Adekvatus savęs vertinimas

Savęs vertinimas – tai mūsų nuomonė apie save. Jei šis vertinimas adekvatus, t.y., teisingas, sąžiningas – tuomet mes aiškiai suprantame savo galimybes bei trūkumus ir jaučiamės tvirtai. O jei vertiname save menkai – nuolat pergyvename dėl nepilnavertiškumo jausmo, jei susireikšminame – pasijuntame “pranašesni” už visus.

Savęs vertinimas pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Jį įtakoja šie faktoriai:

- Žmogaus mintys ir mąstymo schemos;

- Kitų žmonių reakcijos;

- Bendravimo patirtis artimoje aplinkoje (šeima, draugai, mokykla);

- Ligos, traumos;

- Visuomenė, kultūra, religija.

Didžiausią įtaką savęs vertinime daro pačio žmogaus mintys, dėl labai paprastos priežasties – savo mintis žmogus gali keisti ir formuoti. Tai, ką mes galvojame, veikia mūsų jausmus, jausmai – veiksmus, veiksmai – mūsų gyvenimą ir kitus žmones. Jei šį eiliškumą suardome, t.y., keisti pradedame nuo veiksmų (pasekmių) arba kitų žmonių nuomonės – pakliūname į užburtą ratą, iš kurio ištrūkti sunku.

Savęs vertinimas paliečia visus gyvenimo aspektus, ir tik adekvatus savęs vertinimas yra vidinio stabilumo požymis bei sėkmės gyvenime pagrindas. Ir pernelyg žemas, ir pernelyg aukštas savęs vertinimas yra neadekvatūs vertinimai. Kaip visi šie vertinimai pasireiškia?

Pradėkime nuo pernelyg žemo savęs vertinimo. Tokiam žmogui atrodo, kad viską daro ne taip, o dauguma aplinkinių – “geresni”. Jis laukia pritariančios aplinkinių nuomonės, todėl stengiasi patikti, įtikti, atitikti. Mato tik savo esamus ir įsivaizduojamus trūkumus bei klaidas. Tokia pozicija – stabdis gyvenime, trukdantis pamatyti ir vystyti savo gabumus ir talentus.

O dabar pažiūrėkime – kaip pernelyg žemas savęs vertinimas įtakoja žmogaus gyvenimą:

- Nėra pasitikėjimo savimi, iš to – negebėjimas priimti sprendimų;

- Dažni stresai, emocinis nestabilumas;

- Padidėjęs savikritiškumas, neigiama reakcija į pagyrimus ar komplimentus;

- Panikos priepuoliai susidūrus su sunkumais ar kritine situacija;

- Polinkis svaigintis (“įtampai mažinti”), su laiku peraugantis į griaunančią gyvenimą priklausomybę;

- Polinkis persivalgyti (kai stresas slopinamas maistu) – iki bulimijos, arba, atvirkščiai – dėl žemos savivertės – iki anoreksijos.

- Emocinė įtampa gali pastūmėti žmogų ir agresyviems veiksmams.

Toliau – adekvatus savęs vertinimas. Atitinkantis tikrovę: iš vienos pusės – žmogus gerai žino savo privalumus, iš kitos – teisingai vertina ir taiso savo trūkumus. Jis gerai supranta, kada elgiasi gerai, o kada – blogai; su kuria situacija gali susitvarkyti, o su kuria – ne; koks elgesys garbingas, o koks – ne. Tai harmoningos ir sveikos asmenybės požymiai.

Pažvelkime – kaip adekvatus savęs vertinimas įtakoja žmogaus gyvenimą:

- Žmogus pasitiki savimi ir geba priimti teisingus sprendimus;

- Emociškai stabilus, nuosekliai išreiškia savo nuomonę ir poreikius;

- Turi realius lūkesčius ir nėra pernelyg kritiškas kitiems;

- Moka kurti gerus, pozityvius, sąžiningus santykius;

- Turi lankstų realybės suvokimą, todėl lengviau pakelia nenumatytas situacijas ir stresus;

- Yra sveikesni, nei žemą savivertę turintys žmonės;

- Neturi polinkio į psichinius

sutrikimus – depresijas, priklausomybes, ir pan.

Taigi, išvada akivaizdi: adekvatus savęs vertinimas leidžia įgyti pozityvių gyvenimiškų įgūdžių ir naudingos patirties. O štai žemas savęs vertinimas ne tik neleidžia vertinti savęs adekvačiai, bet ir atneša daugybę problemų.

Apie savęs pervertinimą-”žvaigždiškumą” ir apie tai, kaip išsiugdyti adekvatų savęs vertinimą – sekantį kartą.

ruvi.lt