Aldona Petrauskienė: ”Žmonės nepatenkinti sistema, bet ne gydytojais”(3)

Sunku būtų rasti žmogų, neturintį priekaištų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Bet ar tie priekaištai pagrįsti? Ką būtų galima padaryti, kad mūsų gydytojams būtų gera dirbti savo šalies gydymo įstaigose, kad dingtų išsikerojusi papildomų mokėjimų medikams praktika? Šiandien apie tai kalbamės su klaipėdiete finansų, investicijų valdytoja, aktyvia visuomenininke Aldona Petrauskiene, neseniai savarankiškai inicijavusia gyventojų apklausą sveikatos apsaugos reformos tema.

Reklama

Esate finansų analitikė, dirbusi bankuose ir įvairiose kitose verslo struktūrose. Aktyviai dalyvavote pernai lapkričio 26 d. Klaipėdos savivaldybės surengtame forume dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Dabar dalyvaujate Vakarų Lietuvos pacientų iniciatyvinėje grupėje. Kuo Jus sudomino sveikatos apsauga ir kodėl Jūs aukojate asmeninį laiką ir skiriate daug jėgų šiai veiklai?

Man buvo lengva įsilieti į forumą, nes tai, apie ką kiti plačiai kalba, svarsto, kritikuoja viešojoje erdvėje, aš galiu ir asmeniškai įvertinti:  vienam mano namiškiui yra atlikta širdies ir stuburo operacijos. Mano mamai, kai jai buvo 83-eji, buvo atlikta sudėtinga  galvos smegenų auglio operacija, o šią savaitę kartu su ja švęsime jau 89-ąjį jos gimtadienį. Taigi man mūsų medicinos lygis yra kaip stebuklas. Bet tame forume aš dar dalyvavau ir kaip politikė, o jau paskui nereaguoti į pasisakymus nebeišėjo.

Vasario 12 dieną vykusioje Vakarų Lietuvos pacientų organizacijų konferencijoje pristatėte Jūsų savarankiškai inicijuotos apklausos duomenis. Apklausa siekėte sužinoti pacientų nuomonę apie sveikatos apsaugos reformą Lietuvoje ir palyginote atsakymus su oficialių apklausų duomenimis. Gal galėtumėte pakomentuoti rezultatus?

Pavyzdžiui, į klausimą, ar pagerėjo medicinos paslaugų prieinamumas, 84 proc. apklaustųjų atsakė neigiamai. Lygiai tiek pat apklaustųjų nurodė medikams už gydymą primokėję neoficialiai.  82 proc.  neigiamai įvertino Lietuvoje vykdomą sveikatos apsaugos reformą. Tik 4 proc. respondentų nurodė, kad pagerėjo gydymo kokybė.

Empirinės apklausos duomenų negali pateikti kaip absoliučiai teisingų, aš nesu apklausų profesionalė, ir ta anketėlė buvo sukurta remiantis mano kolegės patirtimi. Todėl aš palyginau  duomenis su profesionalių apklausų. Lyginant mano atliktą ir profesionalias apklausas įdomiausia buvo tai, kad mano sugalvoti klausimai buvo ir profesionaliose apklausose. Ir atsakymų duomenys sutapo! Tuomet gali daryti išvadą, kad tai yra tikrovę atspindintys duomenys.  Vertinau anketą  ne kaip anketavimo profesionalas, bet iš kitos pusės – kaip finansų valdytoja, nes į viską žiūriu per skaičius: kainuoja tiek, investuoti reikia tiek, tokia grąža ir panašiai.

Aš pamačiau, kad gydytojo Audriaus Šimaičio iniciatyva – siūloma vertybėmis grįsta sveikatos sistemos reforma -  yra gera ir aš norėčiau, kad ji būtų toliau vystoma, nes gydytojams  ir  pacientams esamoje sistemoje nėra gerai. Žinoma, mes turime turėti omenyje, kad daliai medikų dabartinė  sistema yra labai patogi, naudinga. Tačiau patogu yra tik tiems, kurie nežiūri į perspektyvą  šalies mastu. Šiandien jiems yra patogu gyventi, tačiau tai yra negalvojimas apie rytdieną.

Vienas iš Jūsų surengtos apklausos rezultatų buvo tai, kad net 82 proc. žmonių yra nepatenkinti egzistuojančia sistema ir reformos rezultatais. Tačiau tuo pat metu 64 proc. respondentų teigė, kad yra patenkinti gydytojų ir ligoninių teikiamomis paslaugomis. Kaip paaiškintumėte šį fenomeną?

Sakykime, mes esame labai nepatenkintos tuo kambariu, kuriame šiuo metu esame, bet jūs man labai patinkate, viską darote labai gerai. Ir štai čia aš jau kaip finansų investicijų valdytoja galvoju apie naudingumo koeficientą, apie tai, kiek kartų daugiau jūs sunaudosite savo energijos, fizinių jėgų dirbdama palyginti su tuo, kiek sunaudotumėt dirbdama geroje, jaukioje aplinkoje.

Taip išėjo, kad neseniai atsidūriau ligoninėje, ir dar insultų skyriuje. Gydytojų konsiliumas stebėjosi, kad aš viskuo patenkinta, šypsausi. O aš sakau: “Daktare, aš laiminga – neradote insulto, nebuvo infarkto, nėra jokio auglio. O patenkinta, nes labai buvo gera slauga ir priežiūra”. Kai mane atvežė į ligoninę, ten buvo toks lakstymas! Gulėjau ir mąsčiau: vis dėlto – gydytojai gauna adekvatų atlyginimą ar ne?  Aišku, man nepatiko tai, kad reikėjo pirkti vaistus, bet aš nesiginčijau, neprieštaravau. Tik mąsčiau, kodėl gydytojas turi sukti sau galvą, kaip pasakyti ligoniui, kad jis nusipirktų vaistų? Tai yra nebegerai. Ir tai jau nebe gydytojo, o sistemos kaltė.

Ką reiškia gydytojui dirbti tokioje sistemoje?

Gydytojui tai yra labai blogai. Jei išvestume naudingumo koeficientą, pamatytume, kad tokioje sistemoje jam yra 1800 kartų blogiau negu dirbant harmoningoje sistemoje. Šis skaičius mane pritrenkė.

Kodėl medikai išvažiuoja? Jie ieško, kur jiems nebus spaudimo. Žinote, posakis, kad ir šuo kariamas pripranta, gimė ne be reikalo. Gydytojas, kuriam tenka spręsti problemas, kurių spręsti jis neprivalėtų, vėliau tikrai atbunka. Medikas turėtų gydyti, o ne galvoti, kaip papildomai gauti pinigų. Štai visai neseniai skaičiau, kad privačių įstaigų medikams atsiranda kvalifikacijos kėlimo problemų. Manęs, kaip paciento, neturėtų dominti tokie dalykai. Aš turėčiau gauti paslaugą pagal draudimą. Iki šiol prisimenu vieną istoriją dar iš sovietmečio laikų: dirbau turizmo srityje, ir vienąkart pargriuvo turistas iš Šveicarijos. Jo bendrakeleiviai iš karto puolė į vyriškio galinę kišenę, ištraukė piniginę, kortelę - tai mums dar buvo nematyta anais laikais -  ir sako:  “Viskas puiku, jis turi gerą draudimą”. Žinote, ką jis gavo pagal tą draudimą? Atskrido malūnsparnis iš Šveicarijos ir jį išsiskraidino! Tai ir mūsų piliečiai taip pat turi galvoti apie tai, ar viską pravalgyti, pragerti ir šiandien praturistauti, ar vis dėlto dalį atsidėti.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje niekaip neįvedamas papildomas sveikatos draudimas?

Nes nėra pasitikėjimo valstybe. Mes labai gerai žinome, kas nutiko su pensijų fondais. Kai kūrė privačius fondus, labai daug žmonių man sakė:  “Nepasakok man, ponia – pasikeis valdžia ir pakeis įstatymus.”  Taip ir įvyko! Tuos pinigus lengva ranka per vieną naktį pasiėmė.

Kai žinosime, kad tikrai už sveikatos draudimą gausime tai, kas pažadėta, bus kitaip. Nors aš  pati  visą gyvenimą buvau už draudimą ir šiuo metu esu apsidraudusi savanoriškuoju sveikatos draudimu. Galvoju, kodėl aš draudžiuosi, jei kiti nesidraudžia? Galbūt tai ateina iš vaikystės. Kai man buvo 14 metų, kilo didžiulis gaisras, vos vaikai gyvi nesudegė. Mano mama iš

keliasdešimties šeimų buvo vienintelė apsidraudusi. Draudimas tokiais atvejais gelbsti. Tačiau iš draudimo niekada nereikia daryti biznio, galvoti, kad štai - įdėsiu pinigų ir uždirbsiu. Ne, tai reiškia, kad kai man bus blogai, aš gausiu pinigų.  Labai gerai prisimenu, kad sovietiniais laikais buvo galima susitarti, kad padidintų žalą ir gautum didesnę išmoką. Aišku, ir draudimo kompanijoms nereikia leisti sukčiauti. Draudimas turi atlyginti visą patirtą žalą, o ne ją dirbtinai mažinti. Šioje srityje mes taip pat turime blogosios patirties. Tai vėlgi iškyla pasitikėjimo klausimas.

Lietuvoje labai išsikerojusi papildomų mokėjimų praktika. Kodėl žmonės papildomai moka gydytojui? Ar mąstėte, kaip galima būtų tai išgyvendinti?

Mano atlikta apklausa parodė, kad dauguma žmonių - 46 proc. neoficialiai medikams už gydymą moka tikėdamiesi geresnio gydymo.

Išgyvendinta ši praktika bus labai paprastai: vos tik mes pradėsime mokėti draudimo įmokas, draudimas mums mokės ligos atveju, gydytojas gaus normalų atlyginimą, neliks papildomų mokėjimų. Bet reikia keisti pačią sistemą. Nežinau, ar ją įveiksime. Čia yra valstybinė problema. Žmogaus problema atsiranda daug vėliau.

Esate apskaičiavusi, kiek pinigų cirkuliuoja papildomų mokėjimų srityje. Ką tai reiškia valstybei, gydytojams ir visuomenei?

Žinau, kad kai kurie chirurgai per mėnesį gauna apie 40 tūkstančių litų papildomų pajamų. Kai tuos pinigus padaugini iš ligoninių skaičiaus, gauni pritrenkiančius skaičius. Tai kalbant apie šešėlinę ekonomiką spėju, kad apie 2 milijardus neapmokestinamų pinigų plaukioja sveikatos apsaugos sistemoje.

Aš galvoju, kad mes iki šiol dar nesame atsidžiaugę geru gyvenimu, bet jaunimas padarys pakeitimus. Nors ir tarp jaunųjų yra ir savanaudžių, ir neromantikų, ir trumparegių. Sovietiniais laikais buvo labai populiarios Karnegio citatos. Žinote, kokias aš  labiausiai prisimenu? Jeigu galima darbą atlikti blogai, jis bus atliktas blogai. Jeigu galima ką nors pavogti, tai bus pavogta. Gyvenimo praktika man ir parodė – tikrai taip. Mažai yra tiek sąmoningų žmonių, kurie galvoja, kad negalima tingėti, ir netingės.

Jūsų manymu, ką reikia daryti, kad Lietuvos medicinoje padvelktų realių pertvarkų ir pokyčių vėjas ir žmonės, visuomenė bei gydytojai tuo patikėtų?

Aš manyčiau, kad pas mus reikalai pagerės, jeigu pagaliau seimūnai turės sąžinės ir priims įstatymą, kad partijos negali būti finansuojamos nei įmonių, nei privačių asmenų. Tada, kai neliks vietos įtarinėjimams ir kaltinimams papirkinėjimu ir kyšiais. Tad ir mūsų politikai turi elgtis taip, kad nebūtų metamas įtarimų šešėlis, kuris nutįsta į visas gyvenimo sritis. Godumas užtemdo protą ir sąžinę.

Dėkoju Jums už pokalbį.

Kalbino Laima Švedaitė