Kas penktas lietuvis patiria nemigą: ar tai susiję su naršymu socialiniuose tinkluose?

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. 

Reklama

Kaip ekranai trikdo poilsį?

„Kiekvieną dieną stengiamės nuveikti kuo daugiau, „nuversti kalnus“, tačiau mūsų smegenys tiesiog nepajėgia atlaikyti tokio tempo. Dėl padidėjusio streso tampa sunkiau užmigti, o kūnui – nurimti. Socialiniuose tinkluose žmonės susiduria su stipriai emocijas žadinančiu ir spalvotu turiniu. Prie ryškių vaizdų prisideda dar ir stimuliuojantys garsai, trankiai skambantys garso takeliai. Pernelyg intensyvus technologijų su ekranais naudojimas ir informacinis triukšmas yra viena didžiausių modernaus amžiaus nemigos priežasčių“, – teigia neuromokslininkė ir miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė.

Anot jos, perdėtas naršymas socialiniuose tinkluose vakarais kenkia miegui dviem būdais. Pirma, dirbtinė išmaniųjų telefonų šviesa trikdo smegenis, kurios nesugeba atskirti, ar šviesa yra natūrali, ar dirbtinė, o šviesa yra stipriausias smegenis budinantis signalas. Antra, socialinių medijų turinys prieš miegą stipriai įtraukia ir skatina smegenų veiklą.

„Norint pagerinti miego kokybę, svarbu prislopinti ekranų intensyvumą. Tai galima pasiekti uždedant raudonus naktinius filtrus arba naudojant juodai baltą ekraną, kaip darau aš pati. Reikėtų laikytis kelių miego higienos taisyklių. Pavyzdžiui, svarbu eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Vakaro rutina, kuri apima vieną ar du raminančius veiksmus prieš miegą, padeda atsipalaiduoti. Ryte ir pirmoje dienos pusėje verta padovanoti sau nors pusvalandį natūralios šviesos ir šviežio oro, kad sureguliuotumėte savo biologinį laikrodį“, – pataria mokslininkė.

Dr. L. Bojarskaitės žodžiais, geram poilsiui naktį rekomenduojama nevartoti kavos likus bent 8 valandoms iki miego. Jei nesijaučiate mieguistas, geriau neiti į lovą, nes smegenys turi asocijuoti miegamąjį su poreikiu ilsėtis. Galiausiai, svarbu užtikrinti, kad miegamojo aplinka būtų tinkama – tamsi, tyli, vėsi (16–18°C), tvarkinga ir dvelkianti ramybe.

Paradoksalu, tačiau nemiga kartais gali kilti ir dėl perdėto rūpesčio poilsiu. Tai vadinama ortosomnija. Šis reiškinys susijęs su miego stebėjimu išmaniaisiais įrenginiais. Žmonės siekia užsitikrinti sau kokybišką poilsį, gauti idealius miego įvertinimus, tačiau technologijos nėra visiškai tikslios. Nors skaičiai gali rodyti prastesnį miegą, žmogus vis tiek gali jaustis pailsėjęs.

Saldus miega stiprina žmogų emociškai

„Jei pastebite, kad iki vėlumos be sustojimo naršote telefone ar žiūrite mėgstamus serialus, nors žinote, kad jums reikia poilsio, tikriausiai atidėliojate miegą iš keršto (angl. revenge bedroom procrastination). Tai vis dažniau pasikartojantis įprotis, kuriuo žmonės bando atgauti asmeninį laiką savo miego sąskaita“, – pastebi Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Kartu su VU mokslininkais parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie žmonių emocinį atsparumą atskleidė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų (22 proc.) patiria miego sutrikimų. Apklausos duomenimis, žmonės, turintys žemesnį emocinį atsparumą, dažniau susiduria su nemiga, turi priklausomybę nuo socialinių tinklų ir nesaikingai vartoja alkoholį. Miego svarba čia itin ryški – kokybiškas poilsis naktį gerina bendrą emocinę gerovę ir padeda lengviau atsitiesti po kasdieninių sunkumų.

J. Antropik teigimu, natūralu norėti skirti laiko sau dienos pabaigoje, tačiau jei tai ima kenkti bendrai savijautai, verta stengtis naršyti sąmoningiau. „Internetas siūlo begalinį turinio srautą, kuris įtraukia ir gali nepastebimai suryti marias jūsų laiko. Vakare leiskite sau pabūti vienam ar su šeimos nariais, bet be technologijų. Jei vis dėlto naudojatės ekranu arba palaipsniui mažinate jo laiką, nustatykite priminimus apie naudojimo ribas telefone ar kompiuteryje“, – pataria įmonės skaitmeninio turinio vadovė.

*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“  atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.