Viešoje erdvėje verdant diskusijoms dėl įvykių Norvegijoje, susijusių su tėvų teisių apribojimu, ne kartą nuskambėjo teiginiai, kad vykstantiems į kitas šalis su vaikais pirmiausia rekomenduojama išsamiai susipažinti su tose šalyse galiojančiomis elgesio normomis ir įstatymais. Dažnas lietuvaitis problemų prisikuria pats, nesugebėdamas prisitaikyti prie svetur galiojančių taisyklių, kurios labai skiriasi nuo mūsų. Vienas kardinalių skirtumų –Norvegijoje galioja draudimas vartoti alkoholį, kai šalia yra vaikai.
Vaikų saugumas - į pirmą vietą
Argumentai, kodėl negalima vartoti alkoholio prie vaikų, yra visiškai paprasti ir objektyvūs. Pirmiausia, pavartojus alkoholio sutrinka koordinacija, lėtėja reakcija, apsvaigęs žmogus negali tinkamai įvertinti rizikos, pvz., ima mėtyti vaiką į viršų ir gaudyti ore, neblaivus tėvas ar motina, užmigęs šalia kūdikio, gali nepajusti, kad jį užgulė, ir uždusinti.
Padauginę alkoholio žmonės neretai darosi irzlesni, agresyvesni, nepastabūs, vaikas gali tiesiog „pasimaišyti po kojomis“. Dažnam išgėrusiam dingsta padorumo ribos, girdint vaikams ištariami žodžiai ar laidomi sąmojai, kurių būdami blaivūs nekalbėtų. Kai suaugę daugiau išgeria, dingsta atsakomybės jausmas, vaikai neprižiūrimi, o iki nelaimės tik vienas žingsnis.
Ar teko girdėti, kad Lietuvoje kas iš tėvų prisipažintų, kad per gėrimą nepamatė kūdikio, kuris užsiropštė ir nukrito nuo stačių laiptų? Užtat tenka išgirsti grįžusių ar deportuotų iš Vakarų Europos šalių pasipiktinusių tėvų nuomonių, kad jie gražiai linksminosi, kad nebuvo labai girti, o „tie bepročiai“ kaimynai vokiečiai ar švedai iškvietė policiją. Dažnam suaugusiajam tiesiog trūksta drąsos savikritiškai įvertinti savo neblaivų elgesį.
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl vertėtų susilaikyti vartoti alkoholį prie vaikų –vaikų mąstymo, elgesio bei vertybinės nuostatos formuojasi stebint suaugusiųjų elgesį. Be to, kai suaugę geria, vaikams yra sudaroma galimybė pavartoti alkoholio, nes turbūt visi žino atvejus, kai vaikai, smalsumo vedami, patys paslapčia palaižo stikliukus arba sveiką nuovoką praradę suaugusieji įpila „dėl apetito“.
Geriantys suaugusieji – nemokama alkoholinių gėrimų reklama
Alkoholio prieinamumas ir reklama ribojama būtent dėl poveikio vaikams. Tačiau kiekvienas žmogus, kuris prie vaikų geria ir jiems girdint teigia, kad truputį išgerti - nieko blogo, pats to nesuvokdamas yra alkoholio gamintojų ir platintojų „reklaminis veidas“. Alkoholio gamintojai ir lobistai nepropaguoja girtavimo, o viešai pasisako ir skatina būtent saikingą, kultūringą vartojimą.
Kiek Lietuvoje yra žmonių, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu liudija, kodėl jie pasirinko blaivų gyvenimą? Blaivininkus, viešumoje aktyviai pasisakančius, rašančius žiniasklaidoje ar dalyvaujančius įvairiose gyvensenos be svaigalų peripetijas nagrinėjančiose laidose, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Kitų sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių, kad ir kokie sveikuoliai jie būtų, visas pastangas sudominti vaikus ir jaunimą nesisvaiginti nubraukia pasakymas, kad jie vartoja alkoholį. Žvalus, stiprus, jaunatviškas, energingas ir trupučiuką išgeriantis sveikuolis. Ar reikia geresnės alkoholio reklamos?
