2011-ieji. Pirmasis bandymas gydyti sistemą baigėsi prezidentės pralaimėjimu 1:0(6)

Praėjusieji metai į istoriją įeis ne tik įdomiomis, kartais net magiškomis skaičių kombinacijomis, kaip antai 2011 m. lapkričio 11 diena (11/11/11). 2011-ieji tapo daug svarbesni kitu aspektu. Pirmą kartą buvo pasikėsinta į sveikatos apsaugos šventovę – vyriausiųjų gydytojų klaną.

Reklama

 Iššūkį metė prezidentė

Ir tai padarė ne koks nors pavienis kovotojas, su kuriuo galima susidoroti marginalizacijos metodu, ant kurio galima užsiundyti Lietuvos gydytojų sąjungą arba tiesiog prisipirkti reklamos užsakymų spaudoje ir nerašytame kontrakte smulkiomis raidėmis įrašyti sąlygą – negatyvių nuomonių ar negatyvios informacijos apie mūsų ligoninę arba apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą skelbti negalima. Tai padarė ne medicinos fakulteto dekanas, prieš kurį galima suorganizuoti kiškių sukilimą ir paskelbti, kad jis nesugeba susišnekėti su valstybinėmis institucijomis.

Šį kartą iššūkį labiausiai sustabarėjusiai institucijai metė aukščiausios šalies institucijos atstovė – šalies prezidentė.

Balandžio mėnesį prezidentė mostelėjo magiška lazdele ir pasiuntė ilgai lauktą ir dėl ilgo laukimo jau ir užmirštą žinią visai medikų ir šalies visuomenei: nieko amžino nėra. Amžinųjų ir nepakeičiamųjų era baigėsi. Akimirką tai tikrai atrodė kaip nedidelis magiškas epizodas. Prezidentė D. Grybauskaitė pateikė pataisas, kuriomis siūloma įteisinti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, buvo siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.

Prezidentės manymu,  dėl ydingos vadovų skyrimo tvarkos sveikatos priežiūros sistemą apėmė sąstingis, tapęs ir didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu.

Kelią – visiems kvalifikuotiems specialistams

„Dešimtmečiais to paties žmogaus valdomos ligoninės ir poliklinikos tapo savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys. Tokios gydymo įstaigos nesuinteresuotos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove. Nuosekli vadovų kaita užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį gydymo įstaigų valdymą ir kokybiškesnes sveikatos paslaugas žmonėms", - pabrėžė prezidentė.

Prezidentės teigimu, pakeitus ydingą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo tvarką, taip pat atsivers karjeros galimybės visiems kvalifikuotiems ir kompetentingiems specialistams.

"Teko važinėti po regionus, labai daug nusiskundimų, kad atskiruose regionuose atskirų gydymo įstaigų vadovai tampa svarbesni net už rinktą valdžią, ir labai ilgai užsisėdi, visą gyvenimą. Aš manau, kad seniai laikas atsikratyti tarybinio palikimo, kai profesionalūs gydytojai patys tapdavo ūkininkais ir vadovaudavo", - ryžto kupina kalbėjo prezidentė.

Pasak šalies vadovės, palaipsniui reikia pereiti prie profesionalaus medicinos įstaigų valdymo, jos žodžiais, "tam yra vadybininkai, tam yra magistro studijos Lietuvoje, kurios ruošia medicinos vadybininkus" (BNS pranešimas).

Svarbiausia figūra – pilkasis kardinolas

Prezidentės magija, deja, veikė neilgai. Pati teisingiausia ir labiausiai šioje prezidentės iniciatyvoje pasitvirtinusi frazė buvo tai, kad “dešimtmečiais to paties žmogaus valdomos ligoninės ir poliklinikos tapo savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys.”

