Kuo taip sužavėjo konkurso Palangos vaikų sanatorijos vadovo pareigoms eiti komisiją Nacionalinio kraujo centro skyriaus vadovas Kęstutis Speičys, jei sugebėjo nurungti įstaigos įkūrėją Zigmantą Paulauską, su kuriuo kelis dešimtmečius jo vadovaujamas darbuotojų kolektyvas tikėjosi sulaukti ir sanatorijos 25-mečio? Beje, nugalėtojas – socialdemokratas.
Sanatoriją sukūrė iš šiukšlyno
Po pasibaigusių vyriausiųjų gydytojų konkursų pajūryje, regis, pasikeis tik vienintelės įstaigos – vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ – vadovas, dėl kurio pralaimėjimo darbuotojai nesuvaldo net ašarų. O štai trys uostamiesčio ligoninės, kiek tenka suprasti iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovų ir komentarų po straipsniais, labai laukė valdžios pokyčių, bet savo postuose, atrodo, išliks ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio sulaukę Respublikinės Klaipėdos bei Jūrininkų ligoninių vadovai Romaldas Sakalauskas ir Jonas Sąlyga bei dalies darbuotojų konkurse nepalaikytas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. „Jei niekas nesikeis, tad jauni gydytojai emigruos toliau“, - prieš pastarąjį konkursą pralaimėjęs „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Palangos gintaro“ vadovas Z. Paulauskas nebuvo patekęs nei į STT akiratį, nei baudų gavęs. Priešingai, vyriausiojo gydytojo kabinete gausu kilnių apdovanojimų, ant stalo guli sanatorijos plėtimosi vizualizacija, bet jos autorius po kelių savaičių ją paliks kitam vadovui. Prireiks ar ne - spręs pastarasis. „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti sanatorijos darbuotojai neslėpė – esantys ištikti šoko, mat nė kiek neabejoję Z. Paulausko pergale konkurse.
Sanatorijos įkūrėjas portalui pasakojo, kaip sunkiai teko kurti įstaigą apleistame pastate, neturinčiame net reikalingos įrangos, net šildymo sistemos. Čia juk kadaise buvę vasariniai profsąjungų poilsio namai „Gintaras“. „Iš šiukšlyno padarėme daiktą. Dabar, kai jau galva nukirsta, tik tobulėti bereikia,“ - sako Z. Paulauskas, kuriam iki pensijos liko tik pusmetis.
Pergale neabejojo
Sanatorijos vadovas atkreipė dėmesį, kad priėmus nutarimą dėl vyriausiųjų gydytojų konkursų su daugeliu jų buvo pakeistos ir darbo sutartys – iš neterminuotų padarytos terminuotos, iki liepos 1 dienos. „Nors 1990 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskyrė mane Palangoje įkurti vaikų sanatoriją, paskui įstaigą perėmus apskričiai, ši prašė tęsti darbinius santykius, vėl grįžus į SAM pavaldumą, tęsiami darbiniai santykiai ir su ministerija“, - pasakojo Z. Paulauskas.
Nuo žurnalistės pašnekovas neslepia, kad labai tikėjęsis išsaugoti pareigas.
Kaip apskritai Z. Paulauskas vertina vyriausiųjų gydytojų konkursus? „Manyčiau, jie reikalingi, jei įstaiga dirba nuostolingai, nepasitenkinimą reiškia ir pacientai, ir darbuotojai, bet jei dirbama normaliai, skolų nėra. Tada už ką? Kad išdirbta 20 metų, atidavus sveikatą ir dūšią?“, - klausė vyriausiasis gydytojas.
Darbuotojams – šokas
„Mums tai šokas, - neslėpė sekretorė Eugenija Juravičienė, darbą „Palangos gintare“ pradėjusi nuo pirmųjų dienų. – Tarp darbuotojų ir vadovo visada buvo toks šiltas, betarpiškas bendravimas. Ir viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė buvo atvažiavusi, irgi su ašaromis akyse. Sakė: „Negali būti, kad tokia išdailinta įstaiga netenka savo vadovo“. Mūsų vyriausiasis buvo susitapatinęs su darbu, juk sanatoriją sukūrė nuo nulio. Ir kokiu pagrindu galėjo pakeisti neterminuotą sutartį į terminuotą, tuo labiau kad išėjimas į pensiją – jau gruodžio 28 d.“
„Palangos gintaro“ gydytoja reabilitologė Jovita Mikelskienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ irgi kalbėjo apie darbuotojų patirtą šoką po konkurso rezultatų. „Negaliu komentuoti, nėra žodžių, - susijaudinusi kalbėjo gydytoja. – Nežinau aš tų plonybių, bet žmogus buvo be nuobaudų, įstaiga, mano galva, dirbo gerai. Atlyginimus visada gavome laiku, išsilaikėme per privatizaciją. Turime štai, ką turime, bet žmogaus, likus pusmečiui iki pensijos, jau nebereikia. Visi mes ištikti šoko. Nes tikrai visi labai stengėmės dirbti, yra surinkta labai gera darbuotojų komanda. Aišku, gal ir nebus taip blogai prie naujo vadovo, bet vis tiek esame sunerimę. Per visus 20 darbo metų šis įvykis man skaudžiausias“.
Slaugos administratorė Audronė Vilčinskienė irgi neslėpė, kad su Z. Paulausku įstaiga siejusi dar daug planų. „Sunku spręsti, dėl ko jis neįtiko. Buvo ir puikus vadovas, ir puikus žmogus. Nebijodavai su juo pasikalbėti ir apie problemas. Jau tiek metų kartu išdirbęs žinai iš pusės sakinio, ko iš tavęs reikalauja. Tikėjomės kartu su vadovu ir sanatorijos 25 metų jubiliejaus sulaukti. Net neabejojome, kad jis laimės konkursą – juk tokia patirtis, toks žinių bagažas.“
Konkursų nuostatai prieštarauja Konstitucijai?
Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos prezidentas Stasys Gendvilis, irgi paskutines savaites vadovaujantis Respublikinei Kauno ligoninei, apie savo pralaimėjimą kalbėti nenorėjo. Tačiau išskyrė, jo manymu, didžiausią vyriausiųjų gydytojų konkursų problemą – galimą Lietuvos Konstitucijos pažeidimą. „Teisėtų lūkesčių apsaugos, pensinio užtikrintumo, fizinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgaline data, - vardijo gydytojų vadovų atstovas. – Taip pat daugelio pakeista darbo sutartis iš neterminuotos į terminuotą. Galimai pažeistas ir lygiateisiškumo principas, nes konkursuose nedalyvavusiems vyriausiesiems gydytojams palikti skirtingi terminai dirbti. Tiems, kurie dirba 5 metus, liko dar tiek pat, o tiems, kurie dirba daugiau nei 5 metus, vieniems – metai, kitiems – dveji, kad visi būtų išdirbę 10 metų. Taip pat keliame klausimą, ar įstatymas galėjo pakeisti anksčiau sudarytos darbo sutarties sąlygas, nustatant tokius trumpus ir nevienodus ir darbo terminus“.
S. Gendvilis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė girdėjęs, jog apskritai konkursų rengimo principas buvęs galimai neteisingas: „Jei įstaigoje netvarka, jos steigėjas turi pilną teisę vadovą įvertinti ir pakeisti, bet ne tais atvejais, kai įstaiga dirba tvarkingai. Tad ar reikėjo totaliai taikyti abejotinus principus? Tuo labiau kad net nebuvo objektyvių pretendentų vertinimo kriterijų. Reikėjo atsakyti į klausimus teisės srityje ir pristatyti ateinančių 5 metų įstaigos veiklos programą. Kiekviename vertinime yra subjektyvių elementų, nes kaip galima objektyviai įvertinti tokius atsakymus? Manau, derėjo labiau vertinti įstaigos veiklą. Deja, patirties rodiklis net nebuvo vertinamas“.
Gydytojų vadovų sąjunga, kaip pasakojo jos vadovas, norėjo pasitikrinti, ar sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pataisa dėl vyriausiųjų gydytojų konkursų atitinka Lietuvos Konstituciją: „Visada buvo tam tikrų abejonių, ir projektas buvo atiduotas patobulinti. Deja, atėjo terminas vykdyti konkursus, nors įstatymas ir nepatobulintas. O pastabų turėjo ir Seimo Sveikatos reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos komitetai“.
Kalbėdamas apie jau įvykusius konkursus S. Gendvilis atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kur konkurse tebuvo vienas pretendentas – esamas vadovas, jis ir turėjo didžiausias galimybes išlikti valdžioje. „Aš visada tikiu tam tikra vadovų kaitos reikme, bet tai turėtų vykti įvertinus įstaigos patirtį ir veiklą. Manau, kad šių konkursų nuostatai buvo palankesnė dirva naujiems vadovams ateiti“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Formaliai nugalėtojo dar nėra
Straipsnio autorei nepavyko susisiekti su „Palangos gintaro“ konkurso komisijos pirmininku SAM viceministru Gediminu Černiausku. SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad komisija negalinti viešai komentuoti pretendentų atsakymų ir veiklos programos, nes, kol negauti dokumentai iš atitinkamų tarnybų, formaliai konkursas dar neturi laimėtojo. „Mes net negalime viešai skelbti pavardžių“, - sakė ministerijos atstovė.
Sužavėjo užsienio pacientais?
Tačiau keliomis balo dalimis aukščiau už nepartinį Z. Paulauską įvertintas socialdemokratas Kęstutis Speičys nuo portalo neslėpė savo pristatytos veiklos programos, kurioje numatė Palangos vaikų sanatoriją išplėsti, kad į ją atvyktų vaikai net iš užsienio, konkrečiai – iš Kaliningrado srities. „Taip pat kalbėjau apie paslaugų išplėtimą, kad sanatorijoje galėtų gydytis ir suaugusieji. Juk kartu su vaikais atvyksta ir tėvai, ir seneliai, tad tai būtų labai patraukli paslauga, - pasakojo K. Speičys. – Taip pat reikalinga trečio lygio vaikų reabilitacija (neurologijos ir judamojo atramos aparato). Galėtume bendradarbiauti su Klaipėdos vaikų ligonine“.
K. Speičys prisipažino turįs ir daugiau planų, bet visų jų dar nenorįs atskleisti. Jo manymu, jo viziją galima būtų įgyvendinti per kelerius metus.
K. Speičys dalyvavo ir konkurse Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo pareigoms eiti, bet buvo antras po Romaldo Sakalausko. Paklaustas prisipažino, kad jį labiau viliojusi perspektyva vadovauti minėtai ligoninei.
Būsimasis „Palangos gintaro“ vadovas portalui sakė, kad Z. Paulauskui siūlysiąs tam tikras pareigas sanatorijoje. Esą jau su juo tai ir aptaręs, bet pastarasis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gavęs pasiūlymą vadovauti Kretingos poliklinikai.
Ligita Sinušienė