Augalinė mityba: ir žmogaus, ir planetos sveikatai?

Nors apie sveiką gyvenseną kalbama vis garsiau, augalinė mityba dažnai lieka paraštėse – tarsi nišinis pasirinkimas ar trumpalaikė mada. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Europa – vienas labiausiai nuo lėtinių ligų kenčiančių regionų, kur antsvoris, nutukimas yra vienas svarbiausių faktorių, sukeliančių širdies ligas, vėžį ir diabetą.

Reklama

Daugiau nei pusėje regiono šalių žmonėms nesuvartojant net minimalaus PSO rekomenduojamo kiekio – 400 gramų vaisių ir daržovių per dieną, mokslas vis garsiau kalba apie augalinės mitybos naudą ne tik žmogui, bet ir klimatui.

Ir augalinėje mityboje svarbus balansas

Skatinimas valgyti daugiau daržovių nėra naudingas tik norintiems numesti svorio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 71 % visų pasaulyje mirčių sukelia neužkrečiamos ligos (angl. NCDs), o viena pagrindinių rizikų – netinkama mityba, per mažas vaisių bei daržovių vartojimas.

„Kai išgirstame „augalinė mityba“ iš karto imame galvoti apie kraštutinumus. Žinoma, kad tradicinį lietuvį gąsdina mintis, jog teks atsisakyti šašlykų, maltinukų, rūkytos šoninės... Tačiau tai nėra tiesa! Nebūtina kardinaliai keisti savo mitybą – svarbiausia į ją įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų,“ – teigia Ala Saronova, „Sanus Cibus“ dietistų komandos, besirūpinančios sveikatai palankiu ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų maitinimu, vadovė.

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje pabrėžiama, kad net dalinis perėjimas prie augalinės mitybos – pvz., mėsos vartojimo sumažinimas ir augalinių baltymų didinimas – jau gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Be to, griežtai augalinė mityba, ypač jei nėra tinkamai planuojama, gali lemti tam tikrų mikroelementų, pvz., vitamino B12 ar geležies, trūkumą. Vis dėlto PSO išvados aiškios – net ir veganinė mityba gali būti visavertė, jei pasirenkami įvairūs, neperdirbti produktai, o prireikus – vartojami papildai ar papildomai praturtintas maistas.

Tačiau ir maitinantis augaliniu pagrindu galima padaryti klaidų. „Tikriausiai girdėjote juokelį apie diskusiją, kaip atsiranda šokoladas ir prieitos išvados jog tai – daržovė. Dabar rinkoje gausu augalinės kilmės produktų, kurie netgi pateikiami kaip mėsos atitikmenys, pavyzdžiui, sojos „dešrelės“. Jie nebūtinai yra kenksmingi, bet visada pravartu atsižvelgti į sudėtį. Neužtenka pasirinkti produktus, kurie tiesiog neturi mėsos – svarbu, kad tai būtų kuo mažiau perdirbtas, natūralus maistas“, – pabrėžia A. Saronova.

Įpročiai formuojami vaikystėje, bet ne tik vaikų darželiuose

Neatsitiktinai ir nacionaliniuose vaikų maitinimo aprašuose yra nustatyta, kokia maisto proporcija turi būti augalinės kilmės ir šią dalį ateityje dar planuojama didinti. Iš tiesų svarbu sveikatai palankius įpročius ugdyti nuo mažens, nors tam neretai prireikia ir kūrybiškumo tiek sudarant valgiaraštį, tiek gaminant maistą.

„Didžioji dalis mamų sutiks, kad įsiūlyti vaikui daržovę kartais atrodo lyg „misija – neįmanoma“. Kaip ir visur, čia reikia ir kantrybės, ir kūrybiškumo: pasakoti, įtraukti vaiką į gaminimo procesą, stengtis pateikti maistą įdomiai, patraukliai, išlaikant spalvų ir formų įvairovę. Vienas iš mūsų dietistų naudojamų triukų – tai „paslėpti“ daržoves maltinukuose, padažuose,“ – dalinasi A. Saronova.

Visgi jos teigimu, sveikatai palankus maitinimas, augalinė mityba darželyje nėra panacėja, siekiant išugdyti teigiamus įpročius: „Vaikai valgo tai, ką mato savo aplinkoje. Jeigu tėvai nevalgo daržovių, nepadės net geriausiai subalansuotas darželio valgiaraštis. Tvarūs pokyčiai atsiranda tik tada, kai juos palaiko visa aplinka – šeima, ugdymo įstaigos, viešojo sektoriaus iniciatyvos.“

Augalinė mityba – naudinga ne tik žmogui, bet ir planetai

Moksliniai tyrimai rodo, kad augalinės kilmės produktų gamyba – nuo vaisių ir daržovių iki grūdų, ankštinių kultūrų ar riešutų – sukelia gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gyvūninės kilmės maisto gamyba.

Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad augalinė mityba gali net per 75 % sumažinti poveikį klimatui, žemei ir vandens naudojimui. Panašias išvadas patvirtina ir Europos Komisijos patarėjai: pereinant prie augalinės mitybos, galima tiek pagerinti sveikatą, tiek sumažinti aplinkos užterštumą.

„Mityba yra vienas iš tų pasirinkimų, kuriuos darome kasdien. Ir kiekvienas toks pasirinkimas gali būti naudingas ne tik mūsų organizmui, bet ir aplinkai, kurioje gyvena mūsų vaikai. Tad minėdami Žemės dieną pasinaudokime proga pažvelgti į savo lėkštę ir pagalvoti: galbūt jau metas į ją įdėti ir daugiau spalvų, ir daugiau prasmės,“ – sako A. Saronova.