2015 metų vilties prošvaistės

Kiekvienų metų pradžia kelia tam tiktų vilčių, kuriami planai, formuojasi numatomų darbų regėjimas.

Šventajame Rašte sakoma: „Regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei viliamės nematydami, tada laukiame ištvermingai“. Tad lieka viltis matant praėjusių metų realybę kiek kitokią, nei ji turėtų būti, bet vis džiaugiantis, kad po truputi formuojasi kritinė masė žmonių, kurie tiesiog pradeda gyventi sveikiau, nors jie vadinamosios sveikatos sistemos yra būtent apvagiami sveikatos draudimo mokesčio forma, sveikai gyventi finansiškai neskatinami. Ištverminga viltis tampa svajone, tikėjimu, o tikėjimas turi jau ir matymą, kad vizijoje suvokti dalykai laikui bėgant  tikrai vis labiau taps kūnu, realybe.

Beje, tenka konstatuoti, kad tikrai iš politinės pusės nieko gero sveikatingumo srityje nepadaryta, net ir, atrodo, prošvaistės žiburėliai buvo tik miražas (kalbu apie priimtą, bet D. Grybauskaitės vetuotą įstatymą 2 proc. nuo tabako akcizų skyrimą prevencijai ir sveikatingumui), kurį tikriausiai žinant galutinį rezultatą, dėl akių seimūnai priėmė, pažaidė, nes priklausomybių pramonė leido, gal buvo suderinta, kad prezidentė vetuos, o tada su dideliu entuziazmu seimūnai sutiko su veto (tai rodo balsavimas po veto) ir vėl viskas po senovei. Galutinis rezultatas tinkamas priklausomybių pramonei.

Lietuvos sveikuolių sąjunga 2015 metus paskelbė Senjorų sveikatingumo metais. Kai kas gal ir ne visai sutinka su šio žodžio tinkamumu apibūdinti šį amžiaus tarpsnį, tačiau šiuo atveju jis taikliausiai apibrėžia grupę ir užduotį. Vienas iš siekių, kad brandus amžius nebūtų vien gyvenimas apsikabinus vaistų maišelį, bet kaip pasakė Pranas Skersis, būdamas jau per 90 metų: „Mano dabartinis laikas pas sveikiausias ir laimingiausias gyvenime“. Sveikatos apsaugos ministerija baigiantis metams pranešė, kad laukia, jog Seimas paskelbtų 2015 metus orios senatvės metais. Su ironija galima klausti – metams įpusėjus paskelbs? Pavadinimas gražus, bet labiau išduodantis pačią kryptį, kad visas dėmesys tik į gydymą ir slaugymą, kuriuo pasirūpins geradarė valstybė, tuos tarpu Senjorų sveikatingumo metų paskelbimas turi kiek kitą tematiką, kryptį – ką daryti visais amžiaus tarpsniais, kad brandusis amžius būtų sveikas, kokias vyresniems žmonėms galima taikyti sveikatingumo priemones palaikant jų sveikatos potencialą. O tada, kuo žmogus sveikesnis ir pajėgesnis, tuo ir to orumo bus daugiau.

Prasidėję metai apipinti iliuzinėmis viltimis, kad euro įvedimas žmones padarys laimingesnius. Laimės nesuteikė litas, jos nesuteiks ir euras. Nes jie ir negali suteikti jos. Kai Lietuvoje politinis elitas krykštavo rankose laikydami eurą, Kinijoje, Šanchajuje, kelios dešimtys žmonių žuvo spūstyje dėl netikrų dolerių. Žmogui vertės, o ir laimės bei sveikatos, nepridės nei litas, nei euras, nei doleris.

Tarpušvenčiu žiniasklaida mirgėjo nuo iškrypusio šventimo pasekmių vartojant svaigalus, galiausiai visuomenę sukrėtė žurnalistės nužudymo drama. Tačiau kiek žmonių pasimokė iš šios labai skaudžios istorijos, kad į santykius reikia žiūrėti atsakingiau, nesivelti į tokias draugystes, kurios yra labai rizikingos, nedarnios?

Politine prasme šiais metais svarbūs artėjantys savivaldos rinkimai. Suprantama, bus daug nepagrįstų pažadų, saldžialiežuviavimo, bandymo sužadinti iliuzines viltis, kurios veda į dar didesnę neviltį, tačiau sveikuomenės atstovai labiausiai žiūrės, o ką kandidatai jau yra nuveikę apčiuopiamo sveikatingumo srityje, ar politinė jėga tikrai kelia žmogaus sveikatos klausimus į pagrindinių prioritetų sąrašą ir kaip numato problemas spręsti. Ar tik dar labiau sieks vystyti nesibaigiantį gydymą, ar labiau spręs sergamumo priežasčių šalinimą?

O visiems žmonėms belieka palinkėti neužkibti ant iliuzinių pažadų gausybės - tiek politinių, tiek nevertybinių komercinių, nes tai veda į dar didesnę neviltį. O viltis patikimais, amžinais dalykais. Tada ir tikroji viltis nebus durnių motina, o sėkmės pradžia net realybei esant gana niūriai. Tad kaip pradėjau, taip šiuokart ir užbaigsiu apie viltį iš Biblijos: „Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu“. Šiandien tai matome istorinėje realybėje.