Adekvatus savęs vertinimas (tęsinys)
Pernelyg aukštas savęs vertinimas. Pagrindinis požymis – žmogus jaučiasi geresnis ir pranašesnis už kitus, reikalauja savo “išskirtinumo” patvirtinimo ir pripažinimo. Tai veda į susireikšminimą, aroganciją, savo silpnybių tenkinimą ir įsitikinimą, kad jis “nusipelno” privilegijų jau vien dėl savo egzistavimo fakto.
Pažiūrėkime, kaip toks “sužvaigždėjimas” įtakoja žmogaus gyvenimą:
- Jis pradeda jaustis “ypatingu”, jam atrodo, kad tik jo norai yra geri ir teisingi;
- Stengiasi visaip pabrėžti ir demonstruoti savo “išskirtinumą”;
- Linkęs šokiruoti savo elgesiu, laužyti moralines elgesio normas;
- Reikalauja ypatingo požiūrio į save, ypatingo elgesio;
- Yra egoistiški, pasipūtę, greitai įsižeidžiantys, nepakantūs kitokiai nuomonei, todėl žmonės jų privengia;
- Pasitaiko derinys – savęs pervertinimas plius aukos pozicija, kuris sudaro žemo savęs vertinimo iliuziją. Tokie žmonės dažnai sako: “esu toks koks esu (suprask – negaliu pasikeisti), o jūs jau patys taikykitės prie manęs”.
Ne veltui pernelyg aukštas savęs vertinimas juokais vadinamas “žvaigždžių liga”, kuri kankina ir patį “ligonį”, ir aplinkinius. “Pasveikti” nuo jos sunku, dažniausiai pats gyvenimas – kaip toje vaikiškoje pasakoje “Katės namai” – nuleidžia “žvaigždę” ant žemės. Ko gero, tai vienintelis “vaistas” nuo šios ligos..
O apskritai, savęs vertinimas nėra stabilus dalykas, jis gali keistis: pvz., kristi dėl negatyvios aplinkos ar įvairių stresinių situacijų. Pasitaiko ir nestabilus, “plaukiojantis” savęs vertinimas: vieną dieną žmogus jaučiasi “žemiau nulio”, kitą dieną – “karaliumi”. Tai – neišspręstų problemų ar užsitęsusių tarpasmeninių konfliktų ženklas.
Todėl svarbu laiku pastebėti tokius svyravimus ir nenugrimzti į visišką negatyvumą ir pernelyg žemą savęs vertinimą. Kaip išsiugdyti ir palaikyti adekvatų savęs vertinimą, kaip padėti artimam žmogui pajusti pasitikėjimą savimi?
Pirmiausia – kaip padėti sau, kaip išmokti adekvačiai save vertinti:
- Sąžiningai pripažinti savo stiprias ir silpnas puses – tai padės pažvelgti į save objektyviai;
- Vystyti realius savo gabumus ir talentus, taisyti trūkumus;
- Praktikuoti pozityvumą, nepasiduoti pesimizmui: kasdien padaryti kažką, kas veda į priekį, o ne tai, kas gramzdina į niūrius apmąstymus;
- Praktikuoti meditaciją, vizualizaciją, atsipalaidavimo pratimus – tai padės neigiamas emocijas transformuoti į teigiamas;
- Vengti jūsų atžvilgiu kritiškai nusiteikusių žmonių: jiems vis vien neįtiksite, bet jų pastabos visada darys neigiamą poveikį. Teisingumo dėlei verta priminti, kad kitų žmonių vertinimai retai būna objektyvūs, todėl priimkite tik konstruktyvias pastabas;
- Nelyginti savęs su kitais – visi mes skirtingi, o lyginimas su kitais ir rungtyniavimas sėja tik negatyvumą.
O dabar – kaip padėti pernelyg žemai save vertinančiam artimam žmogui:
- Leiskite jam išsikalbėti, išklausykite – tai jam labai svarbu ir reikalinga;
- Nelyginkite jo su kitais, į palyginimus jis reaguoja skausmingai;
- Pastebėkite, nuoširdžiai pagirkite jo gerus darbus ir privalumus (nepersistenkite – jie jautrūs falšui);
- Nekritikuokite – kritika
visada sukelia neigiamas emocijas;
- Jei reikia išsakyti pastabą – darykite tai subtiliai, neįžeidžiant.
Sveiko, realistiško (adekvataus) požiūrio į save formavimas ir palaikymas – pasitikėjimo savimi pagrindas ir pirmas žingsnis į visų iškylančių gyvenime klausimų ir problemų sprendimą. Todėl ugdykime jį savyje ir, kas ne mažiau svarbu – neapgalvotais žodžiais ar pastabomis nežeminkime kitų žmonių.
Ką apie tai galvojate?
Susiję straipsniai
