklinika, kitoj pusėj gatvės – UAB, čia ligoninė, kitoj pusėj – UAB. Tai bent jau kurtųsi kitoje teritorijoje“, - neslėpė pasipiktinimo ministras.Ministras palietė ir gydytojų darbą. „Pavyzdžiui, yra 1400 etatų, o dirba 1900 gydytojų. Kaip čia suprasti? Aišku, kad dirba po pusę etato. Tad kas čia per vadyba? - kėlė klausimus V. P. Andriukaitis. - Gydytojų darbo rinkoje 35 proc. – jaunų specialistų, o tuo pat metu jaunimas, rezidentai sunkiai įeina į darbo rinką“.
Kitas klausimas lietė farmaciją: „Kodėl poliklinikos įsikūrusios kartu su vaistinėmis? 270 šeimos klinikų įsikūrusios būtinai kartu su vaistinėmis. Tai gal atskirkite? Ne, būtinai reikia būti viename pastate. Ir nieko negalime padaryti, kad medikamentai Lietuvoje atpigtų. Man tokia realybė atrodo kreivai“.
Kovą apibendrins diskusijas
V. P. Andriukaitis kalbėjo apie vyriausiųjų specialistų sugrąžinimą į ministeriją: vyriausiojo pediatro, onkologo, radiologo, traumatologo ir pan. „Būtina diskutuoti dėl pediatrijos situacijos didžiuosiuose miestuose. Labai gerai, kad šiandien apsilankėme Klaipėdos vaikų ligoninėje, bet apie situaciją buvo pasakyta tiesiai šviesiai: „Baisu“, - kalbėjo ministerijos vadovas. - Zarasų pediatrija yra visai kitokia. Kodėl? Nes vaikučių visai ten nėra, bet Zarasuose būtinai reikia gerontologų. Ir patologija čia jau kita. Dviem trimis ligomis sergantis senas žmogus negali patekti į ligoninę. Pavyzdžiui, Vilniaus Santariškėse vienas skyrius gydo tiktai vieną organą arba vieną ligą. Ir jeigu trys ligos – „amen“, nežino, kur paguldyti. Tam skyriuje - tokie lovadieniai, tam – tokie. Kartu kelių ligų negydo, bet visi Lietuvoje šaukia: „Holistinis požiūris į žmogų!“.
Ministras pabrėžė, kad vietoj penkių teritorinių ligonių kasų visiškai pakaktų vienos, turinčius filialus.
„Labai noriu surengti diskusijas su visų sektorių lyderiais: pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus, poliklinikų, rajonų bei didžiųjų ligoninių, su visuomenės sveikatos centrų, biurų, privataus sektoriaus. Vasarį, kovą apibendrinsime mūsų diskusijas, iškeltus į viešumą skaudulius“, - savo itin dažnų susitikimų tikslą atskleidė V. P. Andriukaitis.
Klaipėdiečius ramino
Uostamiesčio medikai teiravosi ministro, ar bus uždarytas Priklausomybės ligų centras, ir buvo nuraminti - priklausomybės ligų centrų problemoms spręsti jau prieš gerą savaitę sudaryta speciali darbo grupė, ir Klaipėdos centras tikrai nebūsiąs uždarytas.
Medikus domino ir ministro požiūris į gydymo įstaigų vadovų rotaciją, ar ji būtina gerai savo darbą atliekančiam vadovui. V. Andriukaitis, pašmaikštavęs, kad vienas geriausių rotacijos pavyzdžių – SAM, per 20 metų pakeitusi net 17 vadovų. Atsakydamas į klausimą, ministras atkreipė dėmesį, kad „rotacija“ – tik įmantrus terminas, bet iš tiesų tai tesąs pasitikrinimas. V. Andriukaitis pabrėžė, kad kelti klausimą dėl rotacijos būtinumo galima būtų nebent tuo atveju, jei įstaigos vadovas būtų tiesiog nušalinamas nuo pareigų, nebesuteikiant jam galimybės dalyvauti konkurse.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
