76 m. Janina Vaizgielienė: „Jei pavargote nuo ligų ir negandų, kelkitės iš fotelio“

Janina Vaizgielienė – gydytoja odontologė - jau seniai pensininkė, bet užsiima aktyvia veikla: organizuoja pėsčiųjų bei dviratininkų žygius, rengia sveikos mitybos pamokėles norinčioms išmokti sveikai gaminti, veda paskaitas sveikos gyvensenos tema, mankštas alpinisto V. Vitkausko organizuojamose sulčių stovyklose Šventojoje, kartą per metus, rudenį, kartu su vyru kviečia norinčius prasivalyti organizmą į arbūzų stovyklą. Itin jaunatviškai atrodanti sveikuolė sutiko pasidalinti savo ilgamete sveiko gyvenimo patirtimi.

Reklama

Iki 45 m. lydėjo ligos, gydytojų draudimai užsiimti fizine veikla

Nuo pat darželio iki kokių 45 m. sirgau labai dažnai ir šiaip buvau labai jautri. Ypač buvo dažnos peršalimo ligos, dažniausiai pasibaigdavusios angina. Mokykloje gydytojai dėl silpnos sveikatos buvo uždraudę fizinį aktyvumą, buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų dėl silpnos širdies. Dėl to neleido net hantelių kilnoti, o dabar beveik kiekvieną dieną dirbu su jais.

Buvo metas, kai mažiausiai vieną kartą per savaitę skaudėdavo galvą taip, kad ilgesniam laikui tekdavo imti nedarbingumo lapelius. Eidavau pas daktarus, gerdavau vaistus. Nežinojau maisto derinimo, strigo virškinimo sistema, prie to prisidėjo nuolatinis tablečių valgymas. Atsibodo sirgti ir maždaug nuo 45 m. pradėjau ieškoti, kaip nesirgti. Norėjau būti atsakinga pati už savo gyvenimą. Norėjau bėgioti, gyventi taip, kaip sveikieji, nes jiems nėra jokių draudimų.

Patirtis Šiaurės Kaukaze – išgyti galima per naktį

Reikėjo dalyvauti draugės sūnaus vestuvėse Šiaurės Kaukaze. Atskridus pas juos, kaip dažnai pasitaikydavo, susirgau, kamavo aukšta temperatūra. Viena moteris, biologė iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) pasiūlė mane išgydyti per vieną naktį, jei sutiksiu laikytis jos nurodymų. Sutikau, nes labai norėjau dalyvauti šventėje.

Tada ji nuvedė mane į vonią, apipylė šaltu vandeniu, susuko į paklodę, paguldė į lovą, šiltai apklojo ir girdė aviečių, liepžiedžių, žemuogių arbata su medumi. Stipriai prakaitavau. Po 2 val. ji vėl mane vedė į vonią ir vėl pylė šaltą vandenį, vėl klostė ir vėl girdė arbata. Taip dar keletą kartų ir ryte jaučiausi žvaliai, nors buvau dar šiek tiek pakimusi. Temperatūra išgaravo.

Tuomet pradėjau galvoti, kad ir be vaistų galima greitai pagyti. Nuo to karto daugiau niekada nesirgau angina. Grįžusi namo rytais pradėjau maudytis po šaltu dušu. Vėliau išėjau ir į viešas erdves. Grūdinuosi iki šios dienos ir jau seniai jokios peršalimo ligos man nebaisios.

Gyvenimo būdui pritaria vyras

Sveikesnio gyvenimo paieškos 1991 m. atvedė į Palangos sveikatos mokyklą. Grįžusi iš jos vyrui pasakojau viską, ką sužinojau, ir jau nuo kito ryto abu su trumpikėmis išbėgom iki Nemuno. Pradžioje vyras dejavo, kad labai sunku, širdis netempia. Skatinau po truputį, kartu draugiškai pradėjome maudytis. Pirmus dvejus metus kiekvieną dieną bėgiojome ir maudėmės nepriklausomai nuo to, ar darbas anksti prasidėdavo, ar vėliau. Į darbą už 5 km ir iš jo eidavau pėsčia. Pajutusi judėjimo skonį pastebėjau, kad sveikata pradėjo gerėti, sąnariai mažiau skaudėti, nustojau visiškai sirgti. Pradėjus derinti maistą po kelių mėnesių vyrui dingo rėmens graužimas, man nustojo skaudėti galvą. Vėliau pajautėm turintys daugiau jėgos, ištvermės, kantrybės.