Šventa tiesa. Tiesa yra ne tik tai, kad gydymo įstaigos yra tapusios karalijomis. Visa sveikatos apsaugos sistema yra tokia. Viešoje erdvėje gal ir stipri, galinga bei ryžtinga atrodo prezidentė, bet atsiminkime visų anksčiau egzistavusių karalysčių istorijas, ypač tų, kurios buvo degradavusios ir paskendusios intrigų, paskalų, rietenų  bei ypač vyravusių asmeninių interesų liūne. Tokiose karalystėse Karalienė arba Karalius būdavo tik nominali figūra. Visi sprendimai būdavo priimami pilkojo kardinolo – asmens arba grupės. Auksinė pilkojo kardinolo veiklos ir veikimo taisyklė – niekada tiesiai  į akis neprieštarauk vadovui – jis turi jaustis, kad yra visagalis. Iš šio požiūrio taško pažvelkime į tolesnę prezidentės iniciatyvos rutuliojimosi eigą.

Pirmoji reakcija - baimė

Netikėtas ir  radikalias pertvarkas reiškiantis bei per daugelį metų nusistovėjusius neskaidrius santykius galėjęs sutraukyti įstatymas, natūralu, sukėlė tam tikrą šoką, kuris turbūt iš tiesų atspindėjo to meto vyriausiųjų gydytojų nuotaikas. “Delfi” svetainėje pasirodė straipsnis pavadinimu “Prezidentės pataisos tarp gydymo įstaigų vadovų pasėjo baimę”. Straipsnyje rašoma, kad  Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis teigia, jog šiuolaikinės gydymo įstaigos, ypač stambesnės, yra labai sudėtingos įmonės, turinčios daug darbuotojų, milžinišką infrastruktūrą, aplinkai pavojingų atliekų tvarkymo sistemą bei ypatingas funkcijas.

„Tokios sudėtingos struktūros valdymas nėra paprastas. Gydymo įstaigų vadovai negali tuo pat metu būti ir geri vadovai, ir geri gydytojai. Jiems tenka pasirinkti vieną veiklą, todėl jie praranda kvalifikaciją kaip gydytojai, o dažnai – ir gydytojo licenciją. Tai pagrindinė priežastis, kodėl įstaigų vadovai šią reformą vertina su tam tikra baime“, - teigė S. Gendvilis.

Štai kokie unikalūs ir nepakeičiami  yra tie vyriausieji  gydytojai. Tolesni perliukai yra dar įdomesni. “Paklaustas, ar nesugebėtų įstaigai vadovauti tiesiog vadybininkai, Kauno apskrities ligoninės generalinis direktorius sutiko, kad daugelyje Europos šalių yra ruošiami gydymo įstaigų vadovai, kurie neturi medicininio išsilavinimo, tačiau supažindinami su sveikatos apsaugos sistemos specifika. Lietuvoje įgyti tokios specialybės negalima. Beje, ir Europoje grįžtama prie to, kad gydymo vadovais būtų medikai arba bent jų pirmieji pavaduotojai turėtų būti medikai. Mat gydymo įstaiga nėra eilinė įmonė, kuriai vadovauti užtenka tik vadybos žinių.”

Europoje vadovauja vadybininkai

Europoje niekas negrįžta prie to, kad ligoninei vadovautų gydytojas. Daugumoje Europos valstybių ligoninėms vadovauja tik vadybininkai. Specifinių žinių vadybininkams reikia labai mažai, ir jas visas beveik visais atvejais gali suteikti ligoninės direktorius medicinai, kuris visada yra vienas iš gydytojų.

Anglijoje direktorius medicinai beveik visada yra rotuojanti pozicija. Ligoninės direktoriaus pozicija nėra rotuojanti, tačiau yra daugybė objektyvių rodiklių, kuriuos turi pateikti ligoninė valstybinėmis institucijoms ir kurie parodo, kaip dirba ligoninės. Taip pat ligoninės reitinguojamos pagal daugelį  parametrų, kuriuos sudėjus joms priskiriamos žvaigždutės: nuo vienos iki trijų. Trys žvaigždės yra skiriamos geriausiai dirbančioms ligoninėms. Jei ligoninės rodikliai yra blogi, ilgai ligoninės direktoriaus poste išsilaikyti nėra įmanoma. Mūsų valstybėje nei šiuolaikinių ligoninių veiklos rodiklių, nei ligoninių reitingavimo sistemos nėra. Yra tik vienasmenis valdymo modelis ir daugiau nieko.

