2 iš 3 lietuvių prasidėjus šildymo sezonui skundžiasi pablogėjusia sveikata: priežastis paprasta

Lietuviškai bobų vasarai pasibaigus ir orams vėl atvėsus, laikas pagalvoti ne tik apie vitaminus imunitetui stiprinti, bet ir apie oro kokybę patalpose, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko. Atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu buvo apklausta per 3 tūkst. respondentų Baltijos šalyse, 2 iš 3 lietuvių teigia, jog prasidėjus šildymo sezonui ir smarkiai išsausėjus orui patalpose, juos pradeda varginti įvairios ligos. Netinkamas oro vėdinimas ir drėkinimas gali ne tik išsausinti odą, gleivinę ar akis, bet ir sukelti rimtų alerginių problemų bei paskatinti virusines ligas.

Reklama

Technologijų bendrovės „Philips“ atlikto tyrimo duomenimis*, 32 proc. lietuvių respondentų pripažino, kad oras jų namuose pastaruoju metu kur kas labiau išsausėjęs, o net 20 proc. iš jų teigė, kad dėl užteršto ir išsausėjusio oro skundėsi ir jų šeimos nariai.

Daugiau nei 70 proc. apklaustų respondentų Baltijos šalyse pripažįsta, jog sausas ir užterštas oras patalpose yra vienas svarbiausių faktorių, keliančių tokias sveikatos problemas kaip: išsausėjusi ir smarkiai sujautrėjusi oda bei mažesnis imuniteto atsparumas įvairioms šaltojo sezono ligoms. Šiai nuomonei labiausiai pritaria lietuviai – net 75% apklaustųjų.

„Šaltas sezonas – visų pirma yra sausas sezonas. Taigi mitas, kad žiemą odą reikia maitinti, o vasarą – drėkinti, nėra visai tikslus. Iš tiesų labiausiai odą reikia drėkinti, kai prasideda šildymo sezonas. Nes tokiu metu oda labai stipriai dehidratuoja. Praradusi drėgmę oda linkusi rausti, tampa pleiskanojanti, šerpetojanti. Tai – pirmieji dehidratacijos ženklai“, – teigia dermatologė Asta Dumbliauskienė.

Išsausėjusio oro priežastis

Atvėsus orams, vis daugiau laiko praleidžiame biuruose ir uždarose patalpose, dėl vėsaus oro lauke, nesame linkę kambarių vėdinti, o prasidėjus šildymo sezonui – drėgmė patalpose kritiškai nukrinta. Taip pat atsiranda didžiulis temperatūrų skirtumas tarp išorės oro ir vidaus, kas taip pat nėra sveika žmogaus organizmui.

Išsausėjęs oras sukelia tris pagrindines problemas: sujautrina ir išsausina odą, paskatina alergines kvėpavimo takų reakcijas ir padidinta virusinių ligų riziką.

Išsausėjusi oda – kokių priemonių imtis?

Kai patalpos yra išsausėjusios, t. y. drėgmė hidrometre rodo mažiau nei 50 proc., oda kenčia du kartus stipriau. Ji tampa dar jautresnė ir pradeda ūmėti įvairios ligos: sausos odos dermatitas, rožinė. Oda pradeda kur kas labiau reaguoti į bet kokius dirgiklius. Norint to išvengti, privaloma iš anksto imtis priemonių.

„Vien tik didelis geriamo vandens kiekis čia nepadės, nes tik iš vidaus nepavyks aprūpinti odos reikiamu vandens kiekiu. Todėl oda reikia rūpintis itin kruopščiai: naudoti serumus ir kremus, drėkinančias kaukes ir, žinoma, tinkamai drėkinti patalpas. Tik visi šie komponentai veikdami drauge padės pasiekti norimų rezultatų ir išvengti odos problemų žiemą“, – teigia A. Dumbliauskienė.

Alerginės reakcijos ir mažesnis atsparumas virusinėms ligoms

Besirūpinant odos sveikata, reikėtų nepamiršti ir kvėpavimo takų, mat išsausėjus ir sudirgus gleivinei, gali prasidėti arba paūmėti įvairios alergijos.

„Sausas oras sukelia ne tik odos, bet ir nosies ar kitų gleivinių išsausėjimą, taip pažeisdamas jų apsauginį barjerą, todėl oda ir gleivinės tampa jautresnės įvairiems aplinkos dirgikliams. Sausame ore greičiau dauginasi ir plinta virusai, todėl didėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis. Alergenai esant sausam orui jungiasi prie pažeistos gleivinės ir alergiškam žmogui gali sukelti ar paūminti alerginės slogos, alerginio akių uždegimo, bronchinės astmos ar dermatito simptomus“,– perspėja alergologė Gintarė Paulikaitė.

Išsausėjęs oras patalpose ypač kenkia mažiesiems, nes jie per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, todėl išsausėjęs ir užterštas patalpų oras daro itin didelę žalą jų organizmui. Vaikų imuninė sveikata tampa kur kas labiau pažeidžiama įvairių virusų ir bakterijų.

Alerginės reakcijos ir ligos: kokių priemonių imtis?

Norint išvengti įvairių alergijų paūmėjimo svarbu ne tik drėkinti patalpas ar reguliariai matuoti patalpų drėgmę, bet ir jas dažnai vėdinti. Nuolatinė oro cirkuliacija patalpose – būtina. Ypač tai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet į šiltus namus vėsų orą įsileisti norisi mažiausiai. Taip pat labai svarbu palaikyti tinkamą kambarių temperatūrą, rekomenduojama patalpų temperatūra yra 18-22 ⁰C.

„Net ir nealergiškiems žmonėms sausas oras gali būti ligos priežastis, kadangi per sutrikusį odos ar gleivinių barjerą vyksta greitesnis įsijautrinimas alergenams. Kad to išvengtume svarbu ne tik drėkinti, bet ir vėdinti patalpas. Kai kurie alergenai, pavyzdžiui, namų dulkių erkės, pelėsiai, „mėgsta“ drėgną ir šiltą aplinką, todėl ypač svarbu namuose ar biuruose palaikyti optimalią aplinkos drėgmę ir temperatūrą“, – teigia alergologė.

Ženklai, išduodantys apie pernelyg sausą orą

Paprastai apie prastą oro kokybę namuose signalizuoja jūsų sveikata, tačiau tai dažnai gali būti supainiojama su kitais nesklandumais: nuovargiu darbe, stresu ar neišsimiegojimu. Pernelyg sausą orą gali išduoti ir jūsų namų aplinka.

Reikėtų atkreipti dėmesį į vazoninius augalus ar medines namų grindis. Paprastai augalų žemė tampa labai sausa, net ją laistant, o medinės grindis, bėgant laikui, pradeda skilinėti – tai ženklas, jog oras namuose yra netinkamas drėgmės kiekis.

Pagrindinė problema – per mažas informacijos kiekis

Daugiau nei 70 proc. respondentų Baltijos šalyse teigia, jog jiems nepakanka informacijos apie neigiamą sauso ir užteršto oro poveikį sveikatai, taip pat jie neturi pakankamai žinių, kaip spręsti šią problemą.

Net 53 proc. lietuvių sako, jog netikrina ir nematuoja savo patalpų oro kokybės bei drėgmės lygio. Tad namuose dažnai būna kur kas sausiau ir šilčiau nei lauke, taip mes esame nuolat priversti susidurti su stipriais temperatūrų pokyčiais, kurie kenkia mūsų sveikatai.

*Spalio mėnesį „Philips“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė: 1008 latvius, 1009 lietuvius ir 1000 estų, nuo 16 iki 60 metų.