Kūdikio gyvybės ligoninėje neišsaugojo net ketvirtus metus šalyje vykdomas Pacientų saugos projektas(1)

Sveikatos apsaugos ministerija ne anksčiau nei po metų apsispręs, ar Lietuvos ligoninėse dera praktiškai taikyti Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete slaugos specialybę pasirinkusių studentų įgytas žinias. Pavyzdžiui, švirkštą vaistais pripildyti palatoje, matant pacientui. Derėtų patikslinti, jei būtų nuspręsta šią praktiką taikyti, ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų žmonės būtų įsitikinę sekantys Austrijos pavyzdžiu. Na, o kol jau bandoma apsispręsti, tai yra kol ketvirtus metus tęsiasi „Saugaus paciento“ projektas, nutiko nepataisoma nelaimė – supainiojus vaistus Kauno klinikinėje ligoninėje mirė kūdikis.

Reklama

 Išaiškino slaugytojų kompetencijas

 Portalui pasidomėjus, kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertina vienuolikos mėnesių kūdikio mirtį Kauno klinikinėje ligoninėje, Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Vitkūnienė atsakydama išsamiai išaiškino slaugytojų kompetencijas, tuo netiesiogiai leisdama suprasti, jog ministerija čia įžvelgia slaugytojos kaltę. Taigi, „Vakarų Lietuvos medicina“ sužinojo, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2011 m. patvirtinta Bendrosios praktikos slaugytojo (BPS) medicinos norma, kuri nustato slaugytojų kompetencijas.

„Kompetencijoje nustatyta, kad BPS turi žinoti „vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindus, vaistų laikymo taisykles ir vartojimo būdus“ bei atlikti šiuos slaugos veiksmus (15.3 punktas): „atlikti injekciją (į odą, poodį, raumenis, veną)“ ir „pasiruošti ir atlikti lašelinę infuziją, keisti tirpalus“, „išdalyti, sugirdyti pacientams kietus ir (ar) skystus vaistus, stebėti jų poveikį, šalutines organizmo reakcijas“ bei „dokumentuoti vaistų suvartojimą“, - straipsnio autorei į elektroninį paštą Asmens sveikatos departamento specialistės parengtas atsakymas atėjo su kai kuriomis išryškintomis frazėmis. - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas (LR SAM 2008-04-29 įsakymas Nr. V-338), kuriuo nustatyta, kad „įstaigoje turi būti parengti rizikingiausių pacientų saugai toje įstaigoje atliekamų tyrimų, taikomų gydymo metodų aprašai“ bei kad „už asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklą, įskaitant ir vidaus  medicininio audito veiklą, atsako įstaigos vadovas“.

Nežino slaugos instrukcijų

 Minimo aprašo 18 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, siekdamas užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valdymą ir gerinimą, nustato įstaigos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką bei jos įgyvendinimo priemones ir su jomis supažindina darbuotojus bei tvirtina „struktūrinių padalinių darbo organizavimo tvarką“.

VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje įdiegta kokybės vadybos sistema, pagal kurią yra pasirengusi slaugos procedūrų (tarp jų ir vaistų dalinimo, injekcijų atlikimo ir pan.) aprašus. Už slaugos paslaugų organizavimą ir teikimo kontrolę skyriuje yra atsakinga vyriausioji slaugytoja-slaugos administratorė. Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašyta atsakyti, ar Kauno klinikinė ligoninė turi patvirtintą slaugos procedūrų aprašą, įstaigos slaugos administratorė Gražvydė Masiliūnienė paaiškino, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui į tai negalinti atsakyti. Administratorė žurnalistei rekomendavo kreiptis į ligoninės vidaus audito vadovą Povilą Slankauską bei į laikinai einantį direktoriaus pareigas Raimondą Kunicką, bet nė vieno kabinete telefono ragelio niekas vakar nepakėlė.

