2020-ieji be maisto švaistymo: kaip tai įgyvendinti?

Lietuvoje vienas žmogus kasmet vidutiniškai išmeta 56 kg maisto. Pagal pasaulinę statistiką, būtent namų ūkiuose išmetame daugiau kaip pusę – 53 proc. – visų atliekomis paverčiamų maisto produktų. Mažiau išmesite maisto, jeigu vadovausitės keliais esminiais patarimais.

Reklama

Prekybos tinklas „Iki“ jau daugiau kaip 10 metų dirba kartu su „Maisto banku“, kuriam kasdien perduoda tonas maisto produktų, kurių galiojimo laikas greitai baigsis. Šiuos produktus organizacija išdalina vargstantiesiems.

Statistika rodo, jog mažmeninės ir didmeninės prekybos grandyje prarandami vos 5 proc. išmetamo maisto.

„Tokie rodikliai aiškiai parodo, kad kiekvienas žmogus turėtų siekti, jog kuo mažiau maisto būtų išmetama namuose. Gerokai sumažinti išmetamo maisto kiekį nėra sudėtinga, tereikia noro ir aktyvesnio visos bendruomenės įsitraukimo. Svarbu nepamiršti, kad maistą taupyti verta ne tik dėl prarandamų lėšų. Mažiau išmesto maisto – tai ir mažiau užteršta aplinka“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Iš viso Europos Sąjungoje iššvaistoma 88 mln. tonų maisto, kuriam pagaminti, o paskui pašalinti išmetama 170 mln. tonų CO². Verta paminėti ir tai, kad maisto gamybai sunaudojama daug geriamo vandens ir jo trūkumas jaučiamas ne vienoje šalyje, iš kurios mus pasiekia maisto produktai.

Taigi, ką galėtume kiekvienas iš mūsų padaryti šiais metais, kad pastebimai sumažintume išmetamo maisto kiekį.

1. Prieš pirkdami – pagalvokite

Prieš vykdami į parduotuvę gerai apgalvokite, ko jums tikrai reikia. Susidarykite savaitės valgiaraštį ir pirkite produktus būtent numatytiems patiekalams. Suskaičiuokite, kiek kurio produkto reikia vienai porcijai jūsų šeimoje ir atsižvelkite į tai gamindami bei pirkdami produktus. Mat didelę dalį išmetamų maisto produktų sudaro patiekalų likučiai.

Rekomenduojama pirkimus skaidyti – vienas ilgai negendančių produktų pirkimas ilgesniam laikotarpiui ir keli maži apsipirkimai, per kuriuos įsigyjami tik greitai gendantys produktai – mėsa, pieno produktai, daržovės, vaisiai ir pan.

Prieš vykdami pirkti padarykite šaldytuvo inventorizaciją, kad tiksliai žinotumėte, ko trūksta ir nepirktumėte „dėl viso pikto“ tų produktų, kurių dar turite.

Jei žinote, kad apsilankę parduotuvėje negalite susilaikyti nuo akcijų siūlomų produktų, kurių nemenką dalį paskui išmetate, pirkite internetu.

2. Išmokite skaityti etiketes

Žmonės vis dar nelabai skiria užrašų „Geriausia iki...“ ir „Suvartoti iki....“ reikšmes. „Geriausia iki...“ reiškia, kad atėjus nurodytai datai produktas nebūtinai bus sugedęs. Taip dažnai žymimos kruopos ir panašūs ilgai negendantys produktai, kurių tinkamumas vartoti dažnai priklauso ne nuo laiko, bet nuo laikymo sąlygų. Tad tokių produktų tinkamumą maistui reikėtų įvertinti patiems.

Tačiau produktų, kurie pažymėti ženklu „Suvartoti iki....“, pasibaigus galiojimo datai vartoti nerekomenduojama.

Jei siekiate taupyti, prieš gamindami patiekalus galite peržiūrėti šaldytuve esančius produktus. Tuomet patiekalui rinkitės tik iš tų produktų, kurių galiojimo laikas greičiausiai baigsis.

3. Naudokite šaldymo kamerą

Šaldymo kamerą naudokite ne tik šaldytiems produktams laikyti. Juos užšaldyti galite ir jūs patys. Jei nusipirkote per daug maltos mėsos, galite ją suskirstyti porcijomis ir užšaldyti.

Užšaldyti galima ir jau pagamintus patiekalus, jei matote, kad pagaminote jų per daug. Tai bus puikios atsargos tiems atvejams, kai neturite laiko ar nuotaikos gaminti.

Nepamirškite, kad tas pats patarimas galioja ir šviežiems vaisiams ar daržovėms. Jeigu matote, kad nusipirkote per daug ir nepavyks visko suvartoti – užšaldykite.

4. Pasitelkite fantaziją

Dažnai maisto likučius galima išradingai panaudoti dar kartą. Mėsos, košių, kitų patiekalų likučiai puikiai tinka gaminant troškinius, sriubas, picas ar kitus patiekalus.

Sriuboms ir troškiniams tinka pavytusios salotos, įvairios daržovės, o iš vaisių galima pagaminti įvairių desertų. Apdžiuvusį batoną galima suvilgyti aliejumi, supjaustyti kubeliais ir, pakepinus, pasigaminti skrebučių sriuboms ar salotoms.

Tai tik keli pavyzdžiai, kaip galima panaudoti maisto produktus, kuriuos daug kas linkę išmesti. Svarbiausia – nebijokite eksperimentuoti. Niekada negali žinoti, galbūt tai padės atrasti kulinarinį šedevrą.