Motina vaiko širdį pripildo šilumos ir meilės, tėvas paruošia vaiką gyvenimui, - sako sielos ir kūno gydytojai. Tačiau nė vienas negali atstoti kito, ir tik tėvo meilė žmonai – vaikų motinai – padeda jaunajai kartai tvirtus tarpusavio santykių pagrindus. O štai vis populiarėjančios tėvystės atostogos, kai kurių specialistų nuomone, kūdikio atžvilgiu anaiptol nėra pats geriausias pasirinkimas.
Tėvas įveda į pasaulį
„Tėvo meilė stiprina vaiko pasitikėjimą savimi, - sako psichologė Dalia Kujalienė. – Laikoma, kad tėvas padeda vaikui įvaldyti pasaulį. Ypač tai svarbu sūnui, kurį jis moko meistrauti, tvarkyti reikalus pasaulyje, į kurį jis išeina iš mamos meilės ir šilumos pripildytų namų. Tėvas įveda vaiką į pasaulį, padeda jam išmokti pasirūpinti savimi visuomenėje ir stiprėti. O mama tvarko namus, kuria jaukumą, skleidžia meilę – aplinką, į kurią vaikas gali sugrįžti, jei tame pasaulyje jam pasidaro nebegera“.
Tačiau tėtis, psichologės teigimu, vaikui itin svarbus jam jau kiek paaugus. „Remiantis tam tikromis psichologinėmis teorijomis, ką tik gimusiam kūdikiui ir vaikui iki dvejų metų amžiaus labiausiai reikalinga motiniška globa, jos meilė, švelnumas, - sako portalo konsultantė. – Todėl manau, kad puiku, kai tėtis rūpinasi naujagimiu, bet jei renkamasi, kas turi auginti vaiką, nuo pat gimimo kūdikiui geriau būti su mama. Vyrauja nuomonė, kad vaikas nuo mamos atsiskiria tada, kai nukerpama virkštelė, bet iš tiesų tai įvyksta vėliau. Tikrasis atsiskyrimas – tuomet, kai mama nustoja vaiką maitinti krūtimi. O einanti į darbą mama nebetęsia maitinimo, bent jau aš šito neįsivaizduoju, ir taip dirbtinai nutraukiamas jųdviejų ryšys“.
Vis dėlto psichologė sako šeimos sprendimą, kai naujagimį prižiūri tėtis, o mama dirba, vertinanti neutraliai, nors pati, anot jos, su dabartiniu supratimu, vaiko nepaliktų. „Nebent aš turėčiau galimybę uždirbti keturis kartus daugiau nei vyras, ir jei tai mūsų šeimai būtų labai svarbu. Tai yra jeigu be tokio mano atlyginimo negalėtume išgyventi“, - svarstė pašnekovė.
Moko apsiginti
Fiziologas dr. Albinas Stankus antrino psichologei, kalbėdamas apie tėvo vaikams suteikiamą stabilumo jausmą. Pašnekovo teigimu, vaikui reikalinga žinoti, kad tėvas visuomet jį apgins, ir ne tik. Taip pat išmokys ir patį apsiginti, kovoti už save. „Tėvo jėga, koordinacija, greitis vaikui daro didelį įspūdį, jis tampa pavyzdžiu. Amerikiečių šeimose, bent jau kaip matome kino filmuose, būtent tėvas skatina vaikus užsiiminėti sportu, savo pamokomis grūdina charakterį, - kalbėjo A. Stankus. – Tačiau ta kova ir pergalė anaiptol nebūtinai laimima fizine jėga. Mane tiesiog stebina kino filmuose pernelyg sureikšminama fizinė jėga. Iš tiesų labai svarbi yra proto jėga, racionalumas“.
O vaikui, pašnekovo nuomone, svarbiausia – draugiški santykiai su tėvu, kai šis atsako į visus jam iškylančius klausimus. „Vaikas jaučiasi laimingas, kai yra priimamas, neatstumiamas, kai jaučiasi reikalingas. O mūsų, visų tėvų, uždavinys – užauginti laimingus vaikus“, - mintimis dalijosi portalo konsultantas.
Tėvystės atostogos – prieš natūralią prigimtį?