Tačiau patys įtaigiausi alkoholio „reklamuotojai“ yra tėvai ir kiti svarbūs vaikui artimieji. Mylimas tėtis sėdi prie TV su buteliu alaus rankoje. Giminaičiai džiaugsmingai kilnoja taures, linki sveikatos, o alkoholį vadina labai gražiais pavadinimais: „taurus“, „išskirtinis“, „išlaikytas“, „prestižinis“ ir t.t.
„Beždžioniškas“ šampanas
Dalis suaugusiųjų, dažniausiai patys to nesuvokdami, tiesiogiai įtraukia vaikus į alkoholio gėrimo procesą – tai vaikų gimtadieniai. Juose suaugusieji kilnoja šampano taures, o vaikams įpilama „vaikiško“.
Parduotuvėse šio šampano buteliai neretai išdėlioti tiesiai prieš „normalaus“ alkoholio lentynas. Vaikams skirtų gėrimų buteliai ypatingi tuo, kad ant jų pavaizduoti populiarių animacinių filmų herojai. Kiekvienas vaikas, pamatęs savo mėgstamus herojus ant butelio, džiaugsmingai tiesia rankytes ir dar labiau džiaugiasi, matydamas, kai tėvai gėrimo pila į taurę.
Kai norima atrasti kaltų, dažniausiai žvilgsnis kreipiamas į prekybininkus. Tačiau jei nebūtų paklausos, vaikiškas šampanas iš parduotuvių dingtų. Suaugusieji perka, patys įpila, vaikai kelia taures, susidaužia, skamba vaikiški tostai. Juoko būna visiems – ir vaikams, ir tėvams bei svečiams. Be abejo, labiausiai juokiasi tie, kurių elgesį pamėgdžioja vaikas. Dar bando pagirti: „Va, žiūrėk, kaip tikras vyras“. Taip įtvirtinamas klaidingas požiūris, jog alkoholio vartojimas yra vyriškumo požymis.
Viena mama išreiškė pasipiktinimą, kad vaikai su taurėmis rankose tampa beždžioniukais, kurie, nesuvokdami esmės, tiesiog pamėgdžioja suaugusiuosius.
Beje, internete mirga mamų pasipiktinimų, jog kai kuriuose darželiuose „vaikiškas“ šampanas pilstomas per vaikų gimtadienius.
Vaikų siūlymai – į klerkų stalčių
Alkoholio reklamos, pardavimo laiko ribojimo ir kitus draudimus dažniausiai inicijuoja aktyvūs visuomenės veikėjai ar valdžios atstovai. Pastebėtina tai, kad dėl alkoholio pakaitalų draudimo iniciatyvos ėmėsi patys vaikai. 2010 metais Lietuvos mokinių parlamentas pasiūlė iš apyvartos šalinti „vaikišką“ šampaną ir kitus alkoholį imituojančius gėrimus. Motyvai – šie pakaitalai formuoja įpročius ir nuomonę, kad svaigalai yra neatsiejama laisvalaikio ir pasilinksminimo dalis bei skatina vartoti alkoholį.
Šis siūlymas buvo pateiktas per Seime vykusį susitikimą su valdžios atstovais dėl jaunimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės problemų sprendimo.
Kol kas į moksleivių iškeltą problemą iš valdžios atstovų jokios reakcijos nesulaukta.
Alkoholiniai maisto produktai
Glaistytas kiaušinių likerio skonio sūrelis. Romo skonio ledai. Saldainiai su alkoholio įdarais, kurių nusipirkti gali vaikai. Gira, kurioje yra iki 1,2 proc. alkoholio. Naminė gira, kurios išgėręs stiklinę net suaugęs žmogus pralinksmėja.
Kalbant apie vaikus būtina kelti klausimą – kiek gramų alkoholio ar kokio stiprumo gėrimas gali būti pavojingas vaikui? Ir kokiu tikslu gaminami bei parduodami alkoholio skonio maisto produktai? Vertinant alkoholį kaip toksinę medžiagą, atsakymas turėtų būti vienareikšmis – nulis gramų.
Įstatymu uždrausta vaikams parduoti ir vartoti energinius gėrimus. Ar ateis eilė iki „alkoholinių“ produktų?
Ar galima švęsti be alkoholio?
Kai kalbama apie alkoholio atsisakymą, dažnas suaugęs žmogus prieštarauja ir ieško įvairių argumentų, kad pateisintų norą svaigintis. Tačiau jei išdrįstų pasigilinti, kodėl nenori atsisakyti svaigalų, tikėtina, kad pamatys, jog neįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio.
Vienas aktyviausių blaivybės propaguotojų Lietuvoje psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga pastebėjo, kad tiems, kurie mano, kad šventės be alkoholio neįmanomos, rekomenduotina apsilankyti pas psichiatrą ir pasitikrinti dėl priklausomybės. A. Veryga be užuolankų teigė, kad „neturintiems priklausomybės neturėtų kilti jokių problemų pabūti šventėje su vaikais neprisigėrus“.
Naisių pavyzdys
Kalbant apie viešus renginius, kuriuose alkoholis nevartojamas, pirmiausia būtina paminėti Naisių gyvenvietėje vykstančius muzikos festivalius. Pastebėtina tai, jog siekiant paskatinti ir sudominti žmones pramogauti blaiviai, buvo pasitelktas kompleksas priemonių - mokslinės įžvalgos, politika, asmeninė įtaka ir naudos motyvai. Politinis motyvas čia aiškus, nes blaivių renginių iniciatorius ir mecenatas – politikas Ramūnas Karbauskis, kuris savo asmeniniu pavyzdžiu liudija blaivaus gyvenimo privalumus.
Blaivios aplinkos kūrimo strategija pasirinkta labai taikliai, nes pagrindinis akcentas buvo vaikų saugumas. Jei būtų bandoma apeliuoti į tiesioginę alkoholio sukeliamą žalą, kažin ar tokia iniciatyva būtų palankiai sutikta, nes daug žmonių mano, kad visiškai nevartoti alkoholio nėra naudinga. Tačiau kai kalbama apie vaikų saugumą, kiekvienas sveikai mąstantis žmogus, pagalvojęs apie savo atžalas, pripažins, kad vaikams geriau būti blaivioje aplinkoje.
Vėliau atsirado ir kiti naudos aspektai - gyvenvietė tapo populiari, vietiniams gyventojams tai kėlė pasididžiavimą savo miesteliu, muzikos festivaliai ėmė pritraukti vis daugiau žinomų atlikėjų bei žiūrovų, o ten, kur susirenka minia, atsiranda ir finansinės naudos galimybės. Kitaip tariant, laikui bėgant žmonės pamatė, kad blaivus laisvalaikis yra saugus, įdomus ir naudingas.
Neatsakingas viešas kalbėjimas
Suaugę ne tik savo elgesiu, bet ir kalbomis bei viešais pareiškimais gali daryti neigiamą įtaką vaikų sampratai apie alkoholį ir blaivų gyvenimą.
„Reikia viską daryti, kad jaunoji karta užaugtų sveika ir sėkminga, kuo mažiau vartojanti alkoholį, blaivininkė. Blaivininkas – tai žmogus, kuris vartoja laiku, tinkamoje vietoje, nedaug ir silpnesnius gėrimus“, - šis Seimo nario, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Antano Matulo komentaras, publikuotas beveik prieš dvejus metus, iki šiol prieinamas internete.
Žodynuose atrasime visiškai kitokį aiškinimą: „blaivininkas, blaivininkė - kas negeria svaigalų; kas rūpinasi blaivybe“. Arba sinonimas „abstineñtas“ - žmogus, visiškai negeriantis alkoholinių gėrimų; blaivininkas“.
Mokslinėje literatūroje ir, tikėtina, mokyklose, kitaip nei teigia Seimo narys, vaikams aiškinama, kad alkoholis yra toksinė, kancerogeninė medžiaga, kurios vartoti visiškai nerekomenduojama. Ir yra tik vienas būdas išvengti alkoholio sukeliamų problemų bei priklausomybės – visiškai nevartoti alkoholio, t.y. būti blaivininku, arba kitaip tariant - abstinentu.
Taigi jei kalbėtume apie visuomenės sveikatinimą ir švietimą, pradėti reikėtų ne nuo vaikų.