Iki šiol kartu viską darome: mankštas, pasikalbėjimus vedame, savo sodyboje per metus penkis kartus padarom sveikatinimosi savaitgalius. Planuojame solidariai su viso pasaulio sveikuoliais maudytis 2016 m. sausio 01 d. 15 val. Ančios upėje, Kapčiamiestyje.

Judėjimas – sveikatos garantija

Dabar mano rytas prasideda 3-5 km bėgimu, dienomis vaikštau 10-15 km. Stengiuosi, kad per dieną fizinis krūvis sudarytų 15-20 km. Tik dėl to man nereikia gerti jokių vaistų, nes judėjimas duoda daug energijos ir puikią savijautą. Žiemą mielai renkuosi slides ir pačiūžas, vasarą - baidares, lankau aerobikos klubą. Kiekvienais metais dalyvauju sausio 13-osios bėgime. Labiausiai man patinka bėgti kartu su kareiviais jų tempu.

Vos pradėjusi bėgioti dalyvavau Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuotame bėgime iš Kauno į Anykščius „Į laimės žiburį“.  Nubėgau visą kelią neįlipusi į lydintį autobusą. Tada apėmė didelis pasididžiavimas savimi, jaučiausi labai gerai.. Pasitikrinus profilaktiškai po keleto metų bėgiojimų gydytojai diagnozavo, kad mano širdis visiškai stipri. Manau, kad bėgiojimas man padėjo išsigydyti širdies ligą. o tiek metų bijojau. Bet kokia fizinė veikla stiprina širdies raumenį ir kapiliarinę sistemą, kuri yra lyg pirmoji žmogaus širdis. Visada sakau, kad jei žmogus pavargo sirgti ir gyvenimas jam atrodo nebe mielas, reikia keltis iš fotelio, trauktis nuo TV ekrano ar kompiuterio ir susirasti sau mielą fizinę veiklą.

Cukraus nevartoju jau 25 metus

Mano pasikeitimų pradžioje kolegos ir aplinkiniai kiek šaipydavosi, klausdavo, kiek ilgai aš tempsiu. O dabar sutinku tuos pačius žmones, jie visi yra tame pačiame ieškojimų kelyje kaip ir aš, tik daug vėliau į jį pasuko. Dalis klausia patarimų manęs, kaip spręsti vienas ar kitas problemas. Iš savo ilgametės praktikos ką nors papasakoju. Patariu užsikabinti už to, kuo galima patikėti. Viskuo, ką darau, aš tikiu. Tikėjimas - labai svarbus dalykas. O jei netiki tuo, ką darai, tai tikrai nepadės.

Aš tvirtai žinau, kad vietoj tabletės nuo spaudimo aš galiu pabėgioti ir spaudimas susitvarkys. Tam tikri pratimai padeda įveikti galvos, sąnarių, kitų skausmus. Tik mankšta, judėjimas ir vanduo gali padėti.

Jei liga ar negalavimas pradeda kibti, aš tuoj tvarką pasidarau: išsivalau žarnyną, nutraukiu mitybą ir geriu švarų šaltinio vandenį. Pradėjusi jausti skaudančią gerklę skalauju druska. Kartais išgeriu vaistažolių arbatų, bet tai būna taip retai, kad net negaliu panaudoti savo surinktų žolelių. Išdalinu kitiems.

Negeriu kavos, nevartoju baltų miltų, konservuotų ir rūkytų produktų, nevartoju jokio cukraus jau 25 m. Vieną kartą per savaitę nevalgau, kitą dieną valgau lengvai.

Greitų rezultatų nebūna

Didelė Dievo dovana - suprasti savo buvimą šioje žemėje. Ne visiems tai duota. Tas, kas nori žinoti, ieško ir randa, kas nesidomi – per prievartą neįbruksi. Žmonės dažnai nori greitų rezultatų, o jų sveikame gyvenimo kelyje nebūna. Valios ir kantrybės trūkumas pakiša koją keičiant įpročius. Aišku, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio sveikai gyvensenai, žinios būtų diegiamos nuo darželio, būtų daug lengviau. Nors geriausiai turbūt veikia asmeninis pavyzdys ir dalinimasis sukauptomis žiniomis.