„2013-ieji buvo įdomūs, laukia dar įdomesni 2014-ieji“

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas sako, kad besibaigiantys 2013 metai Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai buvo neeiliniai. Sveikatos klausimai daug intensyviau svarstomi tiek politikų, tiek visuomenės lygmenyje, bet ar kalbos virs realiais darbais su realiais rezultatais, parodys ateinantys 2014 m.

Reklama

Kokie buvo 2013-ieji Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai?

Metai buvo dviprasmiški, jų vienareikšmiškai gerai arba blogai vertinti negalima. Daug idėjų, daug kalbų, pažadų, bet iš esmės – mažai darbų. Žinoma, naujų vėjų atnešė ministras V. Andriukaitis – labai įdomus, savotiškas, intelektualus, visada pilnas minčių ir idėjų žmogus. Kas savaitę išsakomos naujos idėjos – uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais baruose aplink ministeriją, nebeskirti finansų privačioms gydymo įstaigoms ir daugybė kitų yra įdomios, bet kyla klausimas dėl jų įgyvendinimo. Iš esmės nieko taip ir neįvyko. Buvo vienas bandymas pateikti įstatymo projektą dėl sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarkos, bet kadangi Seimo dauguma projektą atmetė, daugiau jokių bandymų nebebuvo.

Tiesa, buvo priimta keletas teisės aktų, kuriais siekiama perkelti Europos Sąjungos (ES) reglamentus ir direktyvas į Lietuvos teisės aktus – reikia pagirti ministeriją, kad tai buvo sėkmingai padaryta. Šiuo metu iš esmės neliko kokių nors neperkeltų ES teisės aktų į Lietuvos teisės aktus, už kuriuos grėstų sankcijos.

Ministro iniciatyva atlikta daug įvairių analizių, sukaupta daug dokumentų segtuvų, todėl dabar, atrodytų, būtų laikas perkelti informaciją iš tų segtuvų į gyvenimą, t.y. imti ir įgyvendinti siūlomus pokyčius. Bet pažadai, kad didės medikų atlyginimai, medicinos paslaugų prieinamumas, medikai bus nukreipiami į periferiją, ir kiti  liko neįgyvendinti.

Kaip manote, kodėl tie pokyčiai, Jūsų žodžiais, nėra įgyvendinami?

Ministras nenoriai kalba apie tai, kad finansinė sveikatos priežiūros sistemos situacija per 2012 metus ženkliai pablogėjo, o kai nėra pinigų, tų visų gerų idėjų realizuoti tiesiog neįmanoma. 2012 metus gydymo įstaigos baigė turėdamos 35 mln. litų skolų, o šiandien tos skolos viršijo 100 mln. litų ribą. Tie 10 mln. litų, kurie dabar padalinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve sukauptų pinigų, pagelbės tik šiek tiek. Keista skaityti Vyriausybės platinamus pranešimus, kad leidimas naudoti PSDF „virš plano“ surinktas lėšas pagerins medicinos paslaugų prieinamumą. Sprendimas leis grąžinti dalį skolų, bet joks prieinamumas nepagerės. O skolos didžiąja dalimi susikaupė todėl, kad paslaugų balas yra mažesnis negu 2012 metais.

Tiesa, ministro naudai reikia pasakyti, kad dar viena dalies gerų ketinimų neįgyvendinimo priežastis – daug administracinių išteklių pareikalavęs pirmininkavimas Europos Sąjungoje. V. Andriukaitis pirmininkavo Sveikatos ministrų tarybai, ir tai darė labai sėkmingai. Apskritai visa Lietuva tai darė labai sėkmingai – net jeigu pažiūrėtume tik kiekybiškai, ES įvairiose srityse priimta daugiau kaip 70 teisės aktų, ir tai yra antras rezultatas per visą ES istoriją, daugiau buvo nuveikta tik vieną kartą, Švedijos pirmininkavimo metu.

Sveikatos apsaugos ministras ir jo komanda savo srityje nuveikė daug – pritarta Tabako direktyvai, Klinikinių tyrimų direktyvai, darbo grupėse su kitomis šalimis suderinta mokesčių direktyva, gerokai pasistūmėta į priekį dėl medicinos prietaisų direktyvos.

Svarbu tai, kad pirmininkavimui pasibaigus, ministras su komanda turės ir daugiau laiko, ir energijos, todėl turės galimybę įgyvendinti dalį pažadų, ypač tuos, kurie tikrai yra realūs, pavyzdžiui, liberalizuoti šeimos gydytojo darbą.

Kaip vertinate dabar mėgstamus kurti vadinamuosius klasterius?