Sveikatos apsaugos vadybininkai Lietuvoje rengiami

Labai įdomus yra S. Gendvilio pareiškimas apie tai, kad šalyje nėra rengiami vadybininkai, kurie neturi medicininio išsilavinimo. Jau daug metų M. Riomerio universitetas rengia sveikatos apsaugos vadybininkus. Nejaugi  į šią specialybę ir į šiuos kursus yra priimami tik vyriausieji gydytojai?

“Gydymo įstaigų vadovai negali tuo pat metu būti ir geri vadovai, ir geri gydytojai”, - teigia S. Gendvilis. Su šia mintimi nesutikti negalima. Tačiau kaip tada paaiškinti tą faktą, kad nemaža dalis vyriausiųjų gydytojų ir toliau “pluša” kaip eiliniai gydytojai ir  gauna priedus už gydytojo darbą? Tereikia atsiminti tik ditirambus vyriausiesiems  gydytojams “Kauno dienoje” skelbusį straipsnį “Dėmesio: operuoja generalinis direktorius”.

Nors šis straipsnis apie operuojančius gydytojus skelbtas 2009 metų pabaigoje, jis gana gerai atspindi dviprasmišką vyriausiųjų gydytojų padėtį:  viena vertus, jie tiki savo visagalybe, tuo naudojasi, operuoja, važtaraščiuose nurodo krūvius, kurių jie niekada neišdirba. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tikėdami savo visagališkumu, jie kartu tuo ir netiki:  laiko dulkėmis nusėdusį mediko diplomą laiko juodai dienai – o kas bus,  jei vieną dieną jų ilgai puoselėta imperija ims ir sugrius?

Pozicijos išsiskyrė

Buvo daug tokių vyr. gydytojų, kurių reakcija buvo normali ir atvira: kai kurie siūlė neskubėti, kai kurie atvirai sakė, kad ši pozicija yra nepriimtina ir jai nepritaria.

Tačiau buvo ir dar įdomesnių pareiškimų. Buvo tokių vyriausiųjų gydytojų, kurie pareiškė, kad prezidentės siūlomos įstatymo pataisos yra labai reikalingos ir jie pasirengę eiti dirbti gydytojais, nes turi gydytojo diplomus. Gal ir galima būtų suprasti jų norą dirbti pagal pašaukimą, tačiau sunku paaiškinti, kur dingo jų balsai, palaikantys prezidentę, kai šis įsakymas akivaizdžiai pradėjo klimpti Seimo koridoriuose.  Dar sunkiau paaiškinti, kodėl jie teigė, kad pasirengę dirbti gydytojais, bet nepatvirtinus prezidentės siūlytų pataisų, tiesiog nepasitraukė iš pareigų, neužleido kitiems ir kodėl jie nepradėjo dirbti gydytojais?

Dvigubo žaidimo niuansai

Toliau situacija klostėsi pagal tvarkingą biurokratinį scenarijų.  Niekur neskubant, palaukiant, kol atvės pirmasis priešininkų įkarštis, perimti iniciatyvą ir užbaigti rungtynes tada, kai oponentai bus išsikvėpę. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pataisoms pritaria. Pagarbos ir reveranso ženklas prezidentei.

Tada ateina tas momentas, apie kurį kalbėjo prezidentė. Asmeninių pažinčių pinklės ir puikiai įvaldyti užkulisiai. Čia ne A. Čapliko reforma, kai reikėjo kovoti vienam su kitu, norint išlikti po saule. Čia vieningai ”visi už vieną ir vienas už visus”. Kiekvienas Seimo narys ir jo šeimos nariai juk kada nors kuo nors  yra sirgę ir gerai pažįstami su savo ligoninių vyriausiaisiais gydytojais.  Daugelį  jų sieja verslo ir partnerystės santykiai. Taigi telieka pakelti telefono ragelį ir išsakyti savo tikrą (o ne spaudai) nuomonę apie prezidentės užmačias.

Birželio mėnesį Seimas atideda įstatymo svarstymą. Uoliai ieškoma, kokiu būdu parodyti, kad vis dėlto vyriausieji gydytojai yra pasirengę pertvarkoms ir pokyčiams.

