Konstitucijos pažeidimo nustatymas - tik medikų kovos pradžia
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad prieš ketverius metus visiems medikams suvienodinusi darbo savaitės ir atostogų trukmę Vyriausybė savo sprendimais pažeidė Konstituciją ir Darbo kodeksą, medikai nesiruošia lengviau atsikvėpti. Tikina – kova dėl savo teisių tik prasideda. Ir dar nežinia, ar ji baigsis tikrai jų naudai.
Dar blogiau?
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas, minimame Konstitucinio teismo (KT) sprendime pasigendantis aiškumo, rengiasi intensyviam darbui: „Dabar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi ruošti naują vyriausybės nutarimą. Ir mūsų žmonės dar jungsis. Mes jau nepaleisime jų dabar. Konstitucinis teismas nenurodė, kad prieš tai buvęs teisės aktas būtų grąžinamas, jis tik nurodė, kad paskutinysis pažeidė Konstitituciją. Vadinasi, mes turėsime diferencijuoti medikų profesijas pagal rizikingas darbo sąlygas. Ir vėl bus darbas, ir neaišku, kaip baigsis“.
Portalui pasidomėjus LGS vadovo nuomone, ar nekilsią nesutarimų tarp skirtingų medikų bendruomenių, šis patikino, kad taip nutiksią neabejotinai. „Nesutarimų medikų visuomenėje ne tik kad gali kilti, bet jų ir bus, nes visi pradės dabar kalbėti apie rizikingas savo darbo sąlygas. Trumpiau tariant, čia ir yra šito nutarimo visas blogumas, kad jis buvo priimtas tam, kad sukiršintų gydytojus. Kam to iš viso reikėjo? Dabar kaltininkų jau nebėra. Dingo kaip musės iš barščių - iš Seimo, iš visur. Tai ką tu dabar iš jo paimsi? Nieko nebegalime nei prisiteisti. Nieko iki tol mes negalėjome paduoti į teismą, nes turėjome laukti KT sprendimo, o kadangi mes taip sąžiningai laukėme KT sprendimo, mes jo dabar ir sulaukėme. Tad ir džiaugiamės, - kandžiai kalbėjo L. Labanauskas. - Na ir kas, kad pripažino Konstitucijos pažeidimą! Niekam nuo to ne lengviau! Dar blogiau! Dabar vėl iš naujo turėsime ruošti kitą nutarimą. Ministerija, be abejo, dabar ruoš, ir viena neberizikuos, kad galvų nenuimtų. Jie kviesis mus į darbo grupę, mes dabar turime paruošti kažkokį projektą Vyriausybės nutarimui... Vienu žodžiu, reikia padėkoti anai ministerijos komandai už tai, kad įnešė daug darbo – tartum buldozeriu pravažiavo“.
Atsakingų nebėra
Paprašytas išvardinti tas medikų grupes, kurių atstovai, jo manymu, užtikrintai turėtų gauti ilgesnes atostogas ir turėti trumpesnę darbo savaitę, L. Labanauskas atkirto: „Dabar nėra žodžio „užtikrintai“. Štai kur bėda! Vėl žmonės bus sujaudinti, sunervinti ir t.t. Ir kas už tai prisiima atsakomybę? Niekas. Čaplikas prisiims? Išvis jis dabar kažkur dingęs“.
Beje, su Algiu Čapliku nepavyko susisiekti ir straipsnio autorei.
Gydytojų atstovas net neabejoja, kad dabar visi medikai rašys, tikins dirbą itin sunkiomis ir rizikingomis darbo sąlygomis. „Štai koks neatsakingas žingsnis buvo žengtas. Klausimas dabar vienas – ar yra kas nors Lietuvos valstybėje, kuris už tai gali atsakyti? Ne. Galime tik žodžiu jam pasakyti, kad jis yra „svoločius“, - emocingai kalbėjo L. Labanauskas.
Naujasis nutarimas dėl medikų atostogų ir darbo savaitės trukmės, pašnekovo manymu, turėjo būti parengtas „jau vakar“: „Nes dabar KT jau panaikino šitą Vyriausybės nutarimą, ir šiandien dienai kaip ir nebėra jokio nutarimo. Anas senas, o šitas - panaikintas. Žodžiu, tai puikus pavyzdys, kaip nereikia dirbti. Ir pavyzdys, kaip Lietuvoje sugebama susikurti visą krūvą nereikalingų problemų ir dabar jas didvyriškai spręsti“.