Tačiau prabilus apie palengva vis populiarėjančias tėvystės atostogas daktaro kalba tampa itin kategoriška. Gydytojas įsitikinęs, jog vos gimusį kūdikį atskiriant visai dienai nuo mamos einama prieš žmogaus prigimtį: „Kodėl politikoje dominuoja tokie dalykai? Reikalaujama lygybės. O kas tai yra lygybė? Visus skirtingus sudedi ir išvedi vidurkį, kokio apskritai nėra. Taip naikinama informacija. Pripažįstu, kad kai kur lygybė reikalinga, bet jei moteris nenori būti pranašesnė už vyrą, būdama motina, ji pati numenkina save. Atmesdama savo kilnią, motinystės, funkciją, ji pasirodo turinti nevisavertiškumo kompleksą“.
Fiziologo įsitikinimu, motinystės jausmas yra daug aukštesnis už tėvystės. O moteris, atsisakydama vaiko auginimo atostogų, pasak gydytojo, aukoja vaiko sveikatą vardan savo karjeros. „Jei moteris gali palikti vaiką, jai tiesiog trūksta motiniškos meilės, - sako A. Stankus. – Mamos prisirišimą prie vaiko lemia hipofizės hormonas oksitocinas, kuris ir gimdymą palengvina. Jeigu ji atsisako nuo gimimo būti su juo, palikdama kūdikį tėvui, gali būti, kad jai trūksta šito hormono. Devynis mėnesius moteris įsčiose nešioja vaisių, laukia jo gimimo, o vos gimusį palieka ir išbėga į darbą! Tai galbūt jau nėštumo metu kažkas buvo ne taip?“.
Tačiau pašnekovo manymu, tokiems asmeniniams sprendimams įtakos turi ir nuosekliai valstybėje vykdoma lyčių lygybės politika, kas, anot daktaro, nėra natūralu. A. Stankaus manymu, lyčių lygybės programai skiriami milijonai galėtų kur kas efektyviau būti panaudojami, pavyzdžiui, vaikų lavinimui.
Lemia partnerio pasirinkimą
Vaikų ryšys su tėvais labai smarkiai lemia jų ateities pasirinkimus, ypač – ieškant antrosios savo gyvenimo pusės, - teigia Regina Rimeikienė, Palangos Evangelijos bažnyčios sielovadininkė. Kiekvienas iš tėvų, pašnekovės žodžiais tariant, turi kitokį indėlį atžalų charakterio formavimuisi: „Paskatinamieji, gražūs tėvo žodžiai dukrai, žavėjimasis ja suteikia jai pasitikėjimo savimi – savo protu, gabumais ir grožiu. Tokia mergina užauga tvirta, o negavusi tėvo meilės ir nesulaukusi palaikymo dažniausiai savo gyvenimą supainioja su nerimtais vaikinais, pasirenka netinkamą partnerį. Nuo vaikystės apsupta tėvo meilės mergina nepuola į pirmo pasitaikiusio vaikino glėbį, kuris jai pasakė: „Kokia tu graži“. Tokie netikri komplimentai iš jaunuolių lūpų paperka tas mergaites, kurios juos išgirsta pirmą kartą“.
R. Rimeikienės teigimu, tėvas savo elgesiu, kalba sūnų išmoko atsakingumo, pareigingumo. „Abu vaikus tėvas išveda į pasaulį, - pritarė psichologės mintimis sielovadininkė, - darbui, visuomeninei veiklai. O jei tėvo nėra, išmintinga mama įdeda daugiau pastangų, bet ne tam, kad pati jį atstotų, bet ieškodama tėvo pakaitalo – senelio, dėdės ar kito artimo žmogaus“.
Svarbiausia vaikams – tėvų meilė
Moteris įsitikinusi, kad vis dėlto didesnė blogybė vaikams – ne tėvo nebuvimas, o tėvas, neatliekantis savo funkcijų. Kokios jos? Sielovadininkė sako, kad visų pirma – meilė. „Ir visų svarbiausia – meilė žmonai. Vaikams labai svarbu matyti, kad tėvas myli jų motiną. Jei vyras nemyli savo žmonos, jis negali būti ir tinkamas tėvas, nes nemoka tinkamai mylėti ir savo vaikų. Jei sūnūs ir dukros mato, kad jų mama yra mylima, jie savo tėčiu pasitiki, tiki kiekvienu jo žodžiu. Jei yra priešingai, vaikai gal ir klauso jo, bet iš baimės, tėvas tik duoda jiems ne patarimus, o nurodymus“, - sako sielovadininkė.
Užaugę tokiuose namuose vaikai bėga iš jų ir kuo toliau nuo tokio tėvo. „Vėliau išdrįsta prieš tėvą pakelti balsą, o kai kurie – net ir ranką“, - kalbėjo R. Rimeikienė.
Ligita Sinušienė