Iškeliama sena atestacijos idėja

Deja vu...  Gimsta atestacijų idėja, kuri buvo prieš daugelį metų, tačiau stiprėjant klano įtakai  Antano Matulo dėka buvo panaikinta 2007 metais. Panaikinta ne tik tai, bet ir  pensinio amžiaus riba vyriausiesiems  gydytojams.

Tas magiškas žodis atestacija, besidriekiantis nuo sovietinių laikų – bet kaip tinkantis ir šiems laikams!

Seimo narys Gediminas Navaitis  padaro genialų ėjimą su originalia idėja ir dar originalesniu pasiūlymu. Po 20 gyvavimo metų valstybė pagaliau suvokia, kad  vyriausiuosius gydytojus vis dėlto reikia atestuoti ! G. Navaitis išplatina spaudos pareiškimą.

„Valstybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veikla, kvalifikacija ir praktiniai įgūdžiai turėtų būti tikrinami reguliariai – kas penkerius metus, tokiu būdu nusprendžiant, ar jie tinkami toliau eiti pareigas“,- teigiama pranešime.

Prezidentūra dar bando priešintis. Rugsėjo gale prezidentės patarėjas  Nerijus Udrėnas „Žinių radijui“ teigia: "Parlamentarų pasiūlymas (...) atlikti atestacijas kas penkerius metus nėra alternatyva prezidentės pateiktam projektui".

Šaukštai po pietų. Įdirbis padarytas, užkulisinė veikla baigta, parlamentarai parengti įstatymo tvirtinimui.

Pataisa - ypatingos skubos tvarka

Gruodžio 1 dieną iš Seimo atskriejo itin skubi žinia: „Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų projektą, kuriuo įtvirtinta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą bus priimami viešo konkurso būdu. Įstaigų, išskyrus tas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą bus priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.“

Skamba labai ryžtingai, taip, kaip siūlė prezidentė. Dar ryžtingiau skamba kita frazė:

„Pasibaigus minėtiems terminams, vadovai bus atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos kiekvienos konkrečios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas turės organizuoti naują viešąjį konkursą vadovo pareigoms užimti.“

Pašaliniam gali susidaryti įspūdis – puiku, pavyko. Prezidentės  pasiūlymas priimtas. Ir pritaria jai beveik 90 proc.  parlamentarų – neįtikėtina vienybė:  už įstatymo pataisas balsavo 89, prieš – 1, susilaikė 9 Seimo nariai.

Kas atsitiko iš tikrųjų?

Tačiau prezidentės komanda puikiai žino: visas jų pastangas niekais pavertė paskutinė Seimo pranešimo frazė: „Jame (viešajame konkurse. – Red. past.)  galės dalyvauti ir kadenciją baigiantis vadovas.“

Puikus įvartis. Įmuštas išvarginus varžovą, pritaikius laukimo taktiką, parodžius pagarbą oponentui, puikiai parengus parlamentarus ir kiekvienam iš jų priminus gerus darbelius, kurie jiems buvo ir dar bus padaryti.

Įvartis įmuštas paskutinę rungtynių minutę, kai prezidentės komandai nėra nei kaip reaguoti, nei ką pasakyti.

1:0 vyriausiųjų gydytojų naudai. Tolesnė įvykių eiga priklausys nuo prezidentės ryžto, noro ir pasirengimo būsimoms permainoms. Jei Dalia Grybauskaitė pasirengusi tai daryti, tuomet šiuo rezultatu baigėsi tik pirmasis kėlinys.

Dr. Audrius Šimaitis

Kiti dr. Audriaus Šimaičio Lietuvos sveikatos apsaugos 2011 metų apžvalgos straipsniai

Sveikatos apsaugos 2011-ieji: kas naujo ir teisingo ministre?

2011-ieji: bandant vykdyti ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą ir vėl buvo užmiršti slaugytojai   

2011-ieji. Gydytojų emigracijos ir atlyginimų paradigma, arba Kodėl negimsta nauji kudirkos?

2011-ieji: paaiškėjo naujas stipriųjų žaidimas – žongliravimas milijonais