Svarbiausia – sugrąžinti ilgesnes atostogas
Žymiai daugiau optimizmo parodė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas KT sprendimą vertinąs tik teigiamai – kitaip net neįsivaizduojąs. „Juk jeigu tas priimtas nutarimas netenkina Konstitucijos, reikia jį naikinti. Manau, jei žiūrėti iš esmės, radiologija, anesteziologija, reanimatologija - tos sritys, kurios reikalauja didesnės dėmesio koncentracijos, intensyvesnio darbo, ir tas atostogų padidinimas iki 40-ies dienų tikrai nėra labai didelis sudėtingą darbą dirbantiems žmonėms“, - kalbėjo profesorius.
A. Razbadauskas nepritarė ir LGS vadovo teiginiams esą KT sprendimas supriešinsiąs medikus. „Daug kas gali sakyti, kad dirba kenksmingomis sąlygomis, bet juk gyvename teisinėje valstybėje. Argi kokioje kitoje? Juk jeigu teismas pasisakė, kad yra būtent tos išskirtinės specialybės, taip ir yra. Juk negalime sakyti, kad visi dirbame vienodai. Reanimatologai iš tikrųjų dirba patirdami stresą, kiekvieną dieną susiduria su mirtimi, apie radiacinės terapijos kenksmingą poveikį sveikatai irgi nereikia aiškinti. Juk tas įstatymas yra priimtas, gal tik ne visi paminėti. Tie patys chirurgai irgi daug dirba, bet jiems skiriama mažiau atostogų. Pats dirbu ir chirurgu, ir universitete. Universitete atostogų skiriama 56 dienos, o chirurgui – 35. Aš žinau, ką reiškia chirurgo ir dėstytojo darbas - neįmanoma sulyginti. Atostogų trukmė turėtų būti paskirstyta atvirkščiai, bet yra taip, kaip yra. O šioje vietoje, manau, sprendimas yra teisingas, kad sugrąžino ankstesnį diferencijavimą. Jis tik darbdaviams nepalankus. Aišku, jiems reikės ieškoti naujų darbuotojų. Juk darbdavių iniciatyva ir buvo sumažintos atostogos bei prailginta darbo savaitės trukmė“.
Profesorius sakė nemanąs, kad medikams derėtų kovoti ir už neišnaudotas atostogas, mat KT sprendimas tik sustabdąs senojo įstatymo galiojimą, bet nereglamentuojąs naujo. „Dabar reikia laukti, kaip pasisuks toliau tie įstatymų niuansai. O dėl kompensacijos, nežinau... Šiaip, manau, turėtų būti tik atstatyta ta teisybė, kai ilgesnės atostogos skiriamos rizikingesnėmis sąlygomis dirbantiems medikams. O kažkokių kompensacijų, nemanau, kad kažkas ieškos“, - svarstė A. Razbadauskas.
Kartą jau derėjosi
Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė- Midttun prisiminė, kad 2009-2010 m. asociaciją atstovavo derybose su SAM dėl minimų sprendimų atšaukimo, kartu su šeimos gydytojų, intervencinių kardiologų bei kitų medikų asociacijų atstovais buvo įtraukta ir į specialią darbo grupę, bet tąkart kompromiso rasti su ministerija taip ir nepavyko rasti. Turėdama tokios patirties moteris ir šį KT sprendimą vertina atsargiai: „Viena vertus - labai teigiamai, nes jis parodo, kad neteisėti sprendimai ilgainiui neišsilaiko ir yra keistini, kad Vyriausybė renkasi teisėtus būdus, kaip tvarkyti gyvenimą ir sveikatos priežiūrą. Kita vertus, akivaizdu, kad praėjus pusketvirtų metų atsiranda tam tikra rotacija, pasikeičia žmonės, ir ištaisyti padarytų sprendimų pasekmes yra labai nelengva. Kyla klausimų, ar bus kompensuoti šitų sprendimų finansiniai padariniai, jei taip - kompensuoti ligoninėms ar atskiriems darbuotojams, kurių atostogos sutrumpėjo, o darbo laikas pailgėjo? Kita vertus, yra tokių, kurie per tą laiką jau išėjo į pensiją, iš darbo, pagaliau – mirė. Ir ar pavyks vėl suburti tokias stiprias medikų organizacijas bei rasti kalbą su tose pačiose vietose tebedirbančiais tais pačiais ministerijos specialistais, su kuriais jau kartą nesėkmingai derėjomės?“.
Psichiatrei neaišku ir tai, kaip KT sprendimas bus įteisintas. Jos manymu, pats paprasčiausias būdas būtų sustabdyti neteisėtų sprendimų veikimą nuo tos akimirkos, kai priimtas KT sprendimas. „Toliau - sudaryti darbo grupę, kuri svarstytų, kaip kompensuoti tuos praradimus, bet tai labai sunku, - mintimis dalijosi N. Goštautaitė-Midttun. Viena iš pagrindinių problemų - prailginus darbo laiką dalis darbuotojų etatų tiesiog buvo panaikinti, žmonės atleisti. Vis dėlto tai reiktų aiškintis su juristais, o mano kaip paprasto piliečio požiūriu, jei KT kažkokį teismo aktą paskelbė neteisėtu, jis turėtų nustoti galiojęs ir automatiškai privalėtų įsigalioti senasis. O tada jau galima ir reiktų diskutuoti apie tai, kas naudingiau valstybei“, - kalbėjo portalo pašnekovė.
„Pinigų nebus“
„Puikiai suprantu, kad valstybė turi ir savų poreikių bei siekių, - sakė N. Goštautaitė-Midttun. – Tačiau viena iš priežasčių, kodėl minimas Vyriausybės sprendimas neteisėtas, kaip aiškina KT, – nes remiasi SAM specialistų nuomone, o ne ekspertizės, teismo išvadomis. Jį priimant nebuvo ir socialinės partnerystės, kam įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos. SAM specialistų subjektyvi nuomonė negali būti jokių tokio tipo sistemos pokyčių pagrindas. Tai precedentas, atskleidžianti, kokia kryptimi turi būti plėtojama sveikatos priežiūra!”.
Portalo pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekso pažeidimas byloja, jog minimas dokumentas neturėjęs net pasiekti KT – jis tiesiog apskritai negalėjęs būti priimtas, nes sprendimų teisėtumą ir elementarius jų pažeidimus turėjusi pastebėti SAM teisininkų grupė: „Manau, kad SAM privalėtų turėti juristus. Tad turėtų būti stabdomas to įstatymo veikimas ir nekokybiškas darbas ministerijoje".
L. Labanausko mintims apie galimą medikų susipriešinimą pašnekovė pritarianti, kaip pati sakė – tik paviršutiniškai: „Kiekviena medikų grupė nori kokybiškų darbo sąlygų. Šitą poreikį, remiantis ekspertų išvadomis, nustatyti palyginus lengva. Įvertinę rizikos faktorius, trokštamą rezultatą, pacientų grupes, su kuriomis dirba gydytojas, galime jas palyginti su medikų bendruomenės reikalavimais ir nustatyti, ar tie medikų reikalavimai objektyvūs. Tačiau, žinoma, tam reikia truputį laiko, truputį pinigų“. Tačiau psichiatrė sakė nujaučianti, jog dėl tokių tyrimų dar teksią kovoti.
„KT sprendimas įpareigoja ministeriją pakeisti neteisėtus įstatymo aktus, bet neįpareigoja, per kiek laiko įgyvendinti KT sprendimą. Tad faktiškai tai gali likti ir neįgyvendinta. Mes juo remtis galėsime, bet tikėtina, kad vos ne kiekvienam medikui teks per teismus kreiptis į savo darbdavius su prašymais atstatyti buvusias darbo sąlygas, - tęsė mintis medikė. - Pasikeitė organizacijų atstovai, ir mūsų asociacijos – taip pat. Neabejotinai ir organizacijų pozicija keičiasi. Vieni nori daugiau privilegijų, kiti bando eiti į kompromisus. Pasikeitė ekonominė situacija ir vargu, ar ji greitai pagerės. Kovai prasidėjus atrodė, kad po kelerių metų susigrąžinsime buvusias darbo sąlygas, bet tai užsitęsė. Atrodė, kad finansinė krizė trumpalaikė, bet dabar jau aišku – pinigų nebus. Vėlgi geresnės darbuotojo darbo sąlygos gali tapti nepakeliama našta darbdaviui. Pasikeitus sąlygoms po tų neteisėtų sprendimų, ligoninės pakeitė ir savo darbo tvarką, atostogų grafikus, etatų skyriuose skaičių. Bijau, kad kova nesibaigė, bet bus praktiškesnė ir nelengva. Teks ieškoti kompromisų“.
Kompensacijos nereikalautinos?
„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar esant minimam KT sprendimui medikai galėtų prisiteisti kompensacijas už neišnaudotas atostogas ir pažeistą darbo kodeksą, uostamiesčio advokatas Arūnas Žlioba paaiškino: „Mano nuomone, kadangi KT nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, iki tol vykdyti įstatymai buvo vykdomi laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, tad žalos atlyginimo nebūtų galima reikalauti“.
Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai ir darbo kodeksui pripažino Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. Nr. 411 ir Nr. 412 nutarimus, kuriais buvo nustatytos vienodos trukmės darbo savaitė ir vienodos trukmės atostogos, neatsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, ir kartu su jais dirbančių darbuotojų, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus, darbe patiriamą skirtingą protinę, emocinę įtampą, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Darbo kodekso 145 straipsnio 2 daliai.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