 Nepaisant to, kad ligoninėje įdiegta Kokybės valdymo sistema, išmanančiam slaugos darbo specifiką turėtų šiurpą kelti kai kurie vieši šios įstaigos slaugytojų pasisakymai, nuskambėję šalies žiniasklaidoje. Vienas iš jų - „Instrukcijose nėra aišku, kur mes turime pasiruošti švirkštą“ (antradienį straipsnyje „Po tragedijos Kauno klinikinę ligoninę prislėgė baimė“ rašė kauno.diena.lt).  Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad „pagal nustovėjusią tvarką slaugytojos procedūroms skirtame kabinete pasiruošia švirkštą“.

Remiantis tos pačios dienos „Vakarų Lietuvos medicinos“ straipsnyje „Kūdikio mirtis supainiojus vaistus – nemąstančios slaugytojos ar neklystančios sistemos atsakomybė?“ cituotomis slaugos mokslų daktarės Nataljos Istominos mintimis, tai – akivaizdūs darbo instrukcijų pažeidimai. Ir ne tik slaugos, bet galimai ir administravimo, jei slaugytojos sakosi net nežinančios, kur turėtų prisipildyti švirkštus. Tačiau Asmens sveikatos departamento specialistė „Vakarų Lietuvos medicinai“  aiškino tik slaugos praktikos klaidos terminą, tuo galimai leisdama suprasti ir visos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) poziciją: “Pagal Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą (2009) grubi slaugos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo veika, kai dėl jų kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį“.

Vaistų vartojimo saugumo programa

O. Vitkūnienė portalą informavo, kad nuo 2008 metų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) prie SAM dalyvauja projekte EUNetPaS (European Union Network for Patient Safety). EUNetPaS yra Europos Sąjungos pacientų saugos (toliau – PS) projektas, remiamas ir finansuojamas Europos Komisijos pagal 2007-2013 m. Visuomenės sveikatos programą. „Pacientų sauga“ apibūdinama kaip siekis, taikant atitinkamas intervencijas, sudaryti sąlygas užtikrinti paslaugų saugumą.

Viena iš EUNetPaS nagrinėjamų temų yra „Vaistų vartojimo ligoninėse saugumas“. Šios grupės tikslas yra pagerinti vaistų medikamentų vartojimo ligoninėse kokybę ir saugumą, nustatant efektyvias ir geras patirtis, mažinant medikamentų vartojimo klaidas ligoninėse. Darbo grupė parengė studiją „Geroji vaistų vartojimo ligoninėse saugumo patirtis Europoje“ ir išleido pilotinio tyrimo analizę, atliktą vienuolikos ES šalių ligoninėse.

2008-2010 metais VASPVT vykdė pilotinius tyrimus mūsų šalies ligoninėse, pasiūlius tokias praktikas: vaistų skirstymą po dozę prie paciento lovos (remiantis Austrijos pavyzdžiu), vaistų derinimą paciento priėmimo ir išrašymo metu (Danijos pavyzdys), vaistų derinimą paciento išrašymo metu (Švedijos pavyzdys), vaistų dalinimo metu slaugytojoms ant nugaros užsidedant liemenę su užrašu „Netrukdyti“ (Danijos pavyzdys). Remiantis Švedijos pavyzdžiu taikytos dar dvi praktikos - „Vaistų sąrašas“ ir „Miego korta“. Pirmuoju atveju gydytojas parengia vaistų sąrašą, kuriame nurodoma tiksli informacija: kokius vaistus pacientas vartoja šiuo metu, kokius vaistus rekomenduojama tęsti su tiksliais vartojimo nurodymais. Išrašant pacientą iš ligoninės, gydytojas arba slaugytoja žodžiu perskaito pacientui informaciją, pateiktą „Vaistų sąraše“, gydytojas pasirašo, patvirtindamas, kad informavo pacientą apie skiriamą medikamentinį gydymą. Taikant „Miego kortos“ praktiką sudaryta gydančio gydytojo, slaugytojos ir farmacininko komanda, pateikianti pasiūlymus vyresnių žmonių miego sutrikimams gydyti.

 Išradinėjo dviratį?

O. Vitkūnienė portalui tvirtino, kad įgyvendinus projektą bus atrinktos geriausios programos ir pateiktos plačiajai visuomenei. Tačiau po šių tyrimų praėjus metams klaipėdietė slaugos mokslų daktarė N. Istomina, žurnalistės užkalbinta,  prisipažino negirdėjusi ar bent nieko neprisimenanti nei apie Pacientų saugos projektą, nei apie Saugaus vaistų vartojimo programą. O sužinojusi, kad minimoje programoje semtasi patirties iš svetur švirkštus vaistais pripildant prie paciento akių pritrūko žodžių: „Absurdas! Iš naujo grįžtame prie to, kas jau dvidešimt metų žinoma!”

Tad gal valstybės tarnautojams, dirbantiems Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, tiesiog derėtų pasiklausyti slaugos paskaitų? „Net juokinga komentuoti. Nežinau, gal tų ligoninių, kurios dalyvavo šiuose tyrimuose, vyriausieji gydytojai iš tiesų nežino elementarių instrukcijų?“ – stebėjosi daktarė.

N. Istomina atkreipė dėmesį ir į tai, kad lietuviškoji sveikatos sistema, anot jos, labai ydinga, „nes visos klaidos slepiamos“: „Yra ligoninių, kuriose pragulų skaičius – nulis, o išvengtinų mirčių apskritai nė viena neskaičiuoja, nors užsienyje tai – vienas iš sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo rodiklių“.

Įstaigos dar nežinomos

Nenuostabu, kad viena iš daugiausiai besidominti slaugos naujovėmis Vakarų Lietuvos medikė nežino apie SAM ar jai pavaldžių įstaigų vykdomus projektus, jei paprašyta  nurodyti, kokiose šalies ligoninėse atlikti minėtieji tyrimai, VASPVT  atstovė spaudai Vaida Balčiauskienė vakar šito negalėjo padaryti. Būtų suprantama, jei ne natūraliai kylantis klausimas, kam tie projektai, programos ir tyrimai, jei apie juos nieko nežino ne tik visuomenė, bet ir medikų bendruomenė?

Tiesa, atstovei spaudai straipsnio autorė skambino likus tik keliolikai minučių iki darbo pabaigos, bet VASPVT direktoriaus pavaduotojos Vytautės Lukoševičiūtės apie 16 val. šios informacijos paprašė Asmens sveikatos departamento specialistė O. Vitkūnienė. Jei šie tyrimų rezultatai ir praktikos būtų buvusios paviešintos ir, svarbiausia, pradėtos taikyti visose šalies gydymo įstaigose, mažasis kaunietis šiandien greičiausiai dar krykštautų. Tikimės, kad rytoj sužinosime, kokių šalies gydymo įstaigų vadovai bent jau iki 2008 metų nežinojo, kad švirkštai vaistais pildomi „ne užkaboriuose“, o prie paciento akių.

Dar viena nedžiugi žinia. Kadangi SAM teiravomės, kokių žingsnių bus imamasi panašioms nelaimėms išvengti, o Asmens sveikatos departamento specialistė mus supažindino su ketvirtus metus vykdomu projektu, peršasi išvada, jog sveikatos apsaugos sistema tekės sena vaga. Nebent iš tiesų kitąmet, kai baigsis projektas, bus pateikti jo rezultatai ir imamasi priemonių geriausiems (iš kurių kai kuriuos viena Klaipėdos slaugytoja taiko savo praktikoje ir moko kitus jau ne vieną dešimtmetį) įgyvendinti, kaip kad ir teigė O. Vitkūnienė.

Informaciją apie tai, kaip paslaptingai ir, deja, kol kas neefektyviai Lietuva mokosi gydyti bei slaugyti pacientus, galima rasti: https://www.vaspvt.gov.lt/node/128

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt