3 antibiotikų vartojimo klaidos, kurios gali sukelti pavojų sveikatai

Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.

Reklama

Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti. Antibiotikai taip pat gydytojų skiriami, pavyzdžiui, po danties išrovimo, operacijos ir kt.

„Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė pranešime žiniasklaidai sako, kad šiuo metu, kai žmonės saugosi dėl COVID-19 plitimo, pastebima, kad kur kas sumažėjo ir kitų virusinių ar bakterinių susirgimų. Taip pat sumažėjo ir pacientų, vaistinėje prašančių antibiotikų.

„Dabar apskritai žmonės daugiau saugosi, nešioja kaukes, naudoja dezinfekcines priemonės, laikosi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, laikosi atstumo nuo kt. žmonių ir pan. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis mažėja ne tik COVID-19 plitimo grėsmė, bet ir susirgimai kitais virusais ar bakterijomis, – sako vaistininkė E. Zykienė. – Mažėjant susirgimams, į vaistinę mažiau ateina ir pacientų, kuriems išrašyti antibiotikai, taip pat mažiau ir tokių pacientų, kurie šių preparatų bando gauti be recepto.“

Vaistininkė E. Zykienė įvardijo dažnai daromas klaidas vartojant antibiotikus.

Nesuvartoja viso kurso. Vaistininkė sako, kad viena dažniausių ir didžiausių klaidų vartojant antibiotikus yra ta, kad pacientai neretai nesuvartoja viso antibiotikų kurso.

„Pastebiu, kad neretai pacientai antibiotikus vartoja tol, kol jaučiasi blogai, vos tik pagerėjus, kaip įprasta, po 3-4 dienų nuo vaistų vartojimo pradžios, preparatą jie pasideda į stalčių, – sako E. Zykienė.

– Tai labai didelė klaida. Jei nesuvartojate pilno antibiotikų kurso, jie nužudo ne visas blogąsias bakterijas, o likusios toliau dauginasi ir dar labiau sustiprėja. Tokiu atveju galite ne tik, kad nepasveikti, bet savo būklę ir pabloginti. Toliau tęsti gydymo tais pačiais antibiotikais nebegalėsite, nes jus užpuolusios bakterijos jau bus atsparios šiam preparatui.“

Antibiotikus pasidėti į stalčių bet kokiu atveju yra bloga mintis, sako vaistininkė. Jokiu būdu tų pačių antibiotikų nebevartokite norint pagyti nuo kitų ligų. Jei taip atsitiko, kad namuose turite nesunaudotų antibiotikų, neišmeskite jų į šiukšlių dėžę, o nuneškite į vaistinę, kad jie būtų utilizuojami.

„Jei nesuvartotus antibiotikus išmesite kartu su šiukšlėmis, jie gali patekti į aplinką ir taip prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams didinimo“, – sako E. Zykienė.

Taip pat labai svarbu antibiotikus gerti, kaip paskyrė gydytojas.

Klaidingas įsitikinimas. „Aš noriu greičiau pasveikti, duokite man antibiotikų“, – tai vaistininkams teko išgirsti ne kartą.

„Bandome pacientams paaiškinti, kad apie 80 proc. peršalimo susirgimų yra virusinės kilmės. Tokiu atveju antibiotikai yra neveiksmingi ir nereikalingi, o jų netinkamas vartojimas peršalus ar susirgus gripu, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, – pasakoja vaistininkė. – Antibiotikai tikrai nėra stebuklingas vaistas nuo visų ligų, kaip gali klaidingai pasirodyti.“

E. Zykienė sako, kad žmonės dažnai painioja priešvirusinius vaistus ir antibiotikus. „Tačiau jau patys žodžiai sufleruoja, kam skirti šie vaistai: antibiotikai – bakterijoms naikinti, priešvirusiniai vaistai – virusams, – akcentuoja vaistininkė. – Jei antibiotikus vartosite sergant virusine infekcija, naudos tikrai negausite, o dar ir žalos sveikatai pridarysite.“

Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad priešvirusiniai vaistai būna veiksmingesni tik pačioje ligos pradžioje, pavyzdžiui, nustačius gripą ar pasireiškus pirmiems pūslelinės simptomams ir kt.

E. Zykienė akcentuoja, kad recepto išrašymas antibiotikams – ne šiaip formalumas, o paciento saugumo užtikrinimas. „Antibiotikus paskiria tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę, simptomus, jei reikia, tyrimus. Gydytojas pagal būklę parenka reikiamą preparatą“, – sako E. Zykienė.

Nevartoja gerųjų bakterijų. E. Zykienė sako, kad antibiotikai, sunaikindami blogąsias bakterijas, taip pat nužudo ir gerąsias, dėl kurių stygiaus gali kilti kitų sveikatos problemų: gali prasidėti viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas ir apskritai gali turėti neigiamos įtakos savijautai, imunitetui.

„Rekomenduoju vartojant antibiotikus ir baigus kursą dar bent kelias dienas kartu vartoti ir probiotikus. Galite rinktis ir natūralius: gausiai valgykite, raugintų daržovių, rauginto pieno produktų, – pataria „Camelia“ vaistininkė. – Būna, kad pacientai atsisako probiotikų vartojant antibiotikus, tačiau neretai vėliau į vaistinę jie sugrįžta dėl pilvo skausmų, viduriavimo ir kitų negalavimų.“

Atsparumas antibiotikams

Bakterijų atsparumas antibiotikams – viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams atsiranda ir natūraliai, tačiau netinkamai vartojami preparatai, kai daromos tekste minėtos ir kitos klaidos, tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.

Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Dėl bakterijų atsparumo antibiotikams ilgėja gydymo trukmė,

tai lemia ir didesnes gydymo kainas, mirtingumo didėjimą.

Dar 2018 metais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių nebeveikia antibiotikai.

Buvo paskaičiuota, kad 1 iš 15 pacientų Europos ligoninėse ir 1 iš 24 ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojų susiduria su mažiausiai viena infekcija, daugumą su sukelia daugeliui vaistinių preparatų atsparios bakterijos.

Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams proceso mažinimo, tereikia laikytis kelių taisyklių:

• antibiotikus vartoti tik paskyrus gydytojo ir neužsiimti savigyda;
• suvartoti visus antibiotikus, kuriuos paskyrė gydytojas ir vartoti juos tiksliai, kaip nurodyta;
• neišmesti antibiotikų į aplinką, o nunešti į vaistinę utilizavimui.