Klasterių, lanksčiai veikiančių sveikatos priežiūros centrų, kūrimas yra kelias, kuriuo pasaulyje žengia moderni medicina, bet tai, kas daroma Lietuvoje, yra tik marazmas. Dabar mėginami įgyvendinti pokyčiai yra nelogiški ir eilių onkologijoje nesumažins. Štai dabar keli Kauno klinikų profesoriai važinėja į mažesnius miestelius konsultuoti pacientų „vietose“, ir šie vizitai laikomi tretinio lygio paslauga, apmokama kaip už suteiktą tretinio lygio paslaugą. O ten, kaip pasakojo patys profesoriai, vyksta tiesiog pasikalbėjimas, pažiūrima išraše į tyrimų rezultatus, vietoje tiesiog nėra galimybės skirti išsamesnių tyrimų ar procedūrų. Maždaug pusei pacientų vis tiek tenka vykti į tas pačias Kauno klinikas, kitiems patariama tiesiog stebėti savo būklę. Tokie klasteriai realios naudos neduos, tik leis „išplauti“ pinigus ir pagerinti tretinio lygio paslaugas teikiančių įstaigų finansinę situaciją.

Jeigu būtų įgyvendinamas skaidraus pacientų srautų skirstymo pagal ligos sunkumą, esamas rizikas metodas (tai pradėjome daryti kardiologijoje, perinatologijoje), būtų galima pasiekti išties apčiuopiamų rezultatų. Ministras irgi apie tai kalba, pritaria, žada, bet nieko neįvyksta.

Ko Lietuvos medikai ir pacientai gali tikėtis ateinančiais 2014 metais?

Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kurį patvirtinome Seime 2014-iesiems, yra didesnis už dabartinį, pakankamas tam, kad medicinos paslaugų balas gerokai pakiltų ir gydymo įstaigų situacija taptų bent jau patenkinama. Tai įmanoma su sąlyga, kad į šių lėšų naudojimą nepradės kištis Vyriausybė, kaip nutiko praėjusiais metais, ir bus galima panaudoti 270 mln. litų rezervo fonde sukauptų lėšų, kurias šiemet panaudoti gydymo įstaigų finansavimui nebuvo leista. Kodėl neleista panaudoti, sunku suprasti, bet minimas Lietuvos biudžeto deficitas, kuris neturi siekti 3 proc. Noras subalansuoti valstybės biudžetą sveikintinas, bet sunku suprasti, kodėl tai bandoma padaryti būtent sveikatos draudimo biudžeto sąskaita. Bet tai – jau ne ministro V. Andriukaičio ir ne ministerijos kaltė.

Jeigu Vyriausybė atsispirtų pagundai sveikatos priežiūrai skirtas lėšas išleisti kur nors kitur, atsivertų visai nebloga 2014-ųjų perspektyva – gydymo įstaigos galėtų šiek tiek atsikvėpti ir pagerinti savo finansinę situaciją. Mano manymu, tai būtina sąlyga, pagrindas, kurį turint būtų galima judėti toliau ir įgyvendinti teigiamus pokyčius, tokius kaip paslaugų prieinamumo gerinimas. Tokiu atveju įmanoma, kad 2014 m. keliose sveikatos priežiūros srityse pacientų lauks trumpesnės eilės ir kokybiškesnės paslaugos.

2013-ieji Seimo buvo paskelbti sveikatos metais. Kaip manote, ar sveikatos metai pateisino lūkesčius?

Manau, taip. Vien todėl, kad į sveiką gyvenseną, ligų prevenciją atkreiptas ir žiniasklaidos, ir visuomenės dėmesys. Su sveika gyvensena susijusių įstatymų priėmimo ar renginių gausa metai nebuvo įspūdingi, rezultatai kukliai teigiami, bet vien dėl sustiprėjusio informacijos skleidimo žmonėms tampa aiškiau, nuo ko priklauso sveikata ir kaip reikia elgtis, kad būtume sveiki. Atsižvelgiant į tai, kad rezultatai buvo vis dėlto teigiami, ateinančius 2014-uosius paskelbėme Vaikų sveikatos metais. Vaikų mažėja, jų sveikata nėra gera, manau, toks sprendimas padės atkreipti dėmesį į šią tarsi paslėptą, bet labai rimtą valstybės problemą. Taip pat ją spręsti.

Ko norėtumėte palinkėti portalo VLMEDICINA.LT skaitytojams, o ir visos Lietuvos gyventojams?

Visų pirma noriu padėkoti portalui VLMEDICINA.LT už darbą. Stebinate gerąja prasme ir medicinos srityje visa galva lenkiate daugelį kitų žiniasklaidos priemonių.

Visiems Lietuvos gyventojams linkiu paprasto suvokimo, kad mūsų sveikata, mūsų gyvenimo kokybė yra mūsų rankose. Devyniais dešimtadaliais sveikata priklauso nuo mūsų pačių veiksmų ir sąmoningumo, o nuo medikų – tik vienu dešimtadaliu. Taip pat linkiu optimizmo, geros nuotaikos, fizinio aktyvumo, nerūkyti, nevartoti arba tik simboliškai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje vartoti alkoholį.

Ačiū už palinkėjimus!