3 tūkst. metų senumo skeletas su metastazėmis uždavė naujų klausimų apie vėžio priežastis

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio miršta daugiausiai žmonių. Per pastaruosius 30 metų onkologinių ligų atvejų padaugėjo kone dvigubai. Tai – it kokia Dievo rykštė, lydima tokių šių laikų atributų, kaip aplinkos tarša, rūkymas, alkoholis, stresas, fizinio krūvio stoka, nevisavertė mityba. Tačiau ką pasakytumėte sužinoję, jog vėžiu sirgo žmonės, gyvenę prieš 3 tūkst. metų?

Reklama

Jau anksčiau archeologai dvejojo, ar tokios ligos, kaip vėžys, - tikrai būdingos tik šiems laikams. Tačiau palyginus su kitų ligų požymiais ant senovės žmonių palaikų, vėžį identifikuoti būna labai sunku. Iki šiol rasti tik trys kelių tūkstantmečių senumo palaikai, leidę daryti tokią prielaidą. Naujausias atradimas – labiausiai įtikinantis ir, ko gero, reikšmingiausias.

2013 metais archeologai iš Britanijos atrado žmogaus skeletą su išplitusiomis vėžio ląstelėmis. Kitaip tariant – su metastazėmis. Manoma, kad skeletui – daugiau nei 3 tūkst. metų. Tai yra palaikai žmogaus, gyvenusio maždaug 1200 metų prieš mūsų erą.

Archeologų komandai vadovavusi mokslų daktarė Michaela Binder apie daug diskusijų sukėlusį atradimą pasakoja šių metų kovą pasirodžiusiame leidinyje „Plos One“.

M. Binder teigia, jog tokį netikėtą radinį galima panaudoti labai kryptingai. Pirma, įsigilinti į vėžinių ligų evoliuciją per tūkstantmečius. Antra, remiantis tokia informacija ieškoti galimų naujų medikamentų. Trečia, ieškoti ne tik vėžio, bet ir kitų neva šiuolaikinių ligų evoliucijos per kelis tūkstantmečius.

Skeletas buvo rastas dabartiniame Sudane, Amara West regione esančiose kapavietėse. Vakarinėje Nilo pusėje kasinėjant senovinius palaikus, tyrinėtojai atkreipė dėmesį į vieną iš jų - skeletas atrodė visai kitaip. Iškasti kaulai turėjo matomų pažeidimų, skylučių.

Nustatyta, jog tai - vyro skeletas. Vyras miręs, kai jam tebuvo 25–35 metai. Iš pradžių archeologai nebuvo tikri – ar tai kokios ligos, ar tai tik termitų, kurių tose vietovėse gausu, darbas.

Kaulų pažeidimų priežasčiai nustatyti buvo naudojama radiografija ir itin tikslus skenuojantis elektronų mikroskopas. Šie tyrimo metodai padėjo atskleisti, jog kaulų pažeidimai – vis dėlto vėžio metastazės. Vėžys plito iš nežinomo organo auglio į kaulus. Metastazės buvo rastos ant kaklo, pečių, rankų, stuburo, dubens kaulų, šonkaulių.

Kol kas tai – seniausi rasti palaikai su vėžio požymiais. Iki šiol rasti kiti du skeletai buvo iš laikotarpio iki 1000 metų prieš mūsų erą.

Neišvengiama liga ir senovėje

Nors tyrinėtojai tiksliai negali nustatyti, kas sukėlė vėžį žmogui, kurio palaikai rasti, teorijų yra ne viena. Pavyzdžiui, infekcinės ligos. Šiuo atveju tikėtina, jog vėžio priežastis - parazitų sukelta reta infekcinė liga šistosomozė. Parazitas kraujinė siurbikė  sukelia kepenų pažeidimus, kepenų cirozę ir yra susijęs su krūtinės vėžio išsivystymu vyrams.

Dar viena labai tikėtina šiuo atveju priežastis – dūmai, deginant medžius. Tiksliau - dūmuose esančios nuodingosios medžiagos.

M. Binder pasakoja: „Žmonės iš dabartinio Sudano, Amara West teritorijos, tais laikais gyveno mažose, uždarose gyvenamosiose patalpose. Dažnas namų ūkis turėjo didžiulę krosnį. Žmonės kasdien sukiojosi neišvėdintuose nuo tokių dūmų patalpose, jose miegodavo. O tokių dūmų nuolatinis buvimas gyvenamojoje aplinkoje dar pavojingesnis nei rūkymas šiais laikais.

Gilinantis į to meto Amara West regiono žmonių gyvenimo sąlygas, prisiminti ir kariniai neramumai. Tuo metu regionas priklausė Egiptui, o Egiptas turėjo didelių karinių konfliktų su Libija. Neramumai, karai sėjo žmonėms baimę, nerimą dėl savo šeimų. Kitaip tariant, sukėlė stresą. Tik tuomet, ko gero, toks terminas net neegzistavo.  

