Abejotinas antidepresantų efektyvumas demencija sergantiems pacientams(3)

Neseniai paskelbto tyrimo rezultatai gali gerokai sumažinti antidepresantų vartojimą.  Daugiau nei penktadalis nuo demencijos kenčiančių pacientų serga depresija. Dėl to labai pablogėja ne tik pačių pacientų, bet ir jų artimųjų gyvenimo kokybė. Iki šiol atlikti tyrimai šioje pacientų grupėje įrodė tik labai neženklią antidepresantų naudą, iš dalies studijų rezultatai buvo netgi prieštaringi.

Didžiosios Britanijos tyrėjai atliko aukštos kokybės studiją su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga, kuriems mažiausiai prieš keturias savaites buvo diagnozuota depresija. Tirti labai šiuo metu populiarūs antidepresantai sertralinas ir mirtazapinas. Atsitiktinai atrinkus pacientus, 111 gydyti placebu, t. y. tabletėmis be jokio vaisto. Dar 107 pacientai gavo sertraliną, o 108 gydyti mirtazapinu. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti depresijos pokyčius gydymo metu praėjus 13  savaičių.

Tiek po 13, tiek ir po 39 savaičių tarp trijų tiriamųjų grupių nenustatyta jokių skirtumų. Taip pat nerasta jokių skirtumų analizuojant pogrupius. Netgi priešingai, antidepresantus vartojusių pacientų grupėse atitinkamai 43 proc. ir 41 proc. pacientų pasireiškė nepageidaujami vaistų poveikiai. Vaistų negavusių pacientų grupėje tokių buvo tik 26 proc. Sertralinas dažniausiai sukeldavo virškinimo organų sistemos sutrikimus, mirtazapinas – mieguistumą ir nuovargį.

Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis sakė negalįs prieštarauti tyrimų rezultatams, tačiau jam užkliuvo tai, kad 26 proc. vaistų negavusių pacientų pasireiškė pašalinis poveikis.

„Jei negauna vaistų, koks gali būti neigiamas poveikis? O jei gavo placebą, ir pasireiškė neigiami reiškiniai – reikia atsakyti, iš kur jie“, - svarstė jis.

Gydytojo patirtis rodo, kad depresija, kuri kartais mėgsta slėptis ir po kitų ligų kauke, yra tokia nevienalytė ir vystosi dėl skirtingų priežasčių, kad skirtingiems  pacientams, turintiems tą pačią diagnozę, vienas antidepresantas būna efektyvus, kitas - ne.

„Žmonėms, turintiems panašią simptomatiką, padeda  ne tos pačios grupės vaistai. Aš pats užsiimu psichoterapija ir mielai visus gydyčiau žodžiu arba kitomis psichoterapijos technikomis. Tačiau savo praktikoje įsitikinau: vieniems nuotaikos sutrikimams gydyti labai tinka psichoterapija, kitiems, kurie yra tikrosios depresijos simptomas,  ji neduoda jokio efekto. Ir tik pradėjus  gydyti medikamentais, efektas pasiekiamas. Gydant depresiją, kartais tenka kombinuoti kelis antidepresantus, kad pasiektum terapinį efektą. Bet būna ir tokia depresija, kuri nepasiduoda jokiam medikamentiniam gydymui ir tenka taikyti elektrotraukulinę terapiją. Tik po tokio metodo pavyksta pasiekti efekto. Tai ypač sunkiai gydymui pasiduodanti liga. Būna, paskiri preparatą, per 14 dienų būsena pradeda gerėti, o būna, kad  pradedi gydyti vienu antidepresantu – jokio efekto, skiri kitą – vėl jokio, trečią – taip pat jokio.  Tik ketvirtas ar penktas duoda šiokį tokį teigiamą efektą, bet ir tai ne galutinį. Paskui jau kartais papildomai skiri kokį seną antidepresantą amitriptiliną, ir, stebukle, po dviejų dienų pacientas sako, jog pagaliau jam prašviesėjo galvoje. Tai nebemadingas, užgožtas naujų brangių antidepresantų, preparatas, iš kurio pagal aprašymą galima tikėtis daugiausiai pašalinių reakcijų, tačiau jei žmogus jį gerai toleruoja, efektas kartais būna greitesnis ir geresnis nei kitų antidepresantų“, - pasakojo psichiatras.