Infliacija jau viršijo 21 proc., taigi dalis žmonių svajonių atostogas iškeitė į poilsį namuose, kur kyla visokių išganingų minčių – gal iš nuobodulio perstumdyti baldus? Griebtis remonto? O gal augančias maisto kainas kompensuoti padėtų močiutės sodas, taigi reikia intensyviai ravėti? Mindaugas Kirkila, sveikatos centro „Energetikas“ kineziterapeutas, sako, kad įprastai sėdimą darbą dirbantiems sveika per atostogas daugiau pajudėti, tačiau persitempimas gali pakenkti nugarai.
Nugarą skauda vis jaunesniems
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 60–70 žmonių bent kartą per gyvenimą yra patyrę itin sunkius nugaros skausmus. Vis daugiau žmonių dirba sėdimus darbus, todėl daugėja ir nugaros problemų.
„Pastebime, kad pastaruoju metu pacientų, turinčių įvairias nugaros problemas, amžius jaunėja. Prieš 10–15 metų sakydavome, kad nugaros išvarža yra vyresnių pacientų bėda, dabar su ja susiduria ir jaunimas. Jauni žmonės daug laiko praleidžia sėdėdami, tačiau pamirštama, kad natūrali anatominė žmogaus pozicija yra stovėjimas, todėl praleidus bent 5–6 valandas sėdomis nepakeitus pozicijos, pradeda skaudėti nugarą juosmens ir sprando srityse“, – teigė M. Kirkila.
Vyresnio amžiaus žmonėms nugarą skaudėti pradeda dėl natūralių priežasčių – stuburo diskų susidėvėjimo, žmogaus ūgio mažėjimo, liemens penktame slankstelyje dažnai atsiranda išvarža. Anot M. Kirkilos, padėti gali kineziterapija, specialistų parinkti pratimai, tačiau taip pat didelę naudą gali turėti tiesiog nepamiršus pagalvoti apie nugarą.
„Dirbant įvairius darbus tiek buityje, tiek darbovietėje, kurių metu apkraunama nugara, svarbu nepamiršti keisti pozą, daryti pertraukas ir tokiu būdu nugarą pailsinti. Jei nėra konkrečios bėdos, o tiesiog paskausta nugarą, visada galima prasitempti atsigulus ant grindų ir lenkiant kelius prie pilvo, galima pakaboti ir pratempti nugarą, atsigulus ant pilvo kišti rankas po savimi, nugarą verčiant atgal, taip pat galima nueiti į masažą“, – paprastus savipagalbos būdus siūlo M. Kirkila.
Dirbant – ergonomiška padėtis
Nugaros traumos tyko ne tik darbe, bet ir buityje. Anot M. Kirkilos, labai kenčia mažus vaikus auginančių mamų nugara – ne tik dėl apkrovos per nėštumą, bet ir dažno netaisyklingo ūgtelėjusių vaikų kilojimo.
„Daugelis žmonių nemoka taisyklingai kelti sunkių svorių. Mamos vaikus ant rankų kelia pasilenkdamos ir apkabindamos, o taip labai apkraunama nugara. Reikėtų kelti pritūpus, nugarai tenkantį krūvį kompensuoti kojomis. Jei jau jaučiamas nugaros skausmas, reikia ieškoti būdų, kaip daugiau nugarą atpalaiduoti“, – pataria kineziterapeutas.
Nugara apkraunama dirbant kasdienius buities darbus, pavyzdžiui, plaunant grindis. Norint palengvinti nugaros dalią, reikėtų pasirūpinti ergonomiškais įrankiais, kad kuo mažiau tektų būti susilenkus, nepatogioje padėtyje. Grindis geriausia plauti stovint, tiesia nugara, pasiėmus šluotą ilgu kotu, o tuos darbus, kurių stovint atlikti neišeina, reikėtų dirbti po truputį, vis pailsint ir keičiant kūno padėtį.
„Atliekant darbus, kurie neverčia mūsų keisti kūno padėties, varginama nugara, ilgainiui atsiranda raumenų trumpėjimas. Būnant nepatogioje padėtyje mūsų raumenys bando kompensuoti svorį, todėl jie įsitempia, viena kūno pusė pertempiama, o kita atpalaiduojama, taigi atsiranda stuburo nestabilumas. Dirbant reikia jausti, kada jau pečiai įsitempę, rankos tirpsta, kada keliamas svoris yra per sunkus ir stengtis keisti kūno padėtį, pailsėti, pasikviesti pagalbos“, – sako M. Kirkila.
Padėti gali reabilitacija
Nugaros problemoms spręsti gydytojai skiria specialią reabilitaciją – tai mažiausiai dvi mankštos per dieną, mankštos baseine arba vertikalioje vonioje, raumenų stiprinimui skirta elektros stimuliacija arba raumenis atpalaiduojanti elektros tenso procedūra, būklę pagerinti gali ir įvairios šilumos terapijos.
„Turėjome 22 metų pacientą, kuris atvažiavo į reabilitaciją jausdamas didelį skausmą tiek kaklinėje, tiek juosmeninėje nugaros dalyje. Pasiteiravus, gal pacientas žino, iš kur galėjo atsirasti skausmas, jis atsakė, kad jau šešerius metus profesionaliai žaidžia kompiuteriu turnyruose, todėl beveik visą dieną praleidžia prie kompiuterio, ten net ir valgo. Pacientui padėjome tempimo pratimais vandenyje pasikabinus ant specialios trapecijos, pečių juostoje taikėme tensą, nes raumuo buvo pertemptas, spazmuojantis, darėme masažus. Po dviejų savaičių pacientas pasijuto kur kas geriau“, – dalijosi M. Kirkila.
Tiesa, kineziterapeutas įspėja, kad svarbu ne tik reabilitacija, tačiau ir gyvenimo būdo pokyčiai po jos – grįžus prie įprasto gyvenimo, problemos gali sugrįžti. Jei sėdimo darbo atsisakyti nėra galimybių, kineziterapeutas rekomenduoja ir toliau tęsti reguliarias mankštas namuose, lankytis masažuose, dirbant nepamiršti daryti pertraukų.