Paklausti apie tai, ar žmonės prieš kelis tūkstantmečius vėžiu sirgo taip pat dažnai, kaip šiais laikais, archeologai suabejojo. Mat dabartiniame pasaulyje žmogus gyvena kelis kartus ilgiau nei anuomet. Tad natūralu, kad per savo ilgą gyvenimą šiuolaikinis žmogus susiduria su daugiau aplinkos veiksnių, kurie sukelia vėžį. Tais laikais žmogus mirdavo gana anksti. Dažniausiai – dėl infekcijų. Tačiau toks atradimas leidžia iškelti prielaidą, kad jau senovės laikais vėžys buvo žmogui žinoma ir „pažįstama“ liga. Tad vargu ar galime vėžį vadinti tik dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo atsiradusia liga.

Atradimo nauda: suvokimas apie vėžio evoliuciją ir naujų medikamentų paieška

Archeologai tikina, jog vėžinių ligų įrodymų prieš kelis tūkstantmečius metų nėra daug. Dėl labai paprastos priežasties - sunku diagnozuoti vėžį tik iš kaulų. Dažnai piktybiniai pokyčiai kaulų net nepasiekdavo.

Kita vertus, problemų yra ir kitur. Tokiuose regionuose, kaip Amara West Sudane, klesti kapaviečių niokojimas, brangenybių ieškojimas. Vien 2013–2014 metais vietiniai plėšikautojai suniokojo dvi dideles kapavietes. Tokių išpuolių pasitaikydavo ir anksčiau. Tikėtina, jog dabar jau sunaikintose kapavietėse buvo galima rasti dar daugiau naudingų ir žmonijai galėjusių pasitarnauti įrodymų.

Bet kokiu atveju archeologai ir tyrinėtojai stengiasi likti optimistiški: kuo daugiau bus tyrinėjama šia kryptimi ir kuo labiau bus tobulinamos tyrinėjimo technologijos, tuo daugiau sužinosime apie piktybines ligas prieš daugybę metų. Nors apie vėžio epidemiologiją ir evoliuciją praeities žmonių populiacijose kalbėti kol kas sunku ir netikslinga, iki šių dienų rasti jau trys įrodymai, jog žmonės, gyvenę prieš mūsų erą, irgi susidurdavo su piktybinėmis ligomis. Paskutiniai rasti palaikai galutinai įtikino, jog vėžys - ne tik šių dienų liga.

Atradimai ne tik įdomūs, bet ir naudingi. Dar daugiau tokių atradimų gali pagilinti žinias apie šią ligą, suvokti jos keitimąsi bėgant tūkstantmečiams. Galiausiai – padėti sukurti naujus vaistus.

M. Binder teigia: „Jau dabar buvo kalbama apie vėžio sąsają ne tik su aplinkos faktoriais, bet ir su infekcinėmis ligomis. Jei ta sąsaja būtų patvirtinta įrodymais iš praeities, vėžio gydymo metodikos galėtų pasisukti nauja kryptimi. Su naujausiomis technologijomis, kaip, pavyzdžiui, DNR testavimas, galima atrasti su vėžiu susijusias mutacijas ir atsekti tų mutacijų evoliuciją. Dar daugiau, galima nuspėti vėžinių susirgimų raidą ateityje ir vystyti naujus gydymo metodus“.

M. Binder pasakoja, jog tyrinėjimai Sudane, Amara West regione, dar nesibaigė. Mokslininkai tyrinėja gyvenimo būdą, teorijas apie ligas ir sveikatą kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą tame regione. Be to, archeologai užsimena ir apie dar vieną svarbų atradimą. Vėžys – ne vienintelė liga, kurią buvo galima nustatyti tame regione rastuose keliuose palaikuose. Kruopščiai ištyrus kitus palaikus atrasta ir dar vienos šių laikų ligos – aterosklerozės požymių. Kol šie požymiai bus iki galo neištirti ir negauta galutinių išvadų, tyrinėtojai nedaugžodžiauja, tačiau patikina, kad greitai mokslo pasaulį pasieks išsamios naujienos ir apie šį atvejį.

Šaltiniai

Michaela Binder, Charlotte Roberts, Neal Spencer, Daniel Antoine, Caroline Cartwright. On the Antiquity of Cancer: Evidence for Metastatic Carcinoma in a Young Man from Ancient Nubia (c. 1200BC). PLoS ONE, 2014; 9 (3): e90924 DOI: 10.1371/journal.pone.0090924

https://www.livescience.com/44269-oldest-metastatic-cancer-skeleton.html

https://www.cbsnews.com/news/3000-year-old-skeleton-found-riddled-with